Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-17260-947/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
2-17260-947/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13052-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
M. J.
Atsakovas
R. J.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-17260-947/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13052-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3; (S) 113.9; 116.1; 99.7.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė – Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovui M. J., atsakovės R. J. atstovei advokato padėjėjai E. V., išvadą byloje teikiančios institucijos - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas M. J. nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka nėra detali ir konkrečiai apibrėžta, t. y. nusprendę santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ieškovas su atsakove sutarė, kad sūnaus auklėjime dalyvaus abu tėvai bendru sutarimu, o vaikų motina nekliudys vaikų tėvui bendrauti su sūnumis ir dalyvauti jų auklėjime. Ieškovo teigimu, šiuo metu nesant detalios tvarkos gera valia su atsakove susitarti dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nepavyksta ir paskutiniais metais nuolat kyla dėl to konfliktai bei nesusipratimai. Ieškovas nurodė, kad nori bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, jo gyvenimo sąlygos yra tinkamos prižiūrėti sūnų, tačiau atsakovė geranoriškai nesuteikia šios galimybės. Ieškovas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8763-713/2011 patvirtintą bendravimo su vaiku M. J. tvarką, nustatant:

1.1. M. J. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą kas antrą savaitgalį: vaikas iš jo gyvenamosios vietos pasiimamas penktadienį 20.00 val., o į vaiko gyvenamąją vietą grąžinamas sekmadienį 18.00 val.

1.2. Šalys, atsižvelgdamos į vaiko norus bei interesus, o taip pat į šia sutartimi negalimas iš anksto numatyti gyvenimiškas situacijas (pvz., vaiko liga, vienos iš šalių liga, komandiruotė ir panašiai), abiejų šalių bendru rašytiniu susitarimu gali susitarti, kad vaikas iš vaiko gyvenamosios vietos paimamas ir grąžinamas kitu, nei pirmame punkte nurodytu, laiku.

1.3. Tuo laikotarpiu, kai vaikas yra su vienu iš tėvų, tas tėvas užtikrina vaiko teisių įgyvendinimą, nedelsiant informuoja kitą iš tėvų apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius, įskaitant ir vaiko ligą ar su vaiku susijusį nelaimingą atsitikimą, rūpinasi vaiku, visiškai atsako už vaiko priežiūrą ir tėvų valdžios negali naudoti priešingai vaiko interesams.

1.4. Vaiko pasiėmimo iš vaiko gyvenamosios vietos ir vaiko grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą išlaidos nėra kompensuojamos.

1.5. Vaiko buvimas su vienu iš tėvų švenčių dienomis:

neporiniais metais visų Šventųjų dieną, Šv. Kūčių ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, gruodžio 31 dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną vaikas praleidžia su motina, o Vėlinių dieną, antrąją Šv. Kalėdų dieną, Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykų antrąją dieną vaikas praleidžia su tėvu. Vaikas iš vaiko gyvenamosios vietos šventinę dieną paimamas 10.00 val., o į vaiko gyvenamąją vietą grąžinamas 20.00 val;

poriniais metais visų Šventųjų dieną, Šv. Kūčių ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, gruodžio 31 dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną vaikas praleidžia su tėvu, o Vėlinių dieną, antrąją Šv. Kalėdų dieną, Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykų antrąją dieną vaikas praleidžia su mama. Vaikas iš vaiko gyvenamosios vietos šventinę dieną paimamas 10.00 val., o į vaiko gyvenamąją vietą grąžinamas 20.00 val.

Pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną vaikas praleidžia su mama, o pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu.

1.6. Vaiko buvimas su vienu iš tėvų atostogų metu:

tėvų atostogų metu tėvas turi teisę pasiimti vaiką 2 savaitėms prieš tai abiems tėvams susitariant, kad abiejų tėvų atostogos nesutaptų. Šiuo atveju vaikas iš vaiko gyvenamosios vietos paimamas pirmosios atostogų dienos 10.00 val., o į vaiko gyvenamąją vietą grąžinamas paskutinės atostogų dienos 20.00 val.

