- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2-573/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Dalia Vasarienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- "PERI"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Peri“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Peri“ priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą bei turtines teises, civilinėje byloje Nr. 2-1918-340/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bendorių statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Peri“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovui UAB „Peri“ priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą bei turtines teises, neviršijant ieškinio sumos, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovo ir atsakovo 2009 m. kovo 19 d. sudarytą sutartį dėl tarpusavio atsiskaitymų prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančia, ieškovo ir atsakovo 2009 m. kovo 19 d. sudarytos žemės sklypo ir pastato pirkimo – pardavimo sutarties 3 dalies 1 punktą prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normomis ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovo 451 194,51 Lt skolą bei 73 798,12 Lt palūkanas pagal minėtą sutartį; priteisti iš atsakovo 8,49 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „Peri“ priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 524 992,60 Lt ieškinio sumai, pavedant atsakovo turtą aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo BUAB „Bendorių statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovui UAB „Peri“ priklausantį tiek pas atsakovą, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą bei turtines teises.
Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti. Pažymėjo, kad ieškinyje ieškovo nurodyta 524 992,60 Lt ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nurodė, kad patenkinus ieškinį, ši suma būtų priteista iš atsakovo, tačiau, atsakovui perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Pažymėjo, kad parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas taikė mažiausiai atsakovo veiklą varžančias priemones ieškiniui užtikrinti. Sprendė, kad pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas bei turtinės teisės ir, tik nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, areštuotinos atsakovo lėšos, neviršijant ieškinio sumos, t. y. 525 000 Lt. Nurodė, kad iš areštuotų lėšų leidžiama mokėti mokesčius valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai), atlyginimus darbuotojams bei atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Peri“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra absoliuti. UAB „Peri“ finansinė padėtis yra pakankamai gera, todėl, teismui patenkinus ieškinį, jis galėtų būtų įvykdytas be didelių sunkumų. UAB „Peri“ buvo įkurta 1969 metais, yra viena iš geriausiai dirbančių kompanijų Vokietijoje. Lietuvoje UAB „Peri“ įkurta 2002 metais ir yra viena didžiausių klojinių ir pastolių nuomos įmonių Lietuvoje.
2. Remiantis 2010 m. UAB „Peri“ balanso duomenimis, įmonės turtas yra lygus 19 092 521 Lt, o vien kasoje ir sąskaitose yra 606 153 Lt. 2010 metais atsakovas UAB „Peri“ turėjo sukaupęs 4 051 047 Lt nepaskirstyto pelno.
3. Iš 2011 metų preliminaraus atsakovo balanso matyti, jog atsakovo turtas yra 15 303 995 Lt, o kasoje ir sąskaitose yra 699 992 Lt, įmonė yra sukaupusi 10 470 746 Lt nepaskirstyto pelno, o pelnas 2011 metais yra didesnis nei 6 milijonai Lt. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį, jo reikalavimas galėtų būti patenkintas vien iš atsakovo kasoje ir sąskaitose esančių lėšų, todėl pažymėtina, kad ieškinio dydis, lyginant su atsakovo finansine būkle, nėra didelis.
4. Pažymėtina, kad analogišką ieškinį atsakovas gavo iš UAB “Tojaris”, kuri įgijo teisę iš UAB “ Tauneris”, tačiau byla buvo nutraukta UAB “Tojaris” atsisakius ieškinio. Atsakovas ir UAB “Tauneris” 2009 m. sausio 12 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB “Tauneris” perleido teisę į UAB “Bendorių statyba” atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Bendorių statyba“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, kas buvo pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo. Atskirajame skunde atsakovas mini tik pavienius 2010 – 2011 metų duomenis. Atsakovas nurodo, jog vien jo sąskaitoje yra sukaupta 606 153 Lt suma, tačiau atsakovas nuslepia, jog jo įsipareigojimai yra daugiau nei 6 kartus didesni, t. y. 3 733 246 Lt.
Atsiliepimas
2. Atsakovo teigimu, 2010 metais jis buvo sukaupęs 4 051 047 Lt nepaskirstyto pelno, tačiau iš 2010 metų pelno – nuostolių ataskaitos matyti, kad atsakovas patyrė 2 178 594 Lt dydžio nuostolius, o 2009 metais patyrė net 12 790 220 Lt dydžio nuostolius.
3. Atsakovo veikla nėra stabili, vienais metais įmonė patiria milijoninius nuostolius, o kitais gauna pelną. Metinės sąnaudos sudaro daugiau nei 10 milijonų litų, t. y. žymiai daugiau nei atsakovo deklaruojamas uždirbtas pelnas per 2011 metus.
4. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo realią grėsmę ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui, tačiau nutartimi teismas atsakovo veiklos neapsunkino, todėl šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapsunkina atsakovo verslo, leidžia išvengti grėsmės dėl ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir siekiamam tikslui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo BUAB „Bendorių statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - atsakovo UAB „Peri“ turto arešto taikymo 524 992,60 Lt sumai pagal ieškovo ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009).
Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo naštą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Tai gali būti duomenys iš viešų registrų apie registruotino turto sudėtį, jam nustatytus apsunkinimus, turto likvidumą, kredito įstaigų duomenys bei duomenys iš įmonės sąskaitų apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus, finansinės atskaitomybės dokumentai ir kiti. Jeigu pagal ieškovo pareikštus reikalavimus egzistuoja ieškinio didelės sumos prezumpcija ir atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikia tik įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau neteikia kitų aukščiau paminėtų duomenų, daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė negalima.
Ieškovo BUAB „Bendorių statyba“ reikalavimas dėl 524 992,60 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo UAB „Peri“ laikomas reikalavimu dėl didelės sumos priteisimo, o tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas, siekdamas paneigti ieškinio didelės sumos prezumpciją, kartu su atskiruoju skundu pateikė tik įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų dalį (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą 2010 m. gruodžio 31 d. bei 2011 m. lapkričio 30 d. duomenimis). Tačiau vien šie atsakovo pateikti duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Pirma, remiantis finansinės ataskaitos sudarymo metu galiojusios Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, finansines ataskaitas pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansinės ataskaitos tvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. (Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 58 straipsnio 2 dalis). Atsakovo pateiktą teismui balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą 2011 m. lapkričio 30 d. duomenimis pasirašė įmonės finansininkas D. B., o ne vadovas (b. l. 54-56), kaip to reikalavo Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies redakcijos nuostatos, galiojusios finansinių dokumentų sudarymo dieną. Be to, atsakovas nepateikė teismui duomenų apie tai, ar šie finansiniai dokumentai buvo apsvarstyti akcininkų susirinkime, ar jiems pritarta, ar pagal teisės norminių aktų reikalavimus reikalinga juos audituoti. Antra, atsakovas nepateikė teismui visų finansinės atskaitomybės dokumentų - pinigų srautų ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, iš kurių matyti kapitalo cirkuliavimas įmonėje, taip pat nepateikė įmonės vadovo aiškinamojo rašto, kuris atspindi įmonės strategijas, perspektyvas bei realias finansines galimybes, duomenų apie įmonės turimas lėšas kredito įstaigose bei įmonės kasoje. Trečia, įmonė neturi nekilnojamojo turto, o turimo kito materialaus turto sudėtis bei likvidumas nėra žinomi. Ketvirta, pagal atsakovo balansą 2011 m. lapkričio 30 d. duomenimis įmonės kitas materialusis turtas sudarė 5 375 186 Lt, tačiau teismui nepateikti duomenys apie šio turto sudėtį, jo likvidumą, turtui taikytus apsunkinimus (įkeitimas, nuoma ir kiti) ir pan. Tai reiškia, kad nežinoma, ar iš šio įmonės turto bus galima įvykdyti išieškojimą. Tai, kad balanse nurodyta, jog įmonės debitorinės skolos sudarė 6 704 238 Lt, nesant duomenų apie skolininkus, jų mokumą, skolininkų įsiskolinimų įmonei konkrečius dydžius, skolų grąžinimo terminus bei kitas aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti, jog įmonės turtinė padėtis gera. Tas pats pasakytina ir apie balanse nurodytą atidėto mokesčio turtą, kuris sudaro 1 228 225 Lt, tačiau duomenų apie nurodytos skolos susigrąžinimo realumą nepateikta. Penkta, ieškovas nepateikė teismui duomenų apie 2 599 958 Lt dydžio finansines skolas, t. y. duomenis apie atsakovo kreditorius, jų reikalavimų atsiradimo pagrindus, konkrečių įsiskolinimų konkretiems kreditoriams dydžius, skolų grąžinimo terminus. Šešta, iš balanso matyti, kad įmonės skola darbuotojams sudaro 532 456 Lt. Tokio dydžio įsiskolinimas įmonės darbuotojams, su kuriais turi būti atsiskaitoma griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, leidžia manyti, kad įmonės turtinė padėtis iš tiesų nėra labai gera. Juo labiau, kad darbo užmokesčio nesumokėjimas nustatytu laiku sudaro savarankišką bankroto bylos įmonei iškėlimo pagrindą (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. 1 p.). Septinta, aplinkybė, jog įmonė dirba pelningai ir turi lėšų dar savaime neužtikrina jos labai geros turtinės padėties.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Aukščiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, paneigiančių jam pareikšto ieškinio didelės sumos prezumpciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 152 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.