Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, teistas 2014 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje ( 2 epizodai) ir 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. N. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui: 2015 m. liepos 3 d. laikotarpyje tarp 18.00 val. ir 19.00 val. sodyboje, esančioje duomenys neskelbtini), mažamečiui sūnui A. N., gim. 2009 m., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į pilvo sritį, taip sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam A. N. fizinį skausmą. Taip J. N. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, jis mušdamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą: 2016 m. gruodžio 17 d., apie 23.00 val. bute, esančiame duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su buvusia sugyventine A. S. metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė smūgį pastarajai į veido sritį ir ne mažiau trijų smūgių kumščiais bei kojomis sudavė smūgius nukentėjusiajai A. S. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas abiejų akių apatinių vokų, dešinės šlaunies, kairės blauzdos poodines kraujosruvas, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip J. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

J. N. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui: 2016 m. gruodžio 17 d., apie 23.00 val. bute, esančiame duomenys neskelbtini), mažamečiui sūnui A. N., gim. 2009, užstojus motiną - A. S., tyčia vieną kartą galva sudavė smūgį į nosies sritį, dėl ko iš pastarojo nosies pradėjo bėgti kraujas, taip sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam A. N. fizinį skausmą. Tuo J. N. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. N. parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltę pripažįsta iš dalies: dėl nežymaus A. S. sveikatos sutrikdymo kaltę pripažįsta, kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo A. N. (dvi veikos) nepripažįsta. Dėl 2015 m. liepos 3 d. epizodo J. N. parodė, kad tą dieną buvo Artemijaus gimtadienis, buvo sode, alkoholio nevartojo. Jis paprašė Artemijaus palaikyti medį, nes jį reikėjo nupjauti, nupjovė, tuomet pasakė sūnui: ,,o, malačius, padaryk presą“ ir taip draugiškai sudavė į presą. Sudavė juokais. Viską matė buvusi sugyventinė, vaiko mama A. S.. Daugiau nieko nebuvo, tik su A. S. šiek tiek susipyko. Tą kartą nenaudojo smurto prieš Alą, tik žodžiai buvo. Dėl 2016 m. gruodžio 17 d. epizodo J. N. parodė, kad jis ir A. S. šiek tiek išgėrė, buvo konfliktas su Ala, jie pradėjo muštis, jis jai sudavė. Jis A. S. pastūmė ant grindų, norėjo, kad ji nusiramintų, prispaudė, tada stojosi, o sūnus buvo už jo nugaros, jis sūnaus tuo momentu nematė, stodamasis sudavė jam netyčia. Įvykių metu su A. S. kartu negyveno, ji tuo metu buvo jo buvusi sugyventinė.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. S. dėl 2016 m. gruodžio 17 d. epizodo parodė, kad atvažiavo su vaikais pas J. N., šiek tiek išgėrė ir susipyko, kaimynai iškvietė policiją, nes vaikai verkė ir J. N. išvežė. Konfliktas iš pradžių buvo žodinis, paskui jis pakėlė prieš ją ranką. Kaltinime nurodytus jos sužalojimus padarė J. N., jis ne pirmą kartą prieš ją smurtauja. Tą kartą J. N. buvo išgėręs. Vaikai tuo metu buvo kambaryje, matė įvykį. Artemijus tuo metu verkė, prašė nemušti mamos, Jurijus netyčia sudavė Artemijui, bet ji to nematė. Artemijus sakė, kad jam tėvas sudavė netyčia su galva, bėgo kraujas iš nosies. Artemijus buvo šalia jos, nes gynė ir netyčia jam kliuvo. To momento, kai J. N. sudavė vaikui, ji nematė. Dėl 2015 m. liepos 3 d. epizodo parodė, kad buvo Artemijaus gimtadienis, buvo dar Edgaras (kitos jos sūnus) ir Jurijus. Jurijus nebuvo išgėręs. Artemijus žaidė su Jurijum, pasirodė, kad Jurijus sudavė jam į pilvą, o po to pasakė, kad tikrino pilvo presą. Artemijų ji užstojo, paklausė J. N. kodėl jam sudavė, jis atsakė, kad netyčia. Tą dieną J. N. ir jai sudavė, bet dėl to ji į policiją nesikreipė. Tą kartą Artemijus pasiskundė, kad jam skauda pilvą, pagalvojo, kad gal jis apsinuodijo, neprisimena ar kreipėsi į gydytoją. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama pyko, galėjo kažką ne taip pasakyti iš pykčio. Įvykių metu su Jurijumi kartu negyveno, 2017 m. gegužės mėnesį ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu taip pat. Dabar kartu gyvena nuo gegužės ar birželio mėnesio. Dabar santykiai normalūs. Sūnus A. N. dabar gyvena su jais, santykiai jų geri.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-29 apklausta liudytoja A. S. parodė, kad J. N. yra jos buvęs sugyventinis, jau apie 2 metus kartu negyvena. 2016-12-17 apie 20.30 val. ji būdama neblaivi kartu su savo vaikais A. N. ir E. Č. iš anksto susitarus su buvusiu sugyventiniu J. N. atvyko pas pastarąjį į namus, adresu duomenys neskelbtini). Jurijus tą vakarą buvo irgi neblaivus. Tarp jų kilo konfliktas, J. N. vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai smūgį į nosį, dėl ko jai labai skaudėjo, po akim po kažkiek tai laiko atsirado dėl to mėlynė. Edgaras pradėjo verkti tai matydamas, o Artiomas nulipo nuo sofos, apkabino ją ir prašė Jurijaus, kad jis jos nemuštų. Jurijus nereagavo į vaiko žodžius ir ne daugiau 7 kartų kumščiais ir kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, taip pataikydamas į dešinę ranką, plaštaką, kojas, jai nuo suduotų smūgių skaudėjo. Jurijus užsimojo kumščiu virš jos ir norėdamas pataikyti jai, pataikė sūnui Artiomui, kuris stovėjo šalia, į nosies sritį, dėl ko berniukui pradėjo bėgti kraujas iš nosies (b.l. 64). 2017-05-15 apklausta liudytoja A. S. parodė, kad 2015 m. liepos 3 d. per jos vaiko A. N. 6 metų gimtadienį, ji kartu su vaikais - Artemijumi, E. Č., ir J. N. (tuo metu jie kartu negyveno) važiavo į sodybą, adresu Mileišiškių g. , Rokantiškės, Vilniaus raj. pailsėti ir atšvęsti Artemijaus gimtadienį. Jurijus buvo neblaivus, pradėjo konfliktuoti su ja, vieną kartą rankos kumščiu jai be jokios priežasties sudavė smūgį į nosį, nuo minėto smūgio ji nugriuvo ant grindų. Jurijus pradėjo ją spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, Edgaras išsigando ir nubėgo į kitą kambarį, o Artemijus atsistojo šalia jos ir tuo metu J. N. rankos kumščiu vieną kartą sudavė smūgį šalimai stovinčiam Artemijui į pilvo sritį. Artemijus nuo jam suduoto smūgio visas susigūžė, pradėjo verkti. Ji dėl patirtų sužalojimų pas medikus nesikreipė, policijos nekvietė. Praėjus apie 10 dienų po įvykio, apie 13-14 dieną Artemijus jai skundėsi pilvo skausmais (ji tuo metu vaiko pas gydytoją nevedė, kadangi visa buvo nusėta mėlynėmis dėl pačios sumušimo) (b. l. 68, 72).

Liudytoja E. K. (policijos pareigūnė) teismo posėdžio metu parodė, kad gavo pranešimą, jog kažkokie riksmai, kaimynai girdi triukšmą. Tik išlipę iš automobilio dar lauke girdėjo riksmus, staigiai nubėgo į 3 ar 4 aukštą, užėję į butą pamatė, kad vyras muša moterį, ji buvo ant grindų. Buvo 2 vaikai, vienas buvo kraujuotas, kitas prie sienos stovėjo ir drebėjo. Po to paaiškėjo, kad vyras norėjo suduoti moteriai, bet sudavė vaikui. Moteris paaiškino, kad ten negyveno, tik atėjo į svečius. Buvo iškviesta greitoji, bet moteris priešinosi, neleido apžiūrėti vaikų, ji irgi buvo išvežta į policijos komisariatą. Vaikus pareigūnai išvežė į ligoninę. Vaikai sakė, kad ten negyvena, atėjo į svečius. Vyresnysis vaikas daug bendravo. Sakė, kad jaunesnysis turi kitą tėvą, kuris galbūt jį paims, o jis bijojo likti vienas. Vaiko nosis buvo kraujuota, jis sakė, kad vyriškis sudavė, nes jis norėjo mamą užstoti. Tas vyriškis, atrodo, buvo jo tėvas.

