Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-135/2014

Teisėja Vilma Šiukštienė Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00377-2011-2

2014 m. kovo 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. gynėjo advokato Vytauto Blažaičio ir nuteistojo A. M. gynėjo advokato Mindaugo Šato apeliacinius skundus dėl 2013 m. gruodžio 12 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo

pagal LR BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal LR BK 284 str. 1 d. areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d., bausmes pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. subendrintos ir paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės pagal LR BK 149 str. 1 d. ir LR BK 150 str. 1 d. ir subendrinta bausmė pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., subendrintos vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 2 d., ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

G. M. į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-08-16 iki 2011-08-18, nuo 2012-06-18 iki 2013-12-12. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, bausmė pakirta atlikti pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal LR BK 284 str. 1 d. areštu 30 (trisdešimčiai) parų areštu;

pagal LR BK 140 str. 1 d. areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal LR BK 284 str. 1 d. areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal LR BK 284 str. 1 d. areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., bausmės, paskirtos pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., subendrintos apėmimu būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmės paskirtos, pagal LR BK 140 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 2 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrintos bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

A. M. į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-08-25 iki 2011-09-22 ir nuo 2012-06-11 iki 2013-12-12, bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš kaltinamųjų G. M. ir A. M. po 864,92 litus Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos gydymosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad 2010-08-22, apie 04.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą patenkinti savo lytinę aistrą su R. D., prieš R. D. valią nusitempdamas ir nusinešdamas ją į krūmus, kur pasodinęs pastarąją ant žemės, reikalaudamas tenkinti jo lytinę aistrą, panaudodamas psichinį smurtą, agresyviai grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tai yra žodžiais „geriau man vienam, negu visi per tave pereitų“, „išplauksi ežere“, baugindamas R. D., ką pastaroji suprato kaip realius grasinimus, jog nesutikus tenkinti jo lytinės aistros ji gali būti išžaginta kitų asmenų ir nužudyta, bei taip nuslopinęs R. D. pasipriešinimą tenkinti jo lytinę aistrą prieš jos valią, tikslu patenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu savo varpą pridėjo prie R. D. veido, lūpų; R. D. nesutikus jo lytinės aistros tenkinti oraliniu būdu, liepė jai nusimauti kelnes, o pastarajai nesutikus, prieš jos valią pats numovė jai kelnes ir kelnaites bei, paguldęs R. D. ant žemės, įvedęs savo varpą į R. D. makštį, tenkino savo lytinę aistrą su ja natūraliu būdu, dėl ko R. D. patyrė fizinį skausmą; po ko, prieš R. D. valią, įvedęs savo varpą į pastarosios išeinamąją angą, tenkino savo lytinę aistrą su ja analiniu būdu, dėl ko R. D. taip pat patyrė fizinį skausmą; baigdamas tenkinti savo lytinę aistrą, ištraukęs savo varpą iš R. D. išeinamosios angos, vėl bandė savo varpą įkišti į R. D. burną, tačiau pastarajai nesutikus jo tenkinti oraliniu būdu, savo lytinę aistrą baigė tenkinti savo ranka.

Be to, G. M. ir A. M. nuteisti už tai, kad 2011-06-24, apie 21.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje kartu, viešoje vietoje, V. kultūros namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 4 smūgių K. K. į galvą, veidą ir kaklą, ko pasėkoje pastarajam padarė šiuos sužalojimus: apatinio žandikaulio dvigubą lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties išmušimą, 2 ir 3 danties sumušimą, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairėje smakro pusėje, kairės ausies kaušelyje, kairėje kaklo pusėje, kraujosruvą kairės akies obuolio odenoje, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dvigubo apatinio žandikaulio lūžio K. K. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų; po ko, G. M. tęsiant nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, prie įėjimo į V. kultūros namus dėl chuliganiškų paskatų ranka sudavė 1 smūgį D. K. į veidą, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, ir tokiu įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. M. nuteistas už tai, kad 2011-08-03, apie 01.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su J. M. metu, tyčia, iš asmeninių paskatų stumdė J. M., rankomis užspaudė jos burną ir kaklą, taip sukeldamas fizinį skausmą bei ranka ir kojomis sudavė ne mažiau 4 smūgių J. M. į veidą, dešinę ranką ir dešinę koją, ko pasėkoje pastarajai padarė šiuos sužalojimus: kraujosruvą kairiame skruoste, dešiniame žaste ir dešinėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. M. nuteistas už tai, kad 2011-08-04, apie 15.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, viešoje vietoje, prie sodų bendrijos, esančios (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, dėl chuliganiškų paskatų, įžeidinėdamas J. M., jos atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius bei grasindamas su ja susidoroti, kumščiu sudavė 1 smūgį J. M. į nugaros kairės pusės šoną ko pasėkoje pastarajai padarė kairės pusės vienuolikto šonkaulio lūžį, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nes šonkaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, ir tokiu įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. M. nuteistas už tai, kad 2012-06-03 apie 20.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, viešoje vietoje, degalinės (duomenys neskelbtini), matant kitam asmeniui, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžeidinėdamas J. M., jos atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius bei grasindamas su ja susidoroti, ją sužaloti, J. M. paspaudus saugos mygtuką pastūmė ją ir nugriovė ant grindų, po ko, J. M. bandant ištraukti įspaustą saugos mygtuką iš pastarosios rankų išplėšė žirkles, ko pasekoje J. M. padarė šiuos sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, pjautines žaizdas dešinės plaštakos 1, 3, 5 pirštuose, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą taip pat sugriebė J. M. už galvos ir, palenkęs jos galvą prie kelių ir užsimojęs žirklėmis, grasino ją sužaloti, ir tokiu įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką

Dėl 2012-06-03 įvykio degalinėje advokatas tvirtina, kad iš A. M. ir liudytojų parodymų matyti, jog A. M. į degalinę vyko siekdamas išsiaiškinti aplinkybes su J. M. dėl jo draugės užkabinimo, dėl atnaujintos bylos, dėl parašyto anoniminio rašto, t.y. dėl įvairių priežasčių. Advokatas, išdėstydamas skunde proceso dalyvių parodymus, t.y. A. M., J. M., Ž. P., tvirtina, kad jo ginamojo konfliktas su J. M. kilo tik dėl asmeninių santykių pastarajai užkabinėjant A. M. naują draugę, atliekant veiksmus prieš A. M. teisėsaugos įstaigose. Atsižvelgdamas į tai, advokatas tvirtina, kad A. M. veiksmai nebuvo sąlygoti chuliganiškų paskatų bei motyvų, jo tyčia nebuvo nukreipta prieš visuomenine rimtį, viešąją tvarką, o jo veikimas buvo sąlygotas emocijų - vidinio pykčio. Ginamojo veiksmus viešoje vietoje advokatas motyvuoja tuo, kad kaltinamasis pasirinko konflikto sprendimo vietą degalinėje dėl apsaugos kamerų fiksuojamo vaizdo siekdamas išvengti galimų nepagrįstų kaltinimų, tačiau dėl techninių kliūčių įrašo nepavyko gauti. Atsižvelgiant į tai, advokatas tvirtina, kad chuliganiškos paskatos turi būti naikinamos.

Advokatas taip pat nurodo, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje skiriant bausmes apsiribota straipsnių ir bausmių nurodymu, nenurodant dėl kokių būtent veikų (epizodų) buvo paskirtos bausmės, o atliekant tarpinius ir galutinį bausmių bendrinimą nuosprendyje netinkamai nurodytos įstatymo normos, nepaaiškinta bausmių bendrinimo eiga, nenurodyta, kad be prokuroro S. Povilausko, sekretorės V. G. teismo posėdžiuose dalyvavo kiti prokurorai ir sekretorės, klaidingai nurodyta, kad A. M. neatliko bausmės pagal 2011-06-10 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2012-07-04 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, nes ši bausmė jau buvo atlikta A. M. būnant suimtam nagrinėjamojoje byloje. Taip pat nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog dėl vienos iš šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų A. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir atliko viešuosius darbus, kurie turi būti įskaityti į paskirtą bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistojo G. M. gynėjas advokatas ir nuteistojo A. M. gynėjas advokatas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų gynėjų advokatų skundus atmesti.

Nuteistojo G. M. gynėjo advokato Vytauto Blažaičio ir nuteistojo A. M. gynėjo advokato Mindaugo Šato apeliaciniai skundai atmetami.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamieji įstatymai G. M. bei A. M. pritaikyti tinkamai, bausmės paskirtos teisingai. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta, skundai nagrinėjami jų ribose.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo G. M. gynėjo advokato apeliacinio skundo

Iš G. M. advokato apeliacinio skundo galima daryti išvadą, jog jis nesutinka su jo ginamojo nuteisimu dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, neneigia G. M. kaltės dėl LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau mano, jog baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų negalėjo vykti, nes 2011-12-05 teismo nutartimi procesas buvo nutrauktas, taip pat nurodo, kad už šiuos nusikaltimus G. M. turėjo būti paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

Apeliantas, nesutikdama su teismo išvada, kad jo ginamasis padarė LR BK 149 str. 1 d. ir BK 150 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šis apelianto skundo argumentas atmestinas, nes apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kaip reikalaujama LR BPK 301 str. 1 d., yra tinkamai motyvuotas, argumentuotas. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo išvadas grindė įrodymais įvertintais LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjos vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kolegija nemato. Nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą, buvo laikomasi ir reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis.

Išžaginimas - tai lytinis santykiavimas, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Skiriamasis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, tai yra nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas ar kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią.

Seksualinis prievartavimas BK 150 straipsnio prasme – tai lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Seksualinio prievartavimo objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl asmenį pripažįstant seksualinio prievartavimo vykdytoju pakanka, kad jis atliktų bent vieną iš BK 150 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.

Priešingai nei skunde teigia advokatas, nukentėjusiosios R. D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo išsamūs ir neprieštaringi. Nukentėjusiosios R. D. parodymais nustatyta, jog jai su Deividu ir Aiste atvykus prie tvenkinio, pavėsinėje šventė vaikinai ir merginos, prie jos prisėdo G. M., jis jai rodė dėmesį, švintant pavėsinėje liko tik vaikinai, G. M. ją pakvietė eiti su juo, jai nesutikus, jis ją panešė ant rankų, pradėjo sakyti, kad geriau su juo vienu, nei su visais, pradėjo ją vesti, užlipus ant kalniuko G. M. patiesė džemperį, liepė sėstis, jai nesutikus, pasodino, liepė rengtis, tačiau ji to nedarė, tada jis pats jai prasegė ir numovė džinsus, pats taip pat nusirengė ir liepė jį patenkinti oraliniu būdu, jai nesutikus, ją užgulė ir santykiavo natūraliu būdu, nebaigęs akto pradėjo santykiauti analiniu būdu, nors ji su tuo nesutiko, po to prašė jį patenkinti oraliniu būdu, tačiau R. D. nusukus galvą G. M. pasitenkino masturbuodamasis, po to nuėjo praustis. R. D. tvirtinimu, jos nesutikimas buvo aiškiai išreikštas ir visi veiksmai buvo atliekami prieš jos valią, ji jautė fizinį skausmą, muistėsi, tačiau smarkiai nesipriešino, nes bijojo, tik sakė, kad nereikia. Grįžusi R. D. apie tai papasakojo A. S., kuri suprato, nukentėjusiosios teigimu, kad buvo naudojama prievarta, todėl pabėgusi iš įvykio vietos, apie tai pranešė policijai. Šie nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad nuteistasis G. M. išžagino ir seksualiai prievartavo R. D. tenkindamas lytinę aistrą.

Nukentėjusiosios R. D. parodymai vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojas S. Č. parodė, kad jam susidarė įspūdis, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, įvykio aplinkybes ji nupasakojo ramiai, apie sužalojimus ji nepasakojo, tačiau nurodė, kad buvo nuplėšta kelnių diržo aselė, lyg ir kelnės buvo suplėšytos (8 t., 108 b. l.). Iš pateiktų PK duomenų matyti, kad 2010-08-22 9.55 val. A. S. pranešė apie įvykį, kurio metu prie tvenkinio įvyko išžaginimas (4 t., 202-205 b. l.). Šie įrodymai pilnai patvirtino nukentėjusiosios parodymus, o tuo pačiu paneigė nuteistojo aiškinimą apie tai, neva jis lytinius santykius su nukentėjusiąja turėjo laisva valia ir esant abiejų sutikimui. Akivaizdu, kad asmuo, turintis laisvanoriškus lytinius santykius, nesikreiptų pagalbos į policiją. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios aiškinimu, kad nuteistasis palaužė jos pasipriešinimą naudodamas psichologinį smurtą, ji išsigando ir savo nesutikimą reiškė pasakydama apie lytinių santykių nenorą. Aplinkybė, kad nukentėjusioji aktyviai nesipriešino, nešaukė, neleidžia daryti išvados, jog lytiniai santykiai buvo abipusiu sutarimu. Nepaisant to, kad nors nukentėjusioji nešaukė pagalbos, nuteistasis suvokė, kad lytinis santykiavimas vyko prieš nukentėjusiosios valią, kadangi ji nevykdė kai kurių nuteistojo prašymų, nuolatos kartojo, kad ji nesutinka su nuteistuoju lytiškai santykiauti. Be to, ir nukentėjusiosios reakcija iš karto po nusikaltimo padarymo, kai iš karto pasakė draugei, kad ją išžagino ir seksualiai prievartavo, patvirtina, kad nuteistasis su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią.

Apibendrinant, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes pagrįstai nuteistąjį G. M. pripažino kaltu pagal LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d.

Dėl baudžiamojo proceso pagal BK 138 str. 2 d. 2 p. ir 284 str. 1 d. dėl įvykių V. kultūros namuose pažymėtina, kad nors G. M. susitaikė su K. K. ir D. K., atlygino žalą ir Radviliškio rajono apylinkės 2011-12-05 teismo nutartimi buvo patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 81-1-377-2011 vadovaujantis LR BK 38 str. (2 t., 21-24, 28 b. l.), tačiau aukštesniojo teismo neskundžiama nutartimi minėta pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta (2 t., 49-54 b. l.), todėl teigti, kad baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų vyko neteisėtai, nėra pagrindo.

Teismas nesutinka su advokato teiginiu, kad nenustačius, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš kaltinamųjų, jie nežinojo kuo yra kaltinami ir dėl to negalėjo gintis. Pažymėtina, kad A. M. ir G. M. pripažinti kaltais bendrais veiksmais sužaloję K. K.. Veikos bendrumas lemia bendrus padarinius, bendrą žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistieji veikė bendrais veiksmais smūgiuodami rankomis ir kojomis, suvokdami, jog nusikaltimą daro kartu, taip pritardami vienas kito elgesiui, nesiekdami vienas kito sustabdyti, todėl jiems atsakomybė ir kilo dėl bendrų nusikalstamų veiksmų pasekmių. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamieji nebūtų supratę, kuo yra kaltinami ir tai jiems trukdytų tinkamai gintis, juolab, kad pats nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nurodęs, kad nesupranta, kuo yra kaltinamas, todėl advokato teiginys, jog nagrinėjant byla buvo pažeistas LR BPK 22 str., atmetamas kaip nepagrįstas.

Skundžiamu nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu dėl keturių nusikalstamų veikų, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d.) ir jų sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, vienas nusikaltimas – apysunkis (BK 11 str. 4 d., 138 str. 2 d. 8 p.), už kurio padarymą baudžiama tik laisvės atėmimu iki penkerių metų, vienas nusikaltimas – nesunkus (BK 11 str. 3 d., 284 str. 1 d.), kurio sankcijoje numatytos bausmės yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Nuosprendyje apylinkės teismas atsižvelgė į visas tinkamam bausmės individualizavimui reikšmės turinčias bylos aplinkybes. Teismas pripažino, kad apeliantas bendrai imant charakterizuojamas neigiamai – baustas administracine tvarka, policijos pareigūnų charakterizuojamas neigiamai. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje neteisingai nurodyta, kad G. M. teistas, todėl šis netikslumas ištaisytinas. Teismas nenustatė G. M. atsakomybė lengvinančių aplinkybių ir esant vienai jo atsakomybei pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. sunkinančiai aplinkybei – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupei – paskyrė G. M. už atskirus nusikaltimus bausmes, mažesnes už numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius bei arešto bausmę, kuri taip pat mažesnė, nei šios bausmės rūšies vidurkis. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad teismas BK 41, 54 str. reikalavimų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, todėl teigti, jog apelianto ginamajam paskirtos bausmės tiek už atskirus nusikaltimus, tiek ir galutinė subendrinta bausmė yra neteisingos, t.y. aiškiai per griežtos, šiuo atveju negalima. Dėl gynėjo prašymo paskirti G. M. bausmes, nesusijusiais su laisvės atėmimu, pažymėtina, jog, kaip anksčiau nurodyta, tik už BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato ir kitas švelnesnes bausmių rūšis, nei laisvės atėmimas, o už kitus nusikaltimus, dėl kurių G. M. pripažintas kaltu, įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Todėl šiuo atveju, teismui nenustačius BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. nurodytų aplinkybių, G. M. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytos bausmės, nėra pagrindo.

