Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. U. ir J. U. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. U. ir J. U. ieškinį atsakovams V. Ž., J. Ž., tretiesiems asmenims K. Ž., D. Ž., akcinei bendrovei „Stumbras“, Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarei R. I. dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovų J. Ž. ir V. Ž. priešieškinį ieškovams S. U., J. U., tretiesiems asmenims D. Ž., K. Ž., Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarei R. I., akcinei bendrovei „Stumbras“ dėl pažeistų savininko teisių gynimo ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo atlikti veiksmus, reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turtinės žalos atlyginimo, kompensacijos už negautas nuomos pajamas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai S. U. ir J. U. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015 dalyje dėl ieškovų reikalavimo iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinti virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 m, įrengtą nulipimą į požeminį garažą bei atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą ir šioje dalyje panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį šioje dalyje atmesti. Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sprendimo minėtoje dalyje vykdymą. Prašyme nurodė, kad išieškojimas minėto sprendimo pagrindu yra vykdomas antstolio M. P. kontoroje vykdomosiose bylose Nr. 0123/16/00538 ir Nr. 0123/16/00539 pagal Jonavos rajono apylinės teismo 2016 m. balandžio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą. Nesustabdžius sprendimo vykdymo iki bus išnagrinėtas prašymas atnaujinti procesą, gali būti padaryta nepataisoma žala ne tik pareiškėjams priklausančiai namo daliai, bet ir trečiųjų asmenų, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, nuosavybei.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjų S. U. ir J. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi įpareigojo ieškovus S. U. ir J. U. iki 2016 m. balandžio 13 d. iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinti žemės sklype sudėtas betonines trinkeles, plyteles, bordiūrėlius, įrengtus dekoratyvinius takus, išpiltą prie takų akmens skaldos dangą ir medžio tošių dangą, sklype padėtus didelius akmenis, virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 m, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą. Taigi pareiškėjai iki 2016 m. balandžio 13 d. turėjo įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus. Jiems šių įpareigojimų neįvykdžius, buvo pradėtas priverstinis vykdymo procesas. Antstolis M. P. 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/00538 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2016 m. balandžio 18 d. išsiuntė skolininkui S. U. raginimą įvykdyti teismo sprendimą per 1 darbo dieną. Teismas sprendė, kad pareiškėjai, pateikdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra būtinas ir kad jų netaikius teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba taps neįmanomu. Teismui taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad yra reali grėsmė kitų bendraturčių turtiniams interesams. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu byla yra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje ir teismas negali nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas pareiškėjams palankus sprendimas, nes jie ginčija jau įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Atskiruoju skundu pareiškėjai S. U. ir J. U. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą, jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama išsaugoti tą pačią faktinę ir teisinę situaciją (status quo) tam, kad būtų realiai apgintos bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengta tolesnių teisinių ginčų. Šiuo atveju nesustabdžius sprendimo vykdymo ir pasitvirtinus prašymo atnaujinti procesą nurodytoms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, gali būti neįmanoma atgręžti sprendimo vykdymą, be to, tai iššauktų naujus teisminius procesus.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra būtinas ir kad jų netaikius teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba taps neįmanomu. Pareiškėjai pateikė teismui įrodymus, jog antstolio M. P. kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal teismo sprendimą, dėl kurio dalies yra pateiktas prašymas atnaujinti procesą. Jau yra pateiktas raginimas, kuriame reikalaujama sprendimą įvykdyti per 1 darbo dieną. Be to, su prašymu atnaujinti procesą pateikta eksperto išvada, iš kurios matyti, kad įvykdžius Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį esamų įvažos į buvusį požeminį garažą betoninių atraminių sienučių konstrukcijos neatitiks Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto esminio statinio reikalavimo STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, galima konstrukcijų griūtis. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra reali grėsmė kitų bendraturčių turtiniams interesams. Ši teismo išvada padaryta neįvertinus pateiktos ekspertizės išvados, kadangi įvykus konstrukcijų griūčiai būtų pažeistas gyvenamasis namas, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, kas neabejotinai pažeistų ne tik pareiškėjų teises, bet kitų gyvenamojo namo bendraturčių interesus.Teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, jog byla yra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje ir nėra galimybės nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas pareiškėjams palankus sprendimas. Šie teismo argumentai prieštarauja CPK 372 straipsnio 2 daliai. Ši teisės norma ir nurodo, kad būtent prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje ir sprendžiamas sprendimo vykdymo sustabdymas.Suinteresuoti asmenys J. Ž. ir V. Ž. atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai, pateikdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra būtinas ir kad jų netaikius teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba taps neįmanomu. Be to, pareiškėjų nurodomos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės galėjo būti išsiaiškintos anksčiau. Taigi pareiškėjų noras sustabdyti bylos vykdymo procesą yra tik siekis užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, tokiu būdu pažeidžiant atsakovų teises ir teisėtus interesus. Iš pareiškėjų pateiktų dokumentų negalima daryti išvados, kad nėra jokio kito būdo, kuris leistų įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą nesukėlus visam gyvenamajam namui neigiamų pasekmių. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra siekiama tik atkurti tai, kas buvo iki to momento, kai pareiškėjai atliko neteisėtus veiksmus, nors statinys puikiai stovėjo ir iki pakeitimų. Kadangi pareiškėjai, pateikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė konkrečių pasekmių, kurios gali kilti tretiesiems asmenims (bendraturčiams) nesustabdžius vykdymo veiksmų, bei rėmėsi vieninteliu pateiktu rašytiniu įrodymu (eksperto išvada), kuris yra paremtas jau išnagrinėtoje byloje esančiomis nuotraukomis, todėl teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog yra reali grėsmė kitų bendraturčių turtiniams interesams.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus pateikus prašymą atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byla yra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje ir teismas šiuo metu negali nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas pareiškėjams palankus sprendimas, o pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra būtinas ir kad jų netaikius teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba taps neįmanomu, taip pat kad yra reali grėsmė kitų bendraturčių turtiniams interesams, ieškovų – pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus atmetė.Apeliantai (pareiškėjai) S. U. ir J. U., nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas neįvertino pareiškėjų pateiktų įrodymų, kurie patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę ir aplinkybę, kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos ne tik pareiškėjų, bet ir bendraturčių teisės, taip pat gali būti neįmanoma atgręžti sprendimo vykdymo.

Dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 372 straipsnio 2 dalies taikymo

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, reiškiantis, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 372 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo, tačiau minėto straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu bei savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, kad prašymas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą stricto sensu nėra prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skirtingai nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 373 straipsnis), jei pakartotinai išnagrinėjus bylą atnaujintame procese būtų priimtas priešingas teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai kyla reali grėsmė pareiškėjo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams. Nepaisant to, sprendimo vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra glaudžiai susiję, nes taikant abu institutus gali būti siekiama išsaugoti tą pačią faktinę ir teisinę situaciją (lot. status quo) tam, kad būtų realiai apgintos bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengta tolesnių teisinių ginčų. Todėl sprendimo vykdymo sustabdymo institutui mutatis mutandis gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismo sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią priemonę taikyti labiau rezervuotai nei paprastai, juo labiau, kad CPK 373 straipsnis numato įvykdytų teismo sprendimo (nutarčių) atgręžimo galimybę. Dėl to, sprendžiant dėl prašomos priemonės taikymo galimybės, būtina vadovautis sprendimo privalomumo principu, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vertinti sprendimo atgręžimo vykdymo perspektyvas (CPK 18 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).Nagrinėjamu atveju iš byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp AB „Stumbras“ ir atsakovo S. U., patvirtintą Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės R. I., ir įpareigojo ieškovus S. U. ir J. U. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti šiuos neteisėtus / nelegalius kapitalinius statinius: automobilių statymo aikštelę, kiemo grindinį priešais ir prie namo, išplatintą įėjimą į namą, klombas, akmenis, akmens skaldą, neteisėtai pasodintus augalus, nenatūralią dangą – medžio tošis nuo dirvos paviršiaus ir atkurti natūralią sklypo dirvožemio dangą. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą ir įpareigojo S. U. ir J. U. iki 2016 m. balandžio 13 d. iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinti žemės sklype sudėtas betonines trinkeles, plyteles, bordiūrėlius, įrengtus dekoratyvinius takus, išpiltą prie takų akmens skaldos dangą ir medžio tošių dangą, sklype padėtus didelius akmenis, virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 m, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą. Jonavos rajono apylinkės teisme 2016 m. birželio 6 d. buvo gautas pareiškėjų S. U. ir J. U. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015 dėl pareiškėjų įpareigojimo iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinti virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 m, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą. Šioje dalyje pareiškėjai prašo panaikinti teismo sprendimą. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti teismo sprendimo minėtoje dalyje vykdymą. Taigi šioje civilinėje byloje yra keliamas klausimas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo, pakeisto Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, dalies dėl įpareigojimo iki 2016 m. balandžio 13 d. pašalinti virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 m, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą vykdymo sustabdymo.Nors pareiškėjai savo prašymą formulavo kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tačiau kartu vadovavosi ir CPK 372 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis sprendimo vykdymo sustabdymą. Kaip jau minėta, prašymas sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą stricto sensu nėra prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors sprendimo vykdymo sustabdymo institutui mutatis mutandis gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus pareiškė civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti vadovaujamasi CPK 372 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis sprendimo vykdymo sustabdymo institutą, mutatis mutandis taikant laikinosioms apsaugos priemonėms galiojančius principus ir normas. Pareiškėjų prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo yra grindžiamas tuo, jog pareiškėjai S. U. ir J. U. yra pateikę prašymą atnaujinti procesą byloje, todėl, priėmus palankų pareiškėjams sprendimą proceso atnaujinimo byloje, sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, t. y. jeigu būtų įvykdytas teismo sprendimas, vėliau galimai nebebūtų įmanomas teismo sprendimo vykdymo atgręžimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais sutinka ir laiko juos pagrįstais.Bylos duomenys patvirtina, jog antstolio M. P. kontoroje yra užvestos 2 vykdomosios bylos Nr. 0123/16/00538 ir 0123/16/00539 pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. išduotus vykdomuosius raštus skolininkų S. U. ir J. U. atžvilgiu. Iš pareiškėjų S. U. ir J. U. kartu su prašymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pateiktų antstolio M. P. 2016 m. balandžio 14 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2016 m. balandžio 18 d. raginimo įvykdyti sprendimą matyti, jog yra pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai atsisakė sustabdyti teismo sprendimo vykdymą tuo pagrindu, jog pareiškėjai neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir kad jų netaikius teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba taps neįmanomu. Pažymėtina, jog pareiškėjai S. U. ir J. U., prašydami teismo sustabdyti sprendimo vykdymą, šiuo atveju siekia išsaugoti esamą padėtį (status quo) tam, kad būtų realiai apgintos galimai bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengta tolesnių teisminių ginčų. Pareiškėjams S. U. ir J. U. įvykdžius Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą, pakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, ir pašalinus iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 m, įrengtą nulipimą į požeminį garažą bei atkūrus buvusį įvažiavimą į požeminį garažą, o Jonavos rajono apylinkės teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015 ir priėmus palankų pareiškėjams teismo sprendimą bei panaikinus ginčijamą Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, atgręžtinis teismo sprendimo vykdymas būtų neabejotinai apsunkintas, kadangi viską reikėtų grąžinti į iki tol buvusią padėtį, o tai yra susiję su didelėmis lėšų ir laiko sąnaudomis, taip pat galimai sąlygotų