Liudytoja V. B. (socialinė darbuotoja) teismo posėdžio metu parodė, kad beveik prieš metus į Vilniaus miesto krizių centrą buvo pristatytas vaikas su broliu dėl smurto šeimoje. Bendravo su tuo vaiku, jis labai mažai kalbėjo, buvo labai uždaras, labai mažai ką pasakojo. Apie įvykį jis atsisakė kalbėti, nebent su psichologu kalbėjo, o socialiniams darbuotojams nesakė nieko. Apie santykius su tėvu nieko nesakė, tik kai ateidavo tėtis, matėsi, kad tarp judviejų glaudus ryšys. Artemijus pas juos buvo nuo 2016-12-18 iki 2016-12-28. Kai pristatė vaikus, ji atėjo į darbą ryte, nesimatė išoriškai jokių sumušimų, skausmu nesiskundė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 30 d. liudytoju apklaustas nepilnametis A. N. parodė, kad nenori prisiminti apie tą įvykį. Jis atsimena, kad tėtis netyčia jam sumušė nosį. Tai buvo tėčio namuose. Tėtis užkliuvo ir nugriuvo, tuo metu buvo ir jis, kai tėtis kėlėsi, netyčia sudavė jam į nosį su savo galva. Iš jo nosies tada pasipylė kraujas. Tėtis jo nepastebėjo, todėl ir sako, kad netyčia. Negali pasakyti, ką tėtis darė, kai jam užgavo nosį, nes neprisimena. Neatsimena, kaip tada jautėsi. Tėtis sudavė mamai vieną kartą. Jį tą dieną paėmė policija. Jam tai buvo ne pirmą kartą, todėl jam neskaudėjo. Kiek kartų taip jam buvo, jis neskaičiavo. Buvo dar vienas kartas, kai tėtis netyčia jam sudavė. Koks tai buvo kartas, negali pasakyti, nes tai nemalonu prisiminti. Tai buvo, kai jis su savo tėvais ir jaunesniu broliu važiavo į vasarnamį ir jam atrodo, kad tai buvo vasarą. Tėtis jam vieną kartą sudavė į pilvą, dėl ko jis nežino, nežino tyčia ar netyčia. Jam tada skaudėjo. Kai tėtis sudavė į pilvą, šalia buvo mama ir matė, kaip sudavė tėtis. Tėtis prašė pjauti medį, o vakare sudavė. Kai tėtis sudavė į pilvą, jokių žymių neliko. Tėtis jam sudavė prie namo, lauke. Jis padėjo tėčiui nupjauti medį, nupjautas medis nukrito ant tvoros, jis pakvietė tėtį, kuris paprašė jo nupjauti medį iki galo. Tėtis jam sudavė tikrai ne dėl medžio. Turbūt tėtis ant jo pyko, kad jam sudavė į pilvą. Į pilvą tėtis sudavė kumščiu, vieną kartą. Tėtis buvo blogos nuotaikos, kai jam sudavė. Kai tėtis jam sudavė, mama jį gynė, laikė rankose (b. l. 92-95).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos V. T. 2016 m. gruodžio 18 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016 m. gruodžio 17 d., apie 23.00 val. Vilniuje, duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis J. N., būdamas neblaivus (nustatytas 1,81 prom. girtumas) mušė į svečius atėjusią neblaivią A. S. (nustatytas 2,48 prom. girtumas), suduodamas kumščiu į veidą bei mušdamas į kitas kūno vietas. Taip pat, iš galvos sudavė savo sūnui A. N. į nosį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl girtumo A. S. apklausti nepavyko. Vaikai A. N. ir E. Č. buvo apžiūrėti ligoninėje, kur A. N. nustatytas nosies sumušimas. Abu vaikai nuvežti į BĮ Vilniaus miesto krizių centrą paramos vaikams ir šeimai (b. l. 1). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulės E. K. 2016 m. gruodžio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 14-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G353/2017(01) duomenimis, A. N. kūno sužalojimų dėl 2016-12-18 įvykio nenustatyta (b. l. 41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 52/2017 (01) duomenimis, A. S. nustatytos abiejų akių apatinių vokų, dešinės šlaunies, kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-12-18). Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (b. l. 44).

