Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 05.10 val., Balžio g., Vilniuje, vairavo automobilį MAZDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 1.15 ‰ (įvertinus paklaidą) girtumas. Taip K. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. J. paaiškino, kad tiksliai datos neprisimena, naktį, jo draugas M. G. atvažiavo pas jį į svečius. Jie abu bei jo mergina apie 1 val. nakties sugalvojo važiuoti į klubą. Sėdo į M. G. automobilį ir išvažiavo. Kadangi negalėjo įjungti M. G. automobilyje muzikos, nuvažiavo iki Šeškinės, apsisuko ir grįžo atgal ir prie namų persėdo į jo (K. J.) automobilį. Jis su drauge automobilio gale šventė, o M. G. vairavo automobilį. Pavažinėjo po miestą ir nuvažiavo į klubą. Pabuvome klube ir apie 2.30 val. parvežė merginą namo į Laisvės pr. 79E, Vilniuje, o patys nusprendė nuvažiuoti prie ežero išsimaudyti. Kadangi priėjimas prie ežero buvo uždarytas, nutarė važiuoti namo. Bevažiuodami aplenkė pareigūnų automobilį ir pareigūnai juos su švyturėliais pradėjo stabdyti. Kadangi juos taip netikėtai sustabdė, jis pradėjo kuistis automobilyje ir tarp sėdynių ieškoti automobilio dokumentų. Policijos pareigūnai paklausė, kodėl vairuotojo batai buvo šalia. Jie paaiškino, kad buvo prie ežero. Pareigūnai juos abu išlaipino, liepė tikrintis blaivumą. Alkotesteris parodė, kad jis (K. J.) yra neblaivus. Kai važiavo, jis sėdėjo automobilio gale, keleivio pusėje, nes kai baliavoja visada sėdi gale, kadangi ten atsilenkia staliukas, priekinėje sėdynėje sėdėjo M. G..

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą K. J. nurodė, jog jis nevairavo, įpūtė 1,17 prom., nesutinka su protokolu (b. l. 1).

Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog K. J. yra jo draugas. Paaiškino, kad jis (M. G.) nusipirko automobilį, todėl nutarė su K. J. jį aplaistyti. Išvažiavo, tačiau automobilyje negrojo muzika, todėl grįžo prie K. J. namų, savo automobilį paliko prie „Paradisė“ viešbučio ir persėdo į K. J. automobilį ir išvažiavo į miestą. Buvo prie Forum Palace bei dar keliuose klubuose. Vėliau parvežė K. J. merginą L. V. namo. Dar užsuko į savo darbą – degalinę „EGAS“, ir į McDonald‘s Žirmūnuose. Nutarė nuvykti į prie ežero. Kadangi nerado gero priėjimo, nutarė nesimaudyti. Pasėdėjo ir judėjo namo. Važiuojant namo aplenkė policijos automobilį ir pareigūnai pradėjo juos stabdyti. Jis persigando, labai jaudinasi, kai tenka susidurti su policija ar teismais. Kai juos sustabdė, jie pradėjo ieškoti automobilio dokumentų, o po to juos išlaipino. Sustabdęs policininkas paprašė pasitikrinti blaivumą. K. J. kažkiek įpūtė ir policininkas pasakė, kad jis vairavo. Automobilį vairavo ne K. J., o jis, nes K. J. buvo girtas, o jis buvo blaivus. Važiuojant K. J. sėdėjo gale, negali pasakyti, kurio pusėje.

Liudytojas – policijos pareigūnas A. V., teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinėje. Paaiškino, kad važiavo naktį pagal iškvietimą. Jiems pasirodė įtartinas vienas automobilis, kadangi važiavo labai lėtai. Stabdant jis lėtai lėtėjo, o po to jie per veidrodėlius matė, kaip vairuotojas peršoko ant galinės sėdynės, o keleivis persėdo prie vairo. Keleivis dar buvo nusiavęs batus, tad jo batai taip ir liko keleivio vietoje. Patikrino blaivumą ir nustatė, kad vairuotojas buvo neblaivus. Keleivis iš pradžių sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Vairuotojas pirma persėdo ant galinės automobilio sėdynės, o tada keleivis persėdo į vairuotojo vietą. Porininkas pribėginėjo, vaikinai dar nebuvo iki galo persėdę.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. V. 2015-08-28 tarnybiniame pranešime (b. l. 5).

Liudytojas – policijos pareigūnas E. J., teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinėje, pirmos kuopos trečio būrio patrulis. Paaiškino, kad atsimena K. J.. Neatsimena tik gatvės, automobilio, bet stabdė naktį. Važiavo pagal iškvietimą, pastebėjo baltos spalvos automobilį, kuris labai vinguriavo po kelią. Pradėjo stabdyti mašiną, kažkiek dar pavažiavo, ne iš karto sureagavo į švyturėlius. Po to sustojus pradėjo labai judėti automobilis. Pribėgęs prie automobilio pamatė, kad keleivis peršoko į vairuotojo vietą. Kaip pats K. J. lipo į galinę sėdynę nematė, bet tikrai matė, kaip keleivis užbaiginėja manevrą lipdamas į vairuotojo vietą. Porininkas gal kažką labiau per veidrodėlį galėjo daugiau matyti. Vairuotojas, kuriam jie surašė protokolą, neigė, kad jis vairavo. Dar buvo faktas, kad vairuotojas (perlipęs į vairuotojo vietą keleivis) buvo basas, batai buvo keleivio vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, jog 2015-08-28, 05.10 val. K. J. buvo užfiksuotas 1.17 ‰ girtumas (b. l. 8).

Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0751 patikros sertifikato Nr. 0177358 matyti, kad yra galima +/- 1,7 % alkotesterio matavimo paklaida. Ji vertintina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuotinas 1.15 ‰ neblaivumas. Iš patikros sertifikato taip pat matyti, kad alkotesterio patikra galioja iki 2016-01-31 (b. l. 7).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad šie duomenys patvirtina K. J. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Nors K. J. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę neigė, tvirtino, jog būdamas neblaivus automobilio nevairavo, jam priklausantį automobilį vairavo jo blaivus draugas M. G., