Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-03-15 · Administracinė byla Nr. I-432-602/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-03-15
Bylos Nr.
I-432-602/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01861-2009-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Bronius Januška, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
VšĮ „Kretingos maistas“
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos, Viešųjų
Trečiasis asmuo
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai ir UAB „Smulkus urmas“
Advokatai
Marius Endzinas
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-432-602/2010Proceso Nr. 3-61-3-01861-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38; 74
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2010 m. kovo 15 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjo VšĮ „Kretingos maistas“ atstovui advokatui Mariui Endzinui, atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Alvydai Jatulienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos atstovėms Marytei Barauskienei ir Valentinai Aranauskienei bei UAB „Smulkus urmas“ atstovui adv. padėjėjui Tomui Samulevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ „Kretingos maistas“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai ir UAB „Smulkus urmas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas VšĮ „Kretingos maistas“ 2009-11-02 teismui padavė skundą, kurį patikslino 2010-01-29, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tarnyba) 2009-09-22 vertinimą Nr. 4S-3175 ir įpareigoti Tarnybą pakartotinai įvertinti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos pirkimo konkurso Nr. 76876 medžiagą ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 3 d. 6 p. (1 t., b. l. 3-9, 2 t., b. l. 62-70).

Nurodė, kad Tarnybos atliktas vertinimas yra valstybės vidaus administravimo subjekto atliktas veiksmas, kuriuo sukeliamos pasekmės – daroma įtaka pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Nors vertinimas dėl konkurso nutraukimo yra sąlyginis („konkursas turėtų būti nutrauktas“), bet jis sudaro prielaidas atitinkamoms teisinėms pasekmėms kilti. Pažymėjo, kad būtent dėl šio vertinimo Kazlų Rūdos savivaldybės administracija iki šiol nėra pasirašiusi bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimo viešojo konkurso sutarties su pareiškėju. Tarnyba, atlikusi administracinę procedūrą, ją baigė administracinės procedūros sprendimu, bet nenurodė jos apskundimo tvarkos. Pažymėtina, kad Tarnyba, sužinojusi apie civilinės bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teisme, neturėjo teisės tęsti administracinės procedūros ir paskelbti vertinimo. Atsižvelgus į Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d., civilinio ieškinio nagrinėjimas teisme negali būti priežastis administracinės procedūros stabdymui. Dėl šių priežasčių Tarnyba turėjo vertinimą užbaigti atitinkamu sprendimu. Tarnyba savo 2009-08-24 rašte aiškiai buvo nurodžiusi, kad sprendimų teisėtumui įvertinti jai nepakanka informacijos, matyti, kad Tarnybos tikslas buvo įvertinti priimtų sprendimų teisėtumą, o tokia Viešųjų pirkimų įstatyme nėra numatyta. Nelaikytina pažeidimu Tarnybos išvados pirmame punkte nurodyta aplinkybė: jau iš konkurso sąlygų pavadinimo aišku, kad vykdomas supaprastintas atviras konkursas, įvardinta, kad konkurse vadovaujamasi supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymo taisyklėmis, pasiūlymo formoje nurodoma, kad vykdomas būtent supaprastintas konkursas. Negalima sutikti su Tarnybos išvada, kad kainos apskaičiavimo metodika neobjektyvi, nes konkurso sąlygų pasiūlymo formoje aiškiai nurodytos visos pirkimo objekto dalys. Šią aplinkybę Tarnybai paaiškino Kazlų Rūdos savivaldybės administracija 2009-08-31 rašte, bet paaiškinimai liko nevertinti. Visi konkurse dalyvavę tiekėjai suprato, kad orientuojamasi į siūlomų patiekalų gamybos išlaidų kriterijų. Nesutinka, kad konkurso sąlygų 11.10 ir 11.11 punktų formuluotės neaiškios, nes nebuvo gauta jokių prašymų dėl šių formuluočių paaiškinimo ar pretenzijų dėl jų neaiškumo. Be to, Tarnyba, konstatuodama tariamą konkurencijos pažeidimą, išėjo iš savo kompetencijos ribų, nes už konkurencijos įstatymo laikymosi kontrolę ir priežiūrą atsakinga Konkurencijos taryba. Nepagrįstas konkurso sąlygų 70.1.2 punkto pažeidimas, be to, jis nedarytų įtakos konkurso procedūrų vykdymui, nes ši sąlyga nebuvo apskųsta tiekėjų, ji yra sąlyginė, neįsigaliojusi. Tarnyba, sprendimą grįsdama išimtinai tik konkurso sąlygų priede esančia pasiūlymų forma, nekreipė dėmesio į konkurso sąlygų 57 p. nuostatą, jog „pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų patiekalų gamybos išlaidoms“. Patiekalams gaminti reikalingų produktų kaina yra reguliuojama ir fiksuota, todėl įtakos tiekėjų pasiūlymams daryti negali. Pasiūlymo formoje aiškiai matyti, kad maisto produktų įsigijimo kaina yra fiksuota, nustatyta perkančiosios organizacijos (pietums – 4,50 Lt, pusryčiams – 2,00 Lt), todėl tiekėjų pasiūlymų galutinė kaina skyrėsi tik tiek, kiek juose skyrėsi patiekalų gamybos kaina. Pasiūlymo lentelėje buvo įstatymo nustatyta tvarka ištaisytos aritmetinės skaičiavimo klaidos kainos skaitinėje išraiškoje, nekeičiant pačios pasiūlymo galutinės kainos: grafoje „viso“ įrašyta galutinė suma neatitinka tarpinių pusryčių ir pietų galutinių kainų sumos (įrašyta 8,18 Lt, nors 2,50 Lt + 5,63 Lt = 8,13 Lt). Skaičius 8,18 neatitinka toliau tame pačiame pasiūlyme aiškiai nurodytos pasiūlymo kainos: „bendra (pusryčių ir pietų) pasiūlymo kaina su PVM – 8,13 Lt“. Ištaisyti šią klaidą perkančioji organizacija ne tik galėjo, bet ir privalėjo pareikalauti (Viešųjų pirkimų statymo 39 str. 1 d., konkurso sąlygų 52 p.). Ištaisytoje lentelėje, lyginant ją su pirminiu pasiūlymu, nepakeisti jokie pirminiai duomenys ar tarpinės jų sumos, ištaisyta tik galutinė suma grafoje „iš viso“ taip, kad ji atitiktų tarpinių galutinių kainų sumą ir likusią pirminiame pasiūlyme pateiktą ir netaisytą informaciją.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad termino paduoti skundą nepraleido, jeigu teismas nustatytų, jog terminas yra praleistas, prašo terminą atnaujinti. 2009-09-22 vertinimas nebuvo viešai skelbtas, Viešųjų pirkimų tarnyba faksu išsiuntė vertinimą savivaldybei, Tarnyba vertinimo pareiškėjui nesiuntė. Pareiškėjas apie vertinimą sužinojo 2009-10-01, kai savivaldybė šį vertinimą pareiškėjui persiuntė faksu (tai matyti iš fakso šaknelės to paties skundžiamo akto nuorašo apačioje).

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 79, 3 t., b. l. 165).

Nurodė, kad ginčijamas aktas nėra administracinis sprendimas, jis nenustato teisių ar pareigų, nesukelia teisinių pasekmių. Perkančiosios organizacijos sprendimą nesudaryti sutarties su pareiškėju lėmė ne Tarnybos vertinime nurodyti pažeidimai ir išreikšta pozicija, jog pirkimo procedūros turėtų būti nutrauktos, o tai, kad dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų vyksta teisminiai ginčai. Vertinimas atliktas vadovaujantis funkcija, nustatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 2 d. 2 p.: konstatuoti pažeidimai, perkančiajai organizacijai vykdant viešojo pirkimo procedūras. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d., paaiškėjus, kad pradėjus administracinę procedūrą skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą. Tarnyba tik išreiškė nuomonę, o galutinį sprendimą priims teismas. Kadangi nebuvo priimtas sprendimas, sukeliantis perkančiajai organizacijai teisines pasekmes, nebuvo nurodyta ir vertinimo apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija, dėl kurios parengtų pirkimo dokumentų ir atliktų pirkimo procedūrų pasisakė Tarnyba, ir kuriai adresuotas vertinimas, jo neginčijo.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kazlų Rūdos savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą jį palaikė (1 t., b. l. 74-77, 3 t., b. l. 156-160).

Nurodė, kad Tarnyba savo vertinime išreiškė nuomonę dėl konkurso procedūrų nutraukimo, bet nepasisakė įsakmiai, tai užkerta kelią savivaldybės administracijai pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Šis vertinimas sukelia teisines pasekmes visiems konkurse dalyvaujantiems asmenims, todėl savo esme ir turiniu prilygintinas individualiam teisės aktui. Dėl šio vertinimo Kazlų Rūdos savivaldybės administracija nėra pasirašiusi bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimo sutarties su pareiškėju VšĮ „Kretingos maistas“, kurio pasiūlymas preliminarioje pasiūlymų eilėje įrašytas pirmuoju numeriu. Vertinimas nėra tik informacinio pobūdžio raštas, nes gavus tokį vertinimą gali būti manoma, kad viešojo pirkimo procedūroje padaryti pažeidimai, kurie gali sukelti turtines ir neturtines pasekmes. Tarnyba, pasisakydama dėl konkurso sąlygų 7 p., nevertino visų pirkimo dokumentų teisėtumo, nes sąlygų pavadinime, 2 punkte nurodyta, kad tai yra supaprastintas atviras konkursas. Konkurse dalyvavę tiekėjai nepateikė jokių prašymų dėl pirkimo dokumentų aiškumo, tikslumo, dviprasmiškumo. Sprendimą grįsdama išimtinai tik konkurso sąlygų priede esančia pasiūlymų forma, nekreipė dėmesio į konkurso sąlygų 57 p. nuostatą, jog pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų patiekalų gamybos išlaidoms. Įgyvendinant Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 1 d. ir konkurso sąlygų 52 p. nuostatas, kilo pareiga pateikti paklausimą pareiškėjui dėl aritmetinės klaidos. Pažymėtina, kad savivaldybės administracija perka bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugas ir sąlygų vertinimo kriterijus - „neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų patiekalų gamybos išlaidoms“, nes produktams įsigyti kainos gali kisti pasikeitus Vyriausybės nustatytam baziniam socialinės išmokos dydžiui.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovės prašė skundą tenkinti.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Smulkus urmas“ teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimus dėl pareiškėjo skundo, kuriuose nurodė nesutinkantis su skundu ir prašė bylą nutraukti ABTĮ 101 str. 1 ir/arba 6 d. nurodytais pagrindais arba skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti UAB „Smulkus urmas“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad svarbu nustatyti, ar vertinime buvo suformuluoti atitinkami įpareigojimai Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai. Šiuo atveju vertinime išreikšta nuomonė dėl konkurso sąlygų ir procedūrų atlikimo, nėra imperatyvių įpareigojimų. Pareiškėjas remiasi subjektyviuoju kriterijumi, nes nurodo, kad savivaldybės administracija formuluotę suprato kaip įpareigojančią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-10-12 nutartyje adm. byloje Nr. A8-1516-06 ir 2007-09-20 nutartyje adm. byloje Nr. AS8-431/2007 nurodė, kad Tarnybos vertinimas, kuriame nors ir konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, tačiau netaikomos poveikio priemonės pažeidėjui, savaime nesukelia pažeidėjui jokių teisinių pasekmių, todėl per se nėra individualus administracinis aktas ir atitinkamai negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pats faktas, kad pati administracija neskundė vertinimo, patvirtina, kad administracija arba sutiko su vertinime išdėstyta pozicija, arba nelaikė vertinimo įpareigojančiu dokumentu. Dėl šių priežasčių byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 d. pagrindu. Abejotina, ar pareiškėjo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, pareiškėjas šiuo metu teikia maitinimo paslaugas, identiškas konkurso objektą sudarančioms viešojo maitinimo paslaugoms sutarties, sudarytos ne konkurso, o kitu pagrindu, už šias paslaugas gauna kainą, sutampančią su kaina konkurse. Sutarties sudarymas priklauso išimtinai nuo pareiškėjo ir administracijos, priežastis, dėl kurios sutartis nėra sudaryta, yra ne atsakovo vertinimas, o administracijos veiksmai (neveikimas). Pareiškėjas pats pripažįsta, kad administracinė procedūra nebuvo užbaigta, todėl vertinimas nėra individualus administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo prasme. Pažymėtina, kad vertinimas buvo skelbiamas viešai Tarnybos svetainėje internete 2009-09-22, tą pačią dieną, kai buvo atliktas vertinimas. Todėl pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą jam apskųsti. Pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, nuolatinis panašaus pobūdžio konkursų dalyvis, turėtų žinoti, kad atsakovo vertinimai ir išvados viešai skelbiami. Dėl šių priežasčių prašymas atnaujinti terminą atmestinas, o byla nutrauktina pagal ABTĮ 101 str. 6 d. Kadangi vertinimas yra tik informacinis raštas, abejotina, ar tai gali būti laikoma administracinės procedūros tęsimu. Akivaizdu, kad atsakovas žinojo konkurso sąlygų 57 p. nuostatas, vertino jas kritiškai, jeigu pasiūlymai būtų vertinami tik pagal kainos dalį, tokios galutinės kainos skilties apskritai nereikėtų. Perkančiajai organizacijai svarbiausia yra galutinė pasiūlymo kaina, kadangi būtent ji atspindi finansinį įsipareigojimą tiekėjui, todėl priešingas aiškinimas, kad pasiūlymai turėjo būti vertinami pagal vieną iš kainos sudedamųjų dalių, atvertų kelią situacijoms, kai pagal atitinkamą kainos dalį laimi vienas tiekėjas, o pagal galutinę kainą turėtų laimėti kitas tiekėjas. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 1 d. nuostata įtvirtina klaidų ištaisymo taisykles, su sąlyga, kad nėra keičiama vokų su pasiūlymais atplėšimo metu paskelbta kaina. Šiuo atveju pareiškėjui buvo leista pakeisti paskelbtą kainą 8,18 Lt į 8,13 Lt. Pareiškėjas nurodo, kad teisinga turi būti laikoma žodžiais nurodyta kaina, bet tokiu atveju pareiškėjas turėtų ginčyti ne vertinimą, o administracijos viešojo pirkimo komisijos 2009-07-16 protokolą Nr.3, kuriame užfiksuota kaina 8,18 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Dalyje dėl vertinimo panaikinimo byla nutrauktina, kitoje dalyje skundas atmestinas.

Kazlų Rūdos savivaldybės administracija 2009-07-01 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 51 ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė 2009-06-17 skelbimą apie supaprastintą pirkimą Nr.(duomenys neskelbtini), pirkimo objektas – Kazlų Rūdos savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugos (pusryčių ir pietų tiekimas bendrojo lavinimo mokyklose mokslo metais apie 750 mokinių; pusryčių, pietų, pavakarių tiekimas dieninių vasaros poilsio ar prevencinių programų stovyklų metu apie 60 mokinių; pusryčių, pietų, vakarienės tiekimas priešmokyklinio ugdymo grupės apie 30 mokinių); procedūros rūšis – supaprastintas atviras konkursas (1 t., b. l. 117-118, 2 t., b. l. 85-94).

Byloje nustatyta, kad pasiūlymus dėl Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos bendrojo lavinimo mokyklose mokinių maitinimo paslaugų pirkimo supaprastintam atviram konkursui pateikė:

1) 2009-07-01 VšĮ „Kretingos maistas“: produktams įsigyti skirta kaina su PVM yra 4,50 Lt už pietus ir 2,00 Lt už pusryčius, patiekalų gamybos išlaidoms skiriama kaina su PVM yra 1,13 Lt už pietus ir 0,50 Lt už pusryčius, galutinė kaina su PVM yra 5,63 Lt už pietus ir 2,50 Lt už pusryčius, bendra pasiūlymo kaina – 8,18 Lt. Pasiūlymo antrame lape nurodė, kad bendra (pusryčių ir pietų) pasiūlymo kaina su PVM – 8,13 Lt (aštuoni litai trylika centų) (2 t., b. l. 24-26);

2) 2009-07-16 UAB „Smulkus urmas“: produktams įsigyti skirta kaina su PVM yra 4,50 Lt už pietus ir 2,00 Lt už pusryčius, patiekalų gamybos išlaidoms skiriama kaina su PVM yra 1,13 Lt už pietus ir 0,50 Lt už pusryčius, galutinė kaina su PVM yra 5,63 Lt už pietus ir 2,50 Lt už pusryčius, bendra pasiūlymo kaina – 8,13 Lt (2 t., b. l. 16-19).

2009-07-16 Viešojo pirkimo komisijos posėdyje įvyko vokų atplėšimo procedūra, kurios metu nustatyta, kad produktams įsigyti skirta kaina su PVM yra 4,50 Lt už pietus ir 2,00 Lt už pusryčius, o abiejų tiekėjų pasiūlymuose nurodyta kaina yra 1,13 Lt už pietus ir 0,50 Lt už pusryčius. Atitinkamai nustatyta, kad abiejuose pasiūlymuose nurodyta galutinė kaina yra 5,63 Lt už pietus (4,50 + 1,13), 2,50 Lt už pusryčius (2,00 + 0,50). Paskelbta, kad VšĮ „Kretingos maistas“ galutinė kaina, sudėjus kainas už pietus ir pusryčius, yra 8,18 Lt, o UAB „Smulkus urmas“ – 8,13 Lt. Posėdžio metu pareiškėjas pareiškė pastabas – pageidavo ištaisyti aritmetinę klaidą sumuojant bendrą pusryčių ir pietų kainą (1 t., b. l. 170-171).