Alkotesterio kvito rodmenimis, 2016 m. gruodžio 17 d. 23.26 val. J. N. nustatytas 1,81 promilių girtumas (b. l. 110).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, kad kaltinamojo J. N. kaltė dėl 2016 m. gruodžio 17 d. A. S. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta. Dėl šio epizodo kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus kaltę pripažino. Jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, pirmiausia nukentėjusiosios A. S. parodymai, kad kilus žodiniam konfliktui su kaltinamuoju, abiems būnant neblaiviems, šis sudavė jai kumščiu į veidą ir į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis ne daugiau 7 kartų. Šiuos parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje užfiksuoti nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai, liudytojo nepilnamečio A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad kaltinime nurodytą dieną tėtis J. N. sudavė smūgį jo mamai A. S., kita rašytinė bylos medžiaga (nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausų protokolai, procesinių veiksmų protokolai, tarnybiniai pranešimai, ataskaitų žiūryklės duomenys, alkotesterio kvitas).

Dėl 2015 m. liepos 3 d. epizodo (nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, nukentėjusysis A. N.) kaltinamasis savo kaltės nepripažino. Parodė, kad sūnui į pilvą sudavė norėdamas pajuokauti, „patikrinti presą“. Nukentėjusioji A. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė visai kitas minimo įvykio aplinkybes. Paaiškino, kad minėtą dieną ji su vaikais buvo sodyboje, šventė Artemijaus gimtadienį. Apie 18-19 val. J. N. jau buvo neblaivus, pradėjo su ja konfliktuoti, vadinti necenzūriniais žodžiais ir kumščiu sudavė jai į nosį, jai pargriuvus, pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas. Sūnus Artemijus atsistojo šalia ir tuo metu J. N. kumščiu sudavė jam į pilvo sritį, po ko vaikas visas susigūžė, pradėjo verkti. Ji, matydama, kad J. N. pradėjo smurtauti prieš vaiką, pasislėpė su vaikais kitame kambaryje. Pažymėtina, kad duodama šiuos parodymus A. S. su J. N. kartu negyveno. 2017 m. lapkričio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu A. S., galimai norėdama apginti J. N., su kuriuo šiuo metu jau kartu gyvena, dalinai pakeitė savo parodymus, nurodydama, kad Artemijus po J. N. neva juokais suduoto smūgio į pilvą, jai skundėsi pilvo skausmu, ji tuo klausimu papriekaištavo J. N. ir jis jai sudavė, tačiau tą kartą į policiją nesikreipė. Teismas linkęs tikėti A. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi juos iš esmės patvirtina ir nepilnamečio A. N. duoti parodymai apie tai, kad tėtis jam sudavė vakare, būdamas blogos nuotaikos, mama ji gynė. Tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinimas šioje dalyje yra pagrįstas ir kaltinamojo parodymai vertintini kaip pasirinkta gynimosi taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas šalina kaltinime nurodytas šios veikos aplinkybes, kad veika padaryta konflikto su buvusia sugyventine A. S. metu, mažamečiui sūnui A. N. užstojus motiną - A. S., taip pat tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismo vertinimu, bylą išnagrinėjus teisme nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Šių aplinkybių pašalinimas neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Įvertinęs ir ištyręs visus minėtus įrodymus, teismas sprendžia, kad J. N. kaltė, padarius A. N. atžvilgiu 2015 m. liepos 3 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta.