Dėl A. M. gynėjo advokato apeliacinio skundo

Iš nuteistojo A. M. gynėjo advokato skundo matyti, kad jis nesutinka su A. M. kaltės nustatymu dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2011-06-24 V. kultūros namuose. Taip pat tvirtina, kad A. M., sužalodamas J. M. 2011-08-04 prie sodų bendrijos ir 2012-06-03 benzino kolonėlėje, nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, konfliktai buvo įtakoti jo asmeninių santykių su J. M., todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo ginamojo veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. M. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Apeliantas, nesutikdama su teismo išvada, kad jo ginamasis dalyvavo smurtaujant prieš K. K. ir D. K. ir taip padarė LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, tvirtina, kad teismas A. M. kaltė grindė tik vienos liudytojos A. K. parodymais, kurie nebuvo išsamūs ir nuoseklūs ir nepagrįstai atmetė A. M. ir G. M. bei nukentėjusiųjų K. K. ir D. K. parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs.

Tai, kad A. M. ir G. M. veiksmai prieš nukentėjusiuosius K. K. D. K. buvo nusikalstami, kad jie be priežasties, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams viešoje vietoje pirmiausia užpuolė K. K., paskui D. K. ir prieš juos smurtavo patvirtina nukentėjusiojo K. K. protokolas – pareiškimas, nukentėjusiųjų pirminiai ikiteisminio tyrimo metu parodymai, kuriuos jie vėliau pakeitė, bei liudytojų A. K. bei D. V. parodymai.

Nukentėjusysis K. K. 2011-09-27 protokole – pareiškime nurodė, kad 2011-06-24 apie 21.00 val. V. kultūros namuose esančiame kambarėlyje pastebėjo, jog atėjo du nepažįstami jaunuoliai, kurie paėmė alų ir norėjo jį išsinešti, K. K. liepus alaus neimti, jie pradėjo nukentėjusįjį mušti, mušė abu jaunuoliai, smūgiai buvo nukreipti į galvą, dėl ko jis nukrito ant žemės, gulint jam dar kažkuris spyrė iš kojos į veidą (1 t. 5 b. l.). Apklausiamas liudytoju, K. K. nurodė analogiškas aplinkybes papildydamas tuo, kad nuo smūgių jis prarado sąmonę, visą tai matė A. K., vėliau sužinojo, kad vieno iš vaikinų pavardė Mališauskas, abu gyvena Baisogaloje, jam buvo sulaužytas žandikaulis, išmuštas dantis, sumuštas veidas (1 t., 11-12 b. l.). K. K. susitaikius su kaltinamaisiais jis pakeitė savo parodymus ir tvirtino, jog jį mušė tik G. M., o A. M. norėjo atitraukti brolį nuo jo (2 t., 68-70). Tokias aplinkybes K. K. nurodė ir teismui, teigdamas, kad pirminius parodymus davė neteisingus, nes taip manė, tačiau vėliau iš kaimo žmonių sužinojo, kad buvo kitaip, negalėjo paaiškinti, kodėl jo pirminiai parodymai sutapo su liudytojų A. K. bei D. V. parodymai (8 t., 110 b.l., 9 t. 65-66 b. l.)