2009-07-21 Kazlų Rūdos savivaldybės administracija raštais Nr. SD-2056-(7.9-03) ir Nr. SD-2057-(7.9-03) nurodė tiekėjams pateikti patikslinimus: VšĮ „Kretingos maistas“ patikslinti pasiūlyme nurodytos paslaugos kainos aritmetines klaidas, abiem tiekėjams pateikti atitinkamus dokumentus (2 t., b. l. 161, 165). 2009-07-22 gautas VšĮ „Kretingos maistas“ patikslinimas, kuriame, nekeičiant pirminio pasiūlymo duomenų, nurodyta galutinė kaina – 8,13 Lt (2 t., b. l. 163).

2009-07-30 Viešojo pirkimo komisijos posėdyje nutarta, kad abiejų tiekėjų pasiūlymai atitinka minimalius konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Pabrėžta, kad perkančioji organizacija pasiūlymo kainų vertinimą atlieka pagal mažiausios kainos kriterijų patiekalų gamybos išlaidoms. Nutarta, kad abiejų tiekėjų pasiūlymai atitinka konkurso sąlygų ir pasiūlymo pateikimo reikalavimus. Kadangi dviejų pateiktų pasiūlymų patiekalų gamybos išlaidoms kainos su patikslinimais yra vienodos, nutarta sudaryti preliminarią eilę pagal vokų įregistravimo laiką (2 t., b. l. 114-117).

2009-07-31 Kazlų Rūdos savivaldybės administracija raštu Nr. SD-2155-(7.9-03) informavo, jog vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str., 39 str. 7 d. 1 p., Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymo taisyklių 74 p., konkurso sąlygų 59 p., nustatyta preliminari pasiūlymų eilė pagal tiekėją, kurio vokas su pasiūlymu įregistruotas anksčiausiai, kadangi abiejų pasiūlymų kainos vienodos. Pirmu numeriu eilėje įrašytas VšĮ „Kretingos maistas“, antru UAB „Smulkus urmas“ (1 t., b. l. 105, 128-131).

2009-08-05 UAB „Smulkus urmas“ perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją dėl preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo (1 t., b. l. 121). Viešųjų pirkimų komisija pirkimo procedūras 2009-08-05 posėdyje sustabdė pirkimo procedūrą kol bus išnagrinėta pretenzija; 2009-08-07 pretenzija buvo įvertinta kaip nepagrįsta ir atmesta (1 t., b. l. 119-120, 124-127).

2009-08-06 UAB „Smulkus urmas“ kreipėsi į Tarnybą dėl galimų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų ir prašė išnagrinėti, ar rengiant ir vykdant šį Konkursą, nebuvo pažeisti imperatyvūs Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai; sustabdyti pirkimo procedūras, o nustačius įstatymo pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją pakeisti sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo, į pirmąją eilę įrašant UAB „Smulkus urmas“ pasiūlymą (1 t., b. l. 103-104). Tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., 2009-08-07 nurodė Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai pateikti reikalaujamus dokumentus ir nesudaryti pirkimo sutarties iki Tarnybos vertinimo išvadų dėl perkančiosios organizacijos parengtų pirkimo dokumentų ir priimtų sprendimų, vykdant šį supaprastintą atvirą konkursą, pateikimo (2 t., b. l. 96). 2009-08-24 Tarnyba nurodė Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai, kad perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumui įvertinti nepakanka informacijos ir paprašė pateikti papildomus paaiškinimus: kodėl skelbime apie pirkimą, konkurso sąlygų 9 p. ir konkurso sąlygų 2 priede nurodyta, kad pirkimo objektą sudaro ir pavakarių bei vakarienės pirkimas, o konkurso sąlygų 1 priede nurodyta teikti tik pusryčių ir pietų kainas (2 t., b. l. 99). Kazlų Rūdos savivaldybės administracija 2009-08-31 paaiškino, kad planuojama pavakariams lėšų dalis sudaro 0,06 proc. bendro pirkimo sumos per paslaugų pirkimo laikotarpį; už vakarienę priešmokyklinio ugdymo grupės tėvai patys moka grynais, todėl konkurso sąlygos 1 priede yra orientuotos į pusryčių ir pietų paslaugos pirkimą; lėšos biudžete pavakariams, vakarienei teikti neplanuojamos (2 t., b. l. 100-101).

2009-09-22 Tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., raštu Nr. 4S-3175 (1 t., b. l. 25-27), įvertinusi pateiktą medžiagą apie 2009-07-01 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 51 skelbtą supaprastintą atvirą konkursą „Kazlų Rūdos savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad:

1. įvertinus pateiktus konkurso dokumentus:

1) konkurso sąlygų 7 punkte pateikta informacija, kad „<...> Mokyklų sąrašas pateikiamas atviro konkurso sąlygų 2 priede“, suformuluota klaidingai, nes konkursas vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, tai neužtikrina Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-15 įsakymu Nr. AT-430 patvirtintų Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 31 p. nuostatų;

2) skelbime apie konkursą ir konkurso sąlygų 9 punkte nurodyta, kad perkamos mokinių maitinimo paslaugos, tačiau konkurso sąlygų 1 priede pateiktoje pasiūlymo formoje, pagal kurią tiekėjai turi skaičiuoti pasiūlymų kainas, prašoma nurodyti tik 1 davinio pusryčių ir pietų kainas, neatsižvelgiant į mokinių, kuriems bus skirtas maitinimas, skaičių. Todėl konkurso pasiūlymų kainos skaičiavimo metodika nėra objektyvi, nes neapima visų paslaugų kainų ir kiekių įvertinimo, pažeidžia Taisyklių 31 p. reikalavimus ir neužtikrina Įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo bei šio straipsnio 2 d. nustatyto pirkimų tikslo pasiekimo. Be to, konkurso sąlygų 57 p. nustatyta, kad perkančios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų patiekalų gamybos išlaidoms, kurios yra tik dalis galutinės pasiūlymo kainos, kurią sudaro: produktams įsigyti skirta kaina ir patiekalų gamybos išlaidoms skirta kaina. Tai pažeidžia Taisyklių 31 p. nuostatas ir Įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą;

3) konkurso sąlygų 3 skyriaus 11 p. 1 lentelės 11.10 eilutėje nustatytas minimalus kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams – „per paskutinius 3 finansinius metus“, bet įrodyti atitikimą šiam reikalavimui prašoma pateikiant „per paskutinius 3 metus“. Lentelės 11.11 eilutėje nustatytas minimalus kvalifikacijos reikalavimas „tara (talpos, spec. konteineriai) skirta maistui gabenti“ yra neaiškus ir netikslus, nes nenurodytos reikalavimo reikšmės, t.y. taros kiekinės išraiškos, tuo neužtikrino Taisyklių 31 p. nuostatų;

4) konkurso sąlygų 57 p. nustatytas reikalavimas neleidžia tiekėjams patiems pasirinkti konkurso pasiūlomų kainos sudarymo taisyklių ir nepagrįstai draudžia pateikti pigesnius pasiūlymus, kuriuose patiekalų gamybos išlaidos sudarytų mažiau kaip 25 proc., tai dirbtinai riboja konkurenciją ir neužtikrina Įstatymo 3 str. 2 d. pirkimo tikslo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas – pasiekimo;

5) konkurso sąlygų 70.1.2 p. nuostatos, kad „mokinių maitinimo paslaugos kainos (įkainiai) gali būti perskaičiuojami, kai pasikeičia mokesčiai“, neužtikrina Įstatymo 18 str. 6 d. 3 p. reikalavimų. Be to, ši formuluotė, atsižvelgiant į skelbime nurodytą konkurso sutarties trukmę – 36 mėn., neužtikrina Tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintos Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 25 p.

2. Įvertinus vykdomas konkurso procedūras:

1) konkurso komisija vokų atplėšimo procedūros metu 2009-07-16 paskelbė pasiūlymus pateikusių tiekėjų nurodytą galutinę kainą su PVM, tačiau 2009-07-30 posėdyje konkurso dalyvių pasiūlymuose nurodytas kainas vertino tik pagal vieną kainos sudedamąją dalį, tuo neužtikrino skaidrumo principo laikymosi;

2) 2009-07-20 posėdyje nustatė, kad konkurso dalyvis UAB „Kretingos maistas“ pasiūlymo kainą pateikė su aritmetinėmis klaidomis ir nusprendė prašyti dalyvio pateikti kainos patikslinimus. 2009-07-30 posėdyje nutarė, kad dalyvio pasiūlymas atitinka konkurso sąlygų ir pasiūlymo pateikimo reikalavimus ir įrašė pirmu pasiūlymų eilėje. Komisija nesivadovavo konkurso sąlygų 52 str., jog radus pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, komisija privalo raštu per jos nurodytą terminą ištaisyti pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos, tuo pažeidė Taisyklių 69.3 p. nuostatas, Taisyklių 74 p. reikalavimus ir neužtikrino skaidrumo principo laikymosi.

Tarnyba konstatavo, kad konkursas turėtų būti nutrauktas, bet kadangi konkurso procedūros apskųstos teismui, apsiribojo minėtu vertinimu.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad 2009-08-14 UAB „Smulkus urmas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui VšĮ „Kretingos maistas“, 2009-08-27 buvo priimtas ieškovo UAB „Smulkus urmas“ ieškinys kuriuo prašoma panaikinti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos sprendimus dėl trečiojo asmens atitikimo konkurso reikalavimams patvirtinimo ir dėl preliminarios pasiūlymų eilės konkurse bei konkurso nugalėtojo nustatymo, įpareigoti Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją arba jos viešųjų pirkimų komisiją iš naujo svarstyti tiekėjų pasiūlymus bei sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę konkurse, o tuo atveju, jeigu tarp Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos ir VšĮ „Kretingos maistas“ jau yra sudaryta sutartis dėl konkurso objektu esančių paslaugų teikimo – pripažinti tokią sutartį niekine ir negaliojančia. 2009-08-31 Kauno apygardos teismo nutartimi yra atmestas ieškovo UAB „Smulkus urmas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CPK 145 str. 1 d. 6 ir 13 p. bei Viešųjų pirkimų įstaymo 95 str. 3 d. taikymo, ieškovas prašė sustabdyti viešojo pirkimo procedūras konkurse, uždrausti atsakovui sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu VšĮ “Kretingos maistas“ dėl viešo konkurso paslaugų pirkimo, o tuo atveju, jeigu atsakovas jau sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu – sustabdyti tokios sutarties vykdymą, uždraudžiant atlikti bet kokoius veiksmus pagal tokią sutartį. 2009-09-18 civilinės bylos dalis (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą. 2009-11-26 Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą, skundą atmetė, įsiteisėjo teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1996 m. rugpjūčio 13 d. Viešųjų pirkimų įstatymas Nr. I-1491 (toliau – Įstatymas).

2009 m. liepos 22 d. yra priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 4, 7, 8, 10, 11, 16, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 33, 39, 40, 43, 45, 49, 57, 62, 74, 85, 86, 89, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymas Nr. XI-395. Šios įstatymo 30 str. 2 d. nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, iki jo įsigaliojimo pradėtų pirkimų procedūros tęsiamos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179) nuostatas. Šios įstatymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus įstatymo straipsnius, dalis ir nuostatas, įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

Pirkimo procedūra, dėl kurios kilo ginčas šioje byloje yra pradėta iki 2009 m. liepos 22 d. įstatymo įsigaliojimo, todėl pirkimo procedūra buvo ir turi būti tęsiama pagal iki šio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo galiojusias taisykles. Dėl to šioje byloje taikytina 2005-12-22 Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija Nr. X-471, aktuali nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiami klausimai dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-22 atlikto vertinimo, kurio teisėtumą pareiškėjas ginčija, dėl pareiškėjo reikalavimų atlikti naują vertinimą bei įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą priimti sprendimą, atitinkantį Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 3 d. 6 p. Posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, jog atsakovas turėtų būti įpareigotas priimti sprendimą įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti ar pakeisti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus.