Dėl 2016 m. gruodžio 17 d. epizodo (nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, nukentėjusysis A. N.) J. N. savo kaltės taip pat nepripažino. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, sprendžia, kad J. N. pareikštas kaltinimas šioje dalyje nepasitvirtino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme kaltinamasis kategoriškai neigė sudavęs sūnui tyčia. Paaiškino, kad minėtą vakarą su A. S. abu buvo išgėrę (tai patvirtina alkotesterio kvitų rodmenys), kilus konfliktui, pradėjo su ja muštis, pargriovęs ją ant grindų, laikė prispaustą, o stodamas netyčia su galva trenkė už jo stovėjusiam ir mamą apginti norėjusiam sūnui. Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji A. S., kuri paaiškino, kad konflikto metu, kuomet J. N. ją mušė, sūnus Artemijus mėgino ją apginti ir J. N., nematydamas jo už nugaros, netyčia sudavė su galva. A. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad tą kartą tėtis (J. N.) į nosį sudavė jam netyčia, keldamasis. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas, išanalizavęs teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus, prokuroro poziciją, išreikštą baigiamojoje kalboje, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą numatytą nusikalstamą veiką ir šioje dalyje J. N. išteisintinas pagal pareikštą kaltinimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl 2016 m. gruodžio 17 d. epizodo A. S. atžvilgiu teismas pripažįsta tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe minėtos veikos atžvilgiu laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (b. l. 110). Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė J. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl 2015 m. liepos 3 d. veikos A. N. atžvilgiu taip pat pripažinti tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, tačiau, kaip minėta, teismo vertinimu byloje nėra J. N. neblaivumą patvirtinančių neginčijamų įrodymų, todėl teismas konstatuoja nesant atsakomybę už 2015 m. liepos 3 d. veiką sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Skirdamas bausmę J. N., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos veikos priskiriamos prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, viena iš jų padaryta mažamečiui. Įvertinama tai, kad nusikalstamos veikos dėl smurto artimoje aplinkoje padarytos ne pirmą kartą. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (dėl 2016 m. gruodžio 17 d. epizodo). Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis, kaip minėta, praeityje teistas 1 kartą už analogišką veiką (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), administracine tvarka baustas (b. l. 127-129), dauguma pažeidimų susiję su alkoholio vartojimu, nedirbantis, išsiskyręs, šiuo metu gyvena su nukentėjusiaisiais, psichiatrinėje ligoninėje negydytas (iš žodžių). Anot nukentėjusiosios A. S., kaltinamasis turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, išgėręs tampa agresyvus, kyla konfliktai, smurtauja. Pažymėtina, kad už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką įstatymas numato tik baudą, areštą arba laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, tiek laisvės atėmimas, tiek areštas yra per griežtos bausmės asmeniui, kuris už tokią veiką teisiamas pirmą kartą, be to, pažymėtina, kad šiuo metu sūnus, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, gyvena kartu su kaltinamuoju, remiantis liudytojos V. B. (socialinės darbuotojos) parodymais, berniukas norėjo bendrauti su tėčiu, tėtis lankė sūnų krizių centre ir gražiai su juo bendravo. Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už veiką, padarytą 2016 m. gruodžio 17 d., laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio, o už veiką, padarytą 2017 m. liepos 3 d. – baudą. Bausmės bendrintinos visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3 dalis, 65 straipsnio 2 dalis).

Kadangi nusikalstama veika (BK 140 straipsnio 3 dalis) padaryta sūnaus atžvilgiu, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. gruodžio 17 d. 23.36 val. iki 2016 m. gruodžio 19 d. 13.37 val. (dvi paros) (b. l. 107-109, 113).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (b. l. 114) – J. N. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena, paliekama saugoti su byla.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2016 m. gruodžio 17 d. epizodas), ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio.

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2015 m. liepos 3 d. epizodas), ir skirti jam 5 MGL (188,30 eurų) dydžio baudą.

J. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (2016 m. gruodžio 17 d. epizodas) išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi minėtas bausmes subendrinti ir J. N. paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ir 5 MGL (188,30 eurų) dydžio baudą.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. gruodžio 17 d. 23.36 val. iki 2016 m. gruodžio 19 d. 13.37 val. (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, J. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną, esančią byloje, palikti saugoti su byla.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.