naujus teisminius ginčus dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo.Be to, pareiškėjai S. U. ir J. U. kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė teismui eksperto išvadą, kurioje ekspertas J. R. nustatė, jog įvykdžius Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtų perdengimo plokščių, kurių plotis viršija 1,2 m ir įrengto nulipimo į požeminį garažą pašalinimo bei buvusio įvažiavimo į požeminį garažą atkūrimo, esamų įvažos į buvusį požeminį garažą betoninių atraminių sienučių konstrukcijos neatitiks Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto esminio statinio reikalavimo STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, galima konstrukcijų griūtis. Dėl šios priežasties įvykdyti nurodytos nutarties dalies nėra galimybės. Nors šios aplinkybės gali būti nustatytos tik bylos nagrinėjimo atnaujinus procesą metu, tačiau atsižvelgus į jų pobūdį manytina, kad apeliantai pagrįstai teigia, jog sprendimo vykdymo sustabdymas yra būtinas, nes įvykdžius teismo sprendimą, gali būti padaryta žala ne tik pareiškėjų, bet ir kitų bendrasavininkų turtui, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra reali grėsmė kitų bendraturčių turtiniams interesams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pradėjus priverstinį teismo sprendimo vykdymą ir pareiškėjams geranoriškai nevykdant teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, antstolis M. P., kurio kontoroje yra vykdomas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimas, pakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, gali kreiptis į teismą dėl sankcijų taikymo pareiškėjams už teismo sprendimo nevykdymą, pvz., baudos paskyrimo, taip pat imtis kitų priverstinio vykdymo priemonių, be to, už priverstinio vykdymo veiksmų atlikimą yra skaičiuojamos vykdymo išlaidos, kurias vėliau turės atlyginti arba jos bus išieškomos iš pareiškėjų.Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, jog nėra galimybės nustatyti, kokioje proceso stadijoje šiuo metu yra vykdymo veiksmai, kokie įpareigojimai pagal vykdomąjį dokumentą yra įvykdyti ir pan. šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, neturi teisinės reikšmės, kadangi pareiškėjai S. U. ir J. U. atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015 prašo tik dalyje dėl įpareigojimo iki 2016 m. balandžio 13 d. pašalinti virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 m, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą. Prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo taip pat prašo sustabdyti tik šių veiksmų vykdymą. Tuo tarpu kiti teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai pareiškėjams – iki 2016 m. balandžio 13 d. iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pašalinti žemės sklype sudėtas betonines trinkeles, plyteles, bordiūrėlius, įrengtus dekoratyvinius takus, išpiltą prie takų akmens skaldos dangą ir medžio tošių dangą, sklype padėtus didelius akmenis – privalo būti vykdomi toliau.Nors iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad sprendimas dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-2-722/2015 atnaujinimo pagal S. U. ir J. U. prašymą nėra priimtas, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nutartis atnaujinti procesą yra tik tarpinis procesinis sprendimas (CPK 370 straipsnio 3 dalis), savaime nelemiantis bylos baigties ir šalių materialiųjų teisių ir pareigų apimties. Tokia nutartis suprantama nereikalauja priverstinio vykdymo, nes ja tik konstatuojamas proceso atnaujinimo pagrindų buvimas. Tačiau byla atnaujintame procese yra nagrinėjama toliau, o ją išnagrinėjus gali būti priimti CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog šiuo metu byla yra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje ir teismas šiuo metu negali nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas pareiškėjams palankus sprendimas, vertintinas kritiškai, kaip neturintis reikšmės teismo sprendimo vykdymo sustabdymo instituto taikymui. Be to, pažymėtina, kad įstatymo leidėjas CPK 372 straipsnio 2 dalyje ir numato teismo teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu, o ne vien tik tuomet, kai procesas jau yra atnaujintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto bei 372 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – sustabdytinas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo, pakeisto Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, vykdymas dalyje dėl įpareigojimo iki 2016 m. balandžio 13 d. pašalinti virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 m, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo, pakeisto Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, vykdymą dalyje dėl įpareigojimo iki 2016 m. balandžio 13 d. pašalinti virš įvažiavimo į požeminį gyvenamojo namo garažą uždėtas perdengimo plokštes, kurių plotis viršija 1,2 m, įrengtą nulipimą į požeminį garažą ir atkurti buvusį įvažiavimą į požeminį garažą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.