Viešųjų pirkimų tarnyba atliko ginčijamą vertinimą vadovaudamasi Viešųjų pirkimo įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., kuriame (2005-12-22 Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija Nr. X-471, aktuali nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.) yra nustatyta, kad viešųjų pirkimų tarnybos viena iš funkcijų yra kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją.

2005-12-22 Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje Nr. X-471, aktualioje nuo 2008 m. rugsėjo 15 d., 8 str. 3 d. 4 p. nustatyta, kad viešųjų pirkimų tarnybos viena iš teisių yra gavus pranešimą apie galimus pažeidimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, o nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus. Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. nustatyta, kad viešųjų pirkimų tarnybos viena iš teisių yra šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai atmesti visus pasiūlymus, nutraukti pirkimo procedūras, taip pat, perkančiajai organizacijai gavus tiekėjo pretenziją, priimti sprendimą nestabdyti pirkimo procedūrų.

2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-395 4 str. 2 d. Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 3 d. pakeista. Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. nustatyta, kad viešųjų pirkimų tarnybos viena iš teisių yra vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras ar nesudaryti pirkimo sutarties tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo. Įstatymo 8 str. 3 d. 6 p. nustatyta, kad viešųjų pirkimų tarnybos viena iš teisių yra nustačius Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti ar pakeisti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus.

Pareiškėjas neteisingai reikalauja byloje taikyti Įstatymo 8 str. 3 d. 6 p. redakciją, įsigaliojusią nuo 2009-09-01. Anksčiau aptartos įstatymo nuostatos patvirtina, kad byloje taikytina iki 2009-09-01 galiojusi Įstatymo redakcija.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Tarnyba ginčijamame 2009-09-22 vertinime nustatė Įstatymo pažeidimus, Tarnyba atliko jos kompetencijai priskirtą veiksmą, kuris yra atliktas Tarnybai įgyvendinant jos bendro pobūdžio funkciją kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo (Įstatymo 8 str. 2 d. 2 p.). Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo ginčo santykiams taikytina redakcija nenumatė tokio konkretaus Tarnybos veiksmo kaip vertinimo atlikimas, todėl nebuvo ir šiuo metu nėra nustatytos ir konkrečios tesinės pasekmės nuo tokio veiksmo atlikimo.

Šiuo metu galiojanti Įstatymo 8 str. 3 d. 5 p. redakcija nustato Viešųjų pirkimų tarnybos teisę įtarus įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo <...>.

Dėl to neteisingas yra pareiškėjo tvirtinimas, kad vertinimas yra administracinis sprendimas bei nepagrįstas yra pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį vertinimą.

Tarnyba 2009-09-22 ginčijamu raštu, kuriuo buvo išreikšta Tarnybos pozicija dėl Įstatymo pažeidimų, nenustatė jokio įpareigojimo perkančiajai organizacijai, motyvuodama tuo, kad galutinį sprendimą priims teismas. Tarnyba, nustačiusi Įstatymo pažeidimus, turėtų teisę atlikti pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus, nustatytus Įstatymo 8 str. 3 d. 4 p., kitus Įstatyme nustatytus veiksmus - 8 str. 3 d. 5 p. 2009-09-22 vertinimo turinys neginčijamai patvirtina, kad vertinime nėra nustatyti tiekėjams ar perkančiajai organizacijai privalomi įpareigojimai, todėl vertinimas nelaikytinas adminitraciniu sprendimu.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Smulkus urmas“ Įstatymo 94 str. nustatyta tvarka iki pirkimo sutarties sudarymo pareiškė pretenziją perkančiajai organizacijai, kuri buvo išnagrinėta perkančiojoje organizacijoje. Įstatymo 94 str. 4 d. nustatyta, kad priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo procedūros tęsiamos.

UAB „Smulkus urmas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą Įstatymo 95 str. 1 d. nustatyta tvarka pareikšdamas ieškinį po pretenzijos išnagrinėjimo perkančiojoje organizacijoje.

Įstatymo 95 str. 2 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ieškiniai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įstatymo 95 str. 3 d. nustatyta, kad teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu.

Nurodytas Įstatymo reglamentavimas patvirtina, kad iki pirkimo sutarties sudarymo tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, vėliau kreiptis į teismą dėl šios pretenzijos išnagrinėjimo, nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai, vėliau teismui sustabdyti pirkimo procedūras. Šis reglamentavimas patvirtina, kad tiekėjui pasinaudojus savo teisėmis pateikti pretenziją, ginčas dėl pirkimo procedūros sustabdymo klausimo yra perkeliamas į perkančiąją organizaciją, vėliau į teismą. Viešųjų pirkimų įstatymo normos nenustato Viešųjų pirkimų tarnybos teisės šiame procese stabdyti ar nutraukti pirkimo procedūras, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba negalėjo priimti sprendimo stabdyti ar nutraukti pirkimo procedūrą. Šiame procese yra nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos funkcija 94 str. 3 d. (Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo procedūras, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas. Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.). Dėl to, nors Įstatyme nėra tiesiogiai reglamentuotos Viešųjų pirkimų tarnybos teisės ir pareigos šiame procese, o būtent nėra reglamentuota Viešųjų pirkimų tarnybos teisė vykdyti jai pavestas funkcijas nurodytu laikotarpiu, tačiau tiekėjui inicijavus ginčą, kurio nagrinėjimas perkeliamas į teismą, yra akivaizdu, jog Viešųjų pirkimų tarnyba tuo pačiu metu negali spręsti klausimo dėl analogiškų sprendimų priėmimo kaip ir teismas, nes šių klausimų sprendimą Įstatymas atitinkamu laikotarpiu paveda spręsti teismui. Jeigu Įstatymas nenustatytų minėtos pretenzijų iki sutarties sudarymo nagrinėjimo tvarkos ikiteismine tvarka bei teisme, o nustatytų galimybę tik ginčyti konkurso rezultatus, Viešųjų pirkimų tarnyba, nepaisydama ginčo nagrinėjimo teisme, privalėtų vykdyti savo funkcijas ir galėtų stabdyti pirkimo procedūras, teisminis nagrinėjimas priklausytų nuo šio viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, kurį būtų kompetentingas priimti tik viešojo administravimo subjektas. Ginčijamu atveju, analogiškos funkcijos kaip viešojo adminstravimo subjekto vykdymos funkcijos, yra perduotos teismui, kuris turėtų analogiškas galimybes sureguliuoti šalių ginčą, nustatydamas tiekėjų bei perkančiosios organizacijos teises ir pareigas. Dėl nurodytų motyvų, viešojo administravimo subjektui sprendžiant analogiškus klausimus būtų pažeistas teismo sprendimų ir nutarčių privalomumo principas.

