Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas R. Ž. su L. Prušinsko individualia įmone „Kompiuterinis langas“ 2009 m. lapkričio 27 d. sudarė Kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2026 (toliau – sutartis). 2011 m. rugpjūčio 22 d. savininko Lino Prušinsko sprendimu L. Prušinsko individuali įmonė „Kompiuterinis langas“ buvo pertvarkyta į KLI LT, UAB, kuri perėmė visas pertvarkytos L. Prušinsko individualios įmonės „Kompiuterinis langas“ teises ir pareigas, turtą bei įsipareigojimus. Pagal sutartį atsakovui buvo teikiamos paslaugos, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti. Pasak ieškovės, ji savo įsipareigojimus atsakovui vykdė tinkamai ir laiku, tačiau atsakovas nustojo mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, todėl ieškovė 2016 m. kovo 2 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, ieškovei iš atsakovo priteistina 57,58 Eur skolos ir 20,73 Eur delspinigių, kurių norma 0,2 proc., paskaičiuotų už 180 dienų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Be to, ieškovė prašo priteisti 20,00 Eur išlaidų už advokato M. K. paslaugas.

CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas numato, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti, be kita ko, ir advokatai. CPK 56 straipsnio 4 dalis numato, kad neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu. Ieškovės vardu ieškinį pasirašė ir teismui pateikė ieškovės direktorius. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 17 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d., numato, kad asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali atstovauti fiziniams asmenims (išskyrus atstovavimą šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu) ar juridiniams asmenims toje institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis paskutinius vienus metus dirbo, o jei įstaiga, kurioje jis paskutinius metus dirbo, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje šios įstaigų sistemos įstaigoje (1 dalis). Asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims institucijose ir įstaigose klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybinėms pareigoms (2 dalis). Advokatas M. K. iki 2020 m. sausio 17 d. ėjo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjo pareigas (Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 19 d. dekretu Nr. 1K-171 atleistas iš teisėjo pareigų savo noru). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan., Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016 18 punktą).

Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-392-210/2020, nurodė, kad M. K. paskutinius vienus metus dirbo Telšių apylinkės teisme, o įstaiga, kurioje jis paskutinius metus dirbo, priklauso įstaigų sistemai, šiuo atveju Telšių apylinkės teismas, priklauso teismų sistemai – bet kurioje šios įstaigų sistemos įstaigoje, taigi atstovavimas negalimas Telšių, Mažeikių ir Akmenės rūmuose (Žr., nutarties 19 punktą).

Atsižvelgiant į tai, kad advokatas M. K. negali atstovauti ieškovę teisme, kuriame advokatas dirbo teisėju, todėl nepriteistinos ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato M. K. paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Besmegeniai“, j. a. k. 267258020, naudai:

– 57,58 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 58 ct) skolą;

– 20,73 Eur (dvidešimt eurų 73 ct) delspinigius;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gegužės 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.