Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. K., E. G., I. V., P. L. (sūnus), VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas P. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir valdo.

2. Suinteresuotas asmuo P. L. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su tėvo P. L. pareiškimo reikalavimu, nes tėvas po mamos mirties toliau valdo ir naudoja likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, moka mokesčius.

3. Suinteresuoti asmenys J. K., E. G. ir I. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog sutinka su tėvo pareiškimu. Mama E. L. po savo mirties kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko lygiomis dalimis joms. Tačiau jos pareiškia, kad minėto testamento atsisako. Tėvas po mamos mirties ir toliau valdo bei naudoja likusį turtą, moka mokesčius.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, laikytina, kad suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš pareiškėjo P. L. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po E. L. mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors P. L. į notarų biurą dėl palikimo ir nesikreipė, tačiau faktiškai po sutuoktinės mirties pasiliko gyventi tame pačiame name, naudojasi ir rūpinasi ūkiniais pastatais, moka mokesčius už šiukšles, vandenį. Byloje esanti Šilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniūnijos pažyma Nr. D2-160(1.10) patvirtina, kad P. L. gyveno ir rūpinosi butu, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena pas dukrą. Į bylą pateiktas 2010 m. liepos 19 d. E. L. testamentas, kuriuo ji visą turtą paliko lygiomis dalimis dukroms J. K., E. G. ir I. V.. Tačiau dukros atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog minėto testamento jos atsisako. 2021 m. gegužės 3 d. Šilalės rajono notarų biuro notarės Viliutės Stankevičienės išduotoje pažymoje nurodyta, kad patikrinus duomenis Testamentų registre, paaiškėjo, jog E. L. palikimo priėmimo faktas Testamentų registre nėra registruotas.

6. Pareiškėjas ir kiti pirmos eilės įpėdiniai dukros J. K., E. G., I. V. bei sūnus P. L. po E. G. mirties per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Petro ir E. L. vaikai J. K., E. G., I. V., P. L. neįgyvendino savo teisės priimti palikimą, šiuo metu jokių pretenzijų dėl palikimo neturi, o atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti.

7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

8. Aukščiau išdėstyta įrodo, jog pareiškėjas iš karto po sutuoktinės mirties priėmė ir valdė E. G. priklausiusį turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius. Atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad P. L. po sutuoktinės E. L. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po E. L. mirties jos sutuoktinis P. L. rūpinosi palikėjos turtu kaip savo, todėl laikytina, jog pareiškėjas priėmė po palikėjos E. L. mirties palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

9. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl E. L. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl E. L. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.