Dėl to negali būti patenkintas pareiškėjo reikalavimas, nustačius Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti ar pakeisti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus. Visi nurodyti Įstatyme nustatyti Tarnybos galimi priimti sprendimai yra susiję su pretenzijų pareiškimu perkančiajai organizacijai iki pirkimo sutarties sudarymo. Kaip jau buvo minėta, šios pretenzijos nagrinėjamos teisme, dėl to Tarnyba negali atlikti analogiškų veiksmų, kuriuos sprendimu gali įpareigoti atlikti teismas.

Dėl nurodytų motyvų, Viešųjų pirkimų tarnyba, sužinojusi, jog tiekėjas kreipėsi į teismą iki pirkimo sutarties sudarymo, neturėjo teisės nustatyti privalomų įpareigojimų perkančiajai organizacijai - priimti adminstracinių sprendimų dėl pirkimo procedūros, todėl nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą priimti administracinius sprendimus nagrinėjant šį ginčą.

Nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai dėl administracinės procedūros, inicijuotos UAB „Smulkus urmas“ padavus skundą Viešųjų pirkimų tarnybai, sustabdymo.

Vadovaujantis 1999 m. birželio 17 d. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 23 str. 4 d., jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

Kaip jau buvo minėta, tiekėjo pretenzijos nagrinėjimas bendros kompetencijos teisme yra susijęs su analogiškų reikalavimų nagrinėjimu, kuriuos yra įgaliota išspręsti Tarnyba, jeigu ginčas nėra nagrinėjamas teisme. Dėl to šiuo atveju Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. taikymui neturi reikšmės ta aplinkybė, jog Tarnyba nepriėmė privalomo sprendimo dėl civilinės bylos nagrinėjimo. Tarnyba, surašydama vertinimą, kuriame yra nustatyti Įstatymo pažeidimai, neatliko analogiškų funkcijų kaip teismas, nagrinėdamas ieškinį, atsirandantį iš tiekėjo pretenzijų perkančiajai organizacijai, nes teismas sprendimu išsprendžia ginčą iš esmės, o ne nustato faktus dėl Įstatymo pažeidimo. Dėl to 2009-09-22 vertinimo surašymas nelaikytinas Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. pažeidimu.

Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 str. administracinė procedūra sieja skundo nagrinėjimą su viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. UAB „Smulkus urmas“ skundas buvo paduotas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų vykdant viešuosius pirkimus, iš kurių kilusius ginčus įstatymas paveda nagrinėti bendros kompetencijos teismui kaip ginčą, atsirandantį iš privatinių teisinių santykių. Dėl to administracinė procedūra yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjama civiline byla, o Tarnyba iškėlus šią bylą neturėjo teisės priimti administracinio sprendimo.

Neturi reikšmės šios bylos išsprendimui pareiškėjo argumentai dėl 2009-09-22 vertinimo pagrįstumo. Pagal ABTĮ 3 str. administracinis teismas nagrinėja viešojo administarvimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumą. Tarnyba, surašydama vertinimą veikė savo kompetencijos ribose. Administracinis teismas negalėtų priimti sprendimo, tiesiogiai įtakojančio vertinimo turinį. Teismas galėtų priimti sprendimą tik dėl įpareigojimo atlikti vertinimą. Tarnyba atliko šį veiksmą, išnagrinėjusi UAB „Smulkus urmas“ skundą, dėl to nėra pagrindo įpareigoti atlikti šį veiksmą pakartotinai (ABTĮ 90 str.).

Vertinimo surašymo pasekmės nėra tos pačios kaip administracinio sprendimo, tiesiogiai sukuriančio asmeniui teises ir pareigas. Dėl to negalima remtis vertinimu, kaip individualiu administraciniu aktu, išsprendžiančiu asmens teisių ir pareigų klausimą, bet ginčijamas vertinimas turėtų būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kuris nebūtinai turi būti nuginčytas administracine arba teismine tvarka tam, kad galima būtų vertinti jo turinį kartu su kitais rašytiniais įrodymais.

Dėl nurodytų motyvų, 2009-09-22 vertinimas turėtų būti vertinamas kaip įrodymas prima facie, t.y. didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas, nes yra teisės aktų nustatytos formos, yra surašytas įgaliotos institucijos ir šios institucijos kompetencijos ribose. Įrodymai prima facie daugumoje atvejų nėra įrodinėjimo priemonė, kurios pagalba šalis galėtų įrodinėti tam tikrų faktų tikrumą ar teisingumą. Pateikiant nurodytus įrodymus, yra galimas faktų nustatymas, kuriuos įrodyti yra sudėtinga, tačiau būtina tam tikros kategorijos bylose. Teismas, remdamasis minėtu įrodymu, gali daryti tikėtiną išvadą dėl tam tikrų faktų buvimo, kurie galėjo įvykti analogiškais atvejais bei šiuo konkrečiu atveju. Prima facie įrodymų pateikimas palengvina šalies, kuriai tenka pareiga įrodyti tam tikras aplinkybes, šios įrodinėjimo pareigos įvykdymą. Iš esmės ši šalis yra atleidžiama nuo sudėtingo šiuo atveju savo reikalavimų įrodinėjimo, nes tikėtiną išvadą dėl jų teisingumo galima daryti esant normaliai tokias atvejais įvykių eigai. Išvada dėl tam tikrų aplinkybių buvimo remiantis didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymų gali būti paneigta, pareigą paneigti šią išvadą privalo priešinga šalis, kuri neigia prima facie įrodymu įrodinėjamų pasekmių buvimą.

Dėl to nepagrįsti yra pareiškėjo motyvai, jog 2009-09-22 vertinimas turėtų būti panaikintas, priešingu atveju vertinimas bus privalomas kaip prima facie įrodymas civilinėje ar kitoje byloje. CPK 197 str. 2 d., reglamentuojanti procesinius santykius dėl oficialių rašytinių įrodymų ir jų didesnės įrodomosios galios nustato, jog aplinkybės nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Pažymėtina, kad prima facie įrodymai, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali būti ginčijami pateikiant kitus įrodymus arba inicijuojant atskirą bylą dėl jų panaikinimo. Atskiros bylos dėl prima facie įrodymų panaikinimo turi būti inicijuojamos, jeigu kitaip negalima pakeisti susiformavusių teisinių santykių, pvz., notaro patvirtintų sandorių, Nekilnojamo turto registro duomenų pakeitimo. Ši išvada darytina pagal materialinės teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus materialinius teisinius santykius. Anksčiau nurodyti motyvai patvirtina, kad Tarnybos vertinimas nesukuria teisinių pasekmių, dėl to negali būti inicijuojama atskira byla dėl jo panaikinimo. Nurodytas išvadas netiesiogiai patvirtina, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, jog nagrinėjant minėtą civilinę bylą, teismo reikalavimu Tarnyba atliko naują ginčijamo viešojo pirkimo vertinimą ir pateikė kaip išvadą dėl ginčo civilinėje byloje.

Pareiškėjo nurodyti ginčijamo vertinimo neteisėtumo aspektai galėtų būti nagrinėjami šioje byloje tik tokiu atveju, jeigu pareiškėjo ginčijamas vertinimas galėtų būti savarankišku apskundimo objektu administracinėje byloje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administarcinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Skundžiamu aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų nustatymo perkančiajai organizacijai. Ginčijamame vertinime tarnyba konstatavo viešojo pirkimo procedūros pažeidimus, tačiau juo nebuvo nustatomi konkretūs įpareigojimai. Ginčijamame vertinime konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų nesukūrė pareiškėjui teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės.

Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skundžiamas vertinimas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą skundžiamas vertinimas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.

Konstitucijos 30 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėjas neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla minėtoje dalyje Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu dalyje dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-22 vertinimą Nr. 4S-3175 panaikinimo nutraukiama (Teismas nutraukia bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Pareiškėjas turi teisę įgyvendinti savo teises inicijuodamas teisminį procesą, kurio baigtis savarankiškai galėtų įtakoti jo teises ir pareigas tuomet kai pareiškėjo atžvilgiu yra priimamas administracinis sprendimas. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas šią savo teisę įgyvendina reikšdamas kitus reikalavimus šioje byloje (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą). Administracinis procesas negali būti pagalbine įrodinėjimo priemone kitoje administracinėje byloje. Įrodinėjimas procese nėra savitikslis dalykas. Teismui skundžiant dokumentą, kuris gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas, teismo sprendimo galia būtų atitinkamai kaip rašytinio įrodymo, tokiu teismo sprendimu taip pat negali būti asmenims sukurtos teisės ir pareigos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad pažeistos asmens teisės ir laisvės būtų atstatytos, o nepagrįsti reikalavimai atmetami. Šiuo atveju ginčijamas vertinimas nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl jo galiojimo klausimas negali būti sprendžiamas teismo sprendimu.

Nepagrįsti yra dalyvaujančių byloje asmenų argumentai, jog pareiškėjas praleido skundo teismui padavimo terminą, nustatytą ABTĮ 33 str. 1 d. bei, kad būtent šis terminas taikytinas šioje byloje (Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.).

2009-09-22 vertinimą Viešųjų pirkimų tarnyba faksu išsiuntė savivaldybei, Tarnyba vertinimo pareiškėjui nesiuntė. Pareiškėjas apie vertinimą sužinojo 2009-10-01, kai savivaldybė šį vertinimą pareiškėjui persiuntė faksu (tai matyti iš fakso šaknelės to paties skundžiamo akto nuorašo apačioje) (1 t., b. l. 25). Pareiškėjas padavė skundą teismui 2009-11-02 (1 t., b. l. 69). Šiame sprendime yra konstatuota, kad skundžiamas vertinimas nėra administracinis sprendimas, t. y. viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, pareiškėjas reiškia reikalavimus įpareigoti atlikti veiksmą bei priimti sprendimą. Dėl to, šiuo atveju taikytinas ne ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyta taisyklė dėl termino skaičiavimo, bet ABTĮ 33 str. 2 d. nustatyta taisyklė (Jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.). ABTĮ 33 str. 2 d. skundo padavimo terminas nėra praleistas. Dėl nurodytų motyvų, nėra procesinių pobūdžio aplinkybių (dėl termino praleidimo), kliudančių nagrinėti skundą tesime (ABTĮ 101 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

nutraukti bylą dalyje dėl VšĮ „Kretingos maistas“ reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-22 vertinimą Nr. 4S-3175.

Kitoje dalyje pareiškėjo VšĮ „Kretingos maistas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaVeslava RuskanJūra Marija Strumskienė