1.7. Vaiko mokymosi ar kitų vaiko atostogų laikotarpiu atostogas vaikas praleidžia su abiem tėvais po lygiai dienų.

1.8. Vaiko buvimas su vienu iš tėvų kitomis poilsio, švenčių dienomis ir vaiko atostogų laikotarpiu yra nustatomas suderinus tėvų pageidavimus ir atsižvelgiant į vaiko pageidavimus ir interesus. Konkrečios datos yra nustatomos ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį raštu (įskaitant informavimą elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis).

1.9. Jei tėvas ar motina planuoja išvykti su vaiku laikinai gyventi į užsienį, privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo išvykimo informuoti vienas kitą raštu (įskaitant informavimą elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis), nurodant išvykimo trukmę ir vietą ir gauti rašytinį sutikimą. Nesutikimo atveju tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina privalo savo nesutikimą motyvuotai pagrįsti. Laikino išvykimo laikotarpiu su vaiku neišvykusiam vienam iš tėvų negali būti taikomi jokie bendravimo su vaiku visomis ryšio priemonėmis apribojimai.

1.10. Jei motina planuoja išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienį, taip pat yra taikomos nuostatos dėl planuojamo išvykimo informavimo. Motinai išvykus su vaiku nuolat gyventi į užsienį, motina įsipareigoja leisti tėvui bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis, suderinus tėvų pageidavimus sutartam laikui ir sąlygomis leisti vaikui viešėti pas tėvą, leisti tėvui atvykti ir bendrauti su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje.

1.11. Tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

1.12. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka.

1.13. Sprendimus dėl visų vaiko gyvenimo klausimų, įskaitant ir klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, lavinimu, ugdymu, sveikata, tėvai priima abipusiu sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus ir norus bei vadovaudamiesi teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise principais.

1.14. Tėvų teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovė R. J. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko (b. l. 26-28), nurodė, kad atsakovė po santuokos nutraukimo sudarė su ieškovu atsakovei priklausančių gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, kurios pagrindu ieškovas apsigyveno tame pačiame name, kur ir gyvena atsakovė su vaikais. Ieškovas po santuokos nutraukimo beveik ketverius metus gyveno tame pačiame name, tačiau didelio noro bendrauti su vaiku niekada nereiškė, nors atskirai gyvenančiam tėvui išliko visos teisės ir pareigos dalyvauti vaiko auklėjime. Atsakovės teigimu, ieškovas kreipėsi į teismą, nes ieškovė nutraukė patalpų panaudos sutartį su atsakovu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas gera valia nemoka vyresniajam sūnui, studijuojančiam kolegijoje, išlaikymo, dėl ko pastarasis kreipėsi į teismą. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis sūnus yra pakankamai subrendęs ir gali išreikšti savo nuomonę. Ieškovė nurodė, kad bendrauti su ieškovu vaikui nedraudžia ir niekada jų bendravimo neribojo, kalbėjosi su sūnumi dėl bendravimo su tėvu, vaikas pažymėjo, kad nori bendrauti su tėvu, tačiau be ilgesnių pasilikimų pas tėvą ir nakvynių, nes saugiau jaučiasi namuose, jam įprastoje aplinkoje. Atsakovės teigimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka prieštarauja vaiko interesams ir norams. Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsakovės atsiliepimą, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