D. K., 2011-07-18 apklausiamas liudytoju, nurodė, kad 2011-06-24 apie 21.00 val. įeinant į šokių salę jis sutiko du nepažįstamus jaunuolis, iš kurių kažkuris paprašė pridegti, jam kelnių kišenėje beieškant cigaretes iš kažkurio iš vaikinų jis gavo smūgį į veidą, nuo kurio nukrito, atsikėlęs ir įėjęs į salę jis pamatė kruvinu veidu K. K. (1 t., 82 b. l.). Iš 2011-08-26 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad D. K. atpažino G. M. ir A. M. kaip asmenis, kurie buvo V. kultūros namuose, sumušė K. K. bei vienas jų sudavė smūgį ir jam (1 t., 88-95 b. l.). Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad smūgį gavo nuo G. M., o A. M. jo nemušė, niekam jis jokių pretenzijų neturi (2 t. 60-61 b.l.). Panašiai aplinkybes D. K. pasakojo ir teisme (9 t., 66 b.l.).

Nuteistasis A. M. dėl muštynių V. kultūros namuose savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad jis nukentėjusiųjų nemušė, o tik siekė sulaikyti brolį. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina ir A. M. kaltę. Iš liudytojų A. K. ir D. V. parodymų, kurie, priešingai nei teigia advokatas, ir ikiteisminio, ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu A. K. matė, kaip abu vaikinai mušė K. K. smūgiuodami rankomis į galvą, jam nukritus ant žemės jie toliau jam smūgiavo kojomis į galvą, o jiems išeinant iš patalpų, kažkuris iš vaikinų sudavė ir D. K. į galvą (1 t., 62-66, 2 t., 73-76, 8 t., 31-32 b. l.). D. V. parodė, kad jai įėjus į patalpas, ji pamatė, kaip du jaunuoliai spardė ir mušė ant grindų gulintį K. K., ji bandė K. K. apginti, pasibaigus muštinėms ir jaunuoliams išeinant į patalpas ėjo D. K., kuriam kažkuris iš jaunuoliu taip pat sudavė į veidą ir D. K. nuo smūgio nuvirto (1 t., 99-102, 8 t., 32-33 b. l.). Iš 2011-08-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad A. K. atpažino A. M. ir G. M. kaip asmenis, kurie sumušė K. K. bei sudavė smūgį D. K.. (1 t., 73-78 b. l.). Iš 2011-08-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad D. V. atpažino A. M. ir G. M. kaip asmenis, kurie smurtavo prieš K. K. bei D. K.. (1 t., 103-110 b. l.).

Kolegija, vertindama pirminius nukentėjusiųjų parodymus iš kart po įvykio, taip pat tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jog kaltinamieji ir jų šeimos nariai buvo susitikę su nukentėjusiaisiais, jų parodymus patvirtinančių liudytojų parodymus kaip patikimų įrodymų šaltinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. M. veiksmai 2011-06-24 V. kultūros namuose buvo nusikalstami užpuolant nukentėjusiuosius viešoje vietoje be jokios priežasties, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d.

Dėl A. M. smurto J. M. atžvilgiu pažymėtina, kad iš bylos aplinkybių, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, matyti, kad A. M. 2011-08-04 J. M. sužalojo viešoje vietoje būtent dėl chuliganiškų paskatų.

Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-78/2008; Nr. 2K-241/2009).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. M. nusikalstama veika pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikuota teisingai. Iš nukentėjusiosios J. M. parodymų matyti, kad ji 2011-06-04 apie pietus nuvežė ir atidavė A. M. daiktus, po to nuvyko pas draugę A. K., su kurios šeima ėjo į sodą, ties sodu prie jos automobiliu privažiavo A. M., pradėjo ją šnekinti, ji su A. M. nebendravo, jis jos atsiprašinėjo, tačiau ji nesileido į kalbas, tik paprašė palikti ramybėje, A. M. jai grasino ir įžeidinėjo, trukdė eiti su draugais, po ko pribėgęs trenkė kumščiu į kairį šoną, jai buvo sulaužytas šonkaulis, smūgio sudavimą matė draugės dukra, kuri labai išsigando (8 t., 61 b. l.). Šias aplinkybes patvirtina liudytojos A. K. parodymai (8 t., 34 b. l.), specialisto išvados (2 t., 115, 117 b. l.) ir kita bylos medžiaga. A. M. teisme savo kaltę neigė ir tvirtino, kad iš vis prieš J. M. nesmurtavo (8 t., 125 b. l.).

Iš aptartų įrodymų matyti, kad A. M. smurtą prieš nukentėjusiąją nagrinėjamo įvykio metu panaudojo vien dėl to, kad nukentėjusioji nesutiko su juo kalbėtis apie jų santykius ir vengė pokalbio, t. y. dėl menkavertės dingsties, taip pat jis elgėsi ypatingai įžūliai, sukėlė žodinį konfliktą ir panaudojo fizinį smurtą, sukėlusį ilgalaikes pasekmes. Be to, A. M. veiksmai sukėlė įvykio vietoje buvusiems asmenims baimę, nejaukumo ir nesaugumo jausmą, buvo išgąsdintas vaikas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai A. M. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., kadangi yra nustatyti visi minėtų nusikaltimų sudėties privalomieji požymiai. Iš bylos faktinių aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad A. M. veikė tiesiogine tyčia, jis, viešoje vietoje ir kitų asmenų akivaizdoje suduodamas nukentėjusiajai į šoną, suvokė daromos veikos pavojingumo pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Nustačius A. M. kaltės formą atmestinas advokato skundo argumentas, jog nuteistasis veikė afekto būsenoje. Akivaizdu, kad jokio kėsinimosi iš J. M. pusės į nuteistąjį iš viso nebuvo, priešingai, ji bendravimo vengė, o advokato skunde nurodyta aplinkybe, jog A. M. veiksmus sąlygojo pyktis, nuteistojo atsakomybės nešalina. Dėl advokato skundo argumento, jog J. M. dėl įvykio A. M. atleido ir jie susitaikė, pažymėtina, kad šios aplinkybės nuteistojo kaltės taip pat nešalina, kadangi aukštesniojo teismo nutartimi bylos nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius šiuo atveju buvo panaikintas (2 t., 193-195 b. l.), o iš J. M. parodymų matyti, kad tokį jos apsisprendimą įtakojo nuteistasis ir jo šeimos nariai, be to, ji baudžiamojo proceso metu nereiškė jokių civilinių ieškinių.

Taip pat advokatas tvirtina, kad teismas nenustatė, jog A. M. nusikalstamuose veiksmuose, įvykdytuose 2012-06-03 degalinėje ,,A.“, yra visi būtini BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, t.y. to, kad savo elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, kad jo veiksmai buvo nukreipti į viešosios tvarkos sutrikdymą.

Iš nukentėjusiosios J. M. parodymų matyti, kad 2012-06-03 apie 8.30 val. į degalinę, kur ji dirbo, atvažiavus A. M. jis pradėjo šaukti ant jos dėl to, kad galimai dėl jos ar jos draugių rašytų skundų buvo atnaujinta byla jo atžvilgiu, ji jam aiškino, kad nieko nežino, išsigandusi paspaudė apsaugos mygtuką, paskambinus apsaugos tarnybos darbuotojui nurodė, kad yra asmuo, kuris kelia triukšmą, prašė atvažiuoti, A. M. ją nustūmė nuo kėdės, po to pasiimtomis žirklėmis ji bandė iškrapštyti užstrigusį apsaugos iškvietimo mygtuką, žirkles laikė rankoje, tada A. M. užėjo už prekystalio, ištraukė jai iš rankų žirkles, grasino sužaloti, įžeidinėjo, nuo žirklių traukimo buvo sužaloti jos pirštai (8 t., 62 b. l.). Teisme apklausta liudytoja Ž. P. patvirtino nukentėjusiosios parodymus nurodydama, kad A. M. J. M. priekaištavo dėl kažkokios bylos ir buvo labai supykęs, ji (Ž. P.) buvo labai išsigandusi, buvo nemaloni situacija, po įvykio į degalinę atvyko apsaugos darbuotojas, kuris pasiūlė J. M. kreiptis į policiją, po įvykio Ž. P. pasiliko degalinėje su J. M. (8 t., 35 b. l.).

Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Byloje nustatyta, jog nagrinėjamas įvykis įvyko degalinėje ,,A.“, kas neabejotinai laikytina viešąja vieta. Byloje nustatyta ir tai, jog A. M. įvykio metu elgėsi įžūliai, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, panaudojo fizinį smurtą J. M. atžvilgiu, dėl ko pastarajai nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Kaip nustatyta byloje nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, įvykęs konfliktas nebuvo momentinis, jis tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, konflikto metu A. M. kėlė triukšmą, kas gąsdino ir šokiravo kartu su nukentėjusiąją buvusią draugę, į įvykio vietą buvo atvykę degalinės apsaugos darbuotojai.

Pažymėtina tai, jog sprendžiant klausimą, ar padaryti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, be kita ko, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Nors, kaip teigia nuteistojo A. M. advokatas, tokio jo ginamojo elgesio paskatos buvo asmeniniai nesutarimai su nukentėjusiąja J. M., tačiau akivaizdu, kad A. M., taip elgdamasis, suprato, kad tai daro viešojoje vietoje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, numatė, kad šiais veiksmais bus pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai dėl tokių veiksmų patirs neigiamų išgyvenimų, tai yra numatė, kad bus trikdoma įprasta viešoji rimtis bei tvarka ir to siekė. A. M. pasirinkimas savo asmeninius santykius spręsti viešoje vietoje jo atsakomybės dėl viešosios tvarkos pažeidimo nešalina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo veiksmai degalinėje ,,A.“ atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl apylinkės teismo jo veika kvalifikuota teisingai.

Dėl nuteistojo A. M. gynėjo advokato skunde išdėstytų kitų pažeidimų, t.y., dėl to, jog skiriant bausmes nenurodytą už kokias nuteistojo veikas konkrečiai skiriama konkreti bausmė, jog bendrinant bausmes netinkamai nurodytos įstatymo normos, nepaaiškinta bausmių bendrinimo tvarka, jog nuosprendyje nenurodyti visos teisminiame bylos nagrinėjime dalyvavusios posėdžių sekretorės ir visi prokurorai, jog neteisingai įžanginėje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad A. M. neatliko 2011-06-10 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-07-04 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nes jis ją atliko būdamas suėmime, pažymėtina, kad iš dalies galima sutikti su šiais nuosprendyje esančiais netikslumais ir nekonkretumais. Tačiau kolegija pažymi, jog tai nuosprendžio teisėtumui įtakos neturi. Be to, kaip matyti iš nuosprendžio, teismas A. M. skyrė už tų pačių baudžiamųjų įstatymų pažeidimus analogiškas bausmes, bausmes subendrino tinkamai ir palankesnių nuteistajam būdu. Dėl A. M. advokato skundo argumento, jog jo ginamasis atliko 2011-06-10 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-07-04 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pažymėtina, kad byloje tokių duomenų nėra, tačiau jei pirmosios instancijos teismas ir suklydo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodydamas, kad bausmė neatlikta, tačiau tai nuteistojo teisinei padėčiai įtakos neturi, nes iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Nuteistųjų A. M. ir G. M. gynėjai advokatai apeliaciniais skundais prašo įskaityti į jų ginamiesiems paskirtas bausmes A. M. ir G. M. atliktus viešuosius darbus, kurie buvo paskirti prokuroro nutarimais nutraukiant jų atžvilgiu ikiteisminius tyrimus ir atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Kolegija atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis LR BK normomis, į bausmės laiką įskaitomas tik kaltinamojo suėmime išbūtas laikas ir (BK 66 str.) bei bausmės laikas, visiškai ar iš dalies atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius bendrinant bausmes, paskirtas atskirais nuosprendžiais (BK 63 str. 9 d.). Todėl šiuo atveju nėra įstatymo pagrindo tenkinti šiuos advokatų prašymus, o be to, būtina įvertinti ir tai, kad minėti procesiniai sprendimai, kuriais buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai, aukštesniojo teismo nutartimis buvo pripažinti neteisėtais bei panaikinti.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistųjų G. M. ir A. M. gynėjų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais bei naikinti ar keisti priimtą nuosprendį nėra pagrindo, todėl šie skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. M. gynėjo advokato Vytauto Blažaičio ir nuteistojo A. M. gynėjo advokato Mindaugo Šato apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padarytą netikslumą ir nurodyti, kad kaltinamasis G. M. neteistas.