Nepilnametis vaikas M. J. pateikė nesutikimą su ieškiniu (b. l. 24), atsiliepimą į ieškinį (b. l. 25), kuriame nurodė, kad motina jam netrukdo bendrauti su tėvu, tačiau vaikas nepamena, kada tėvas paskutinį kartą buvo atvykęs pas jį. Nepilnametis nurodė, kad su tėvu bendrauti sutiktų, tačiau nakvoti nori savo namuose. Tokią pačią poziciją nepilnametis šalių sūnus pateikė ir teismo posėdyje.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad teismas bendravimo tvarką turėtų nustatyti, atsižvelgiant į nepilnamečio šalių sūnaus nuomonę, t. y. iš bendravimo tvarkos šalinant sąlygas dėl vaiko nakvynės tėvo gyvenamojoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdyje ieškovo, atsakovės atstovės duotų žodinių paaiškinimų, nepilnamečio vaiko apklausos, liudytojų parodymų (šalių pilnametis sūnus K. J., ieškovo tėvas J. J., ieškovo draugas L. G.) nustatyta, kad ieškovas M. J. ir atsakovė R. J. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. J.. Bylos šalių santuoka nutraukta 2011 m. balandžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 14-16). Šalys nutraukiant santuoką susitarė, kad sūnų Karolio ir M. J. auklėjime dalyvaus abu tėvai bendru jų sutarimu. Atsakovė atsikirtinėjo į ieškinį, teigdama, kad ji niekada nedraudė ir nedraudžia ieškovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi.

Byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, todėl vaiko teisių apsaugos aspektu būtina kilusį tėvų ginčą spręsti, nustatant skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Tuo motyvu remiantis, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės atstovės argumentas, kad nėra būtina nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos.

Spręsdamas ieškovo M. J. prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgia išimtinai į nepilnamečio M. J. interesus bei abiejų tėvų lygias teises bendrauti su savo vaiku. Pažymėtina, kad šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmiausia privalo būti atsižvelgta į teisėtus vaiko interesus. Tiek tarptautinėje teisėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos aiškinant, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis).

Teismas įvertino tai, kad šiuo metu vaikas yra penkiolikos metų amžiaus, todėl paauglystės metu jam ypač reikšmingas bendravimas su abiem tėvais, siekiant palaikyti vaiko ir motinos bei vaiko ir tėvo emocinį ryšį, taip pat siekiant vaikui įdiegti supratimą apie tai, kad juo rūpinasi abu tėvai vienodai, kas užtikrina vaikui jam ypatingai svarbų saugumo jausmą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad tėvo M. J. bendravimas su sūnumi daro neigiamą įtaką vaikui ar kelia jam pavojų. Tačiau nepilnametis vaikas, kuris, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, gali suformuluoti savo nuomonę, bylą nagrinėjančiai teisėjai aiškiai nurodė, kad su tėvu bendrauti nori susitikdamas dieną, bet nakvoti nori tik savo namuose, kur jaučiasi saugus.

Iš byloje pateiktų duomenų bei šalių paaiškinimų matyti, kad vaiko bendravimui su tėvu neigiamą įtaką turi ieškovo ir atsakovės tarpusavio konfliktiški santykiai. Teismo vertinimu, tai, kad bylos šalys tarpusavyje konfliktuoja, negali apriboti vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais, tačiau pabrėžia, kad tėvai turi elgtis tinkamai ir vengti konfliktinių situacijų vaiko akivaizdoje, nes tai daro žalą vaikui. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus, tačiau atsižvelgiant į paauglio vaiko išsakytą poziciją ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies – nustatytina ieškovo prašoma bendravimo su sūnumi tvarka, šią tvarką koreguojant, t. y. šalinant sąlygas dėl vaiko nakvynės ne jo gyvenamojoje vietoje.

Įvertinus tvirtą vaiko nuomonę, nurodant, kad jis nenori nakvoti pas tėvą ar kol kas leisti su juo atostogas, ieškovo ieškinio reikalavimas dalyje dėl bendravimo, apimančio atostogas, atmestinas. Pabrėžtina, kad ir teismo posėdyje vaiko tėvas (ieškovas) išreiškė poziciją, kad esant labai susilpnėjusiam tėvo ir sūnaus ryšiui, neprieštarauja dėl minimalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Teismui neturint pagrindo abejoti ieškovo M. J. galimybėmis ir sugebėjimu rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi dienos metu, nustatytinas tėvo ir sūnaus bendravimas, tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies dėl prašomos nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Iš dalies patenkinus ieškinį (tenkinta apytiksliai 70 procentų ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintiems ieškinio reikalavimams – 355,60 Lt (508,00 Lt x 70 proc.; b. l. 9, 11) (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė šioje byloje patyrė 1100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą (b. l. 39). Ieškinį tenkinus iš dalies (atmetus 30 proc. ieškinio reikalavimų), atsakovei priteistina 30 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 330,00 Lt (1100,00 Lt x 30 proc.; Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi sumokėti ieškovui 355,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas atsakovei - 330,00 Lt, vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, atlikus priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 25,60 Lt bylinėjimosi išlaidų (355,60 Lt – 330,00 Lt).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8763-713/2011 patvirtintą vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, nustatant:

Vaiko tėvas M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiima sūnų M. J., gimusį (duomenys neskelbtini), iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą kas antrą savaitgalį: vaikas iš jo gyvenamosios vietos paimamas šeštadienį 10.00 val., o į vaiko gyvenamąją vietą grąžinamas tą pačią dieną (šeštadienį) ne vėliau kaip 20.00 val.Atsižvelgiant į vaiko M. J. norus bei interesus, kitas aplinkybes (pvz. vaiko liga, vieno iš tėvų liga, komandiruotė ir panašiai), abiejų tėvų bendru rašytiniu susitarimu susitariama, kad vaikas iš vaiko gyvenamosios vietos paimamas ir grąžinamas ir kitu, nei pirmame punkte nurodytu, laiku.Tuo laikotarpiu, kai vaikas M. J. yra su vienu iš tėvų, tas tėvas užtikrina vaiko teisių įgyvendinimą, nedelsiant informuoja kitą iš tėvų apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius, įskaitant ir vaiko ligą ar su vaiku susijusį nelaimingą atsitikimą, rūpinasi vaiku, visiškai atsako už vaiko priežiūrą.Vaiko M. J. pasiėmimo iš vaiko gyvenamosios vietos ir vaiko grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą išlaidos nėra kompensuojamos skyrium gyvenančiam tėvui M. J..Neporiniais metais visų Šventųjų dieną, Šv. Kūčių ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, gruodžio 31 dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną vaikas praleidžia su motina, o Vėlinių dieną, antrąją Šv. Kalėdų dieną, Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykų antrąją dieną vaikas praleidžia su tėvu. Vaikas iš vaiko gyvenamosios vietos šventinę dieną paimamas 10.00 val., o į vaiko gyvenamąją vietą grąžinamas tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val.Poriniais metais visų Šventųjų dieną, Šv. Kūčių ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, gruodžio 31 dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną vaikas praleidžia su tėvu, o Vėlinių dieną, antrąją Šv. Kalėdų dieną, Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykų antrąją dieną vaikas praleidžia su mama. Vaikas iš vaiko gyvenamosios vietos šventinę dieną paimamas 10.00 val., o į vaiko gyvenamąją vietą grąžinamas tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val.Pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną vaikas praleidžia su mama, o pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu (be nakvynės, vaiką paimant iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val.).Jei tėvas ar motina planuoja išvykti su vaiku laikinai gyventi į užsienį, privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo išvykimo informuoti vienas kitą raštu (įskaitant informavimą elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis), nurodant išvykimo trukmę ir vietą ir gauti rašytinį sutikimą. Nesutikimo atveju tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina privalo savo nesutikimą motyvuotai pagrįsti. Laikino išvykimo laikotarpiu su vaiku neišvykusiam vienam iš tėvų negali būti taikomi jokie bendravimo su vaiku visomis ryšio priemonėmis apribojimai.Jei vaiko motina planuoja išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienį, taip pat yra taikomos 8 punkto nuostatos dėl planuojamo išvykimo informavimo. Motinai išvykus su vaiku nuolat gyventi į užsienį, motina įsipareigoja leisti tėvui bendrauti su vaiku visomis ryšio priemonėmis, suderinus tėvų pageidavimus sutartam laikui ir sąlygomis, leisti vaikui viešėti pas tėvą (be nakvynės), ar tėvui atvykti ir bendrauti su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje (be nakvynės).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,60 Lt (dvidešimt penkis Lt 60 ct) (nuo 2015-01-01 – 7,41 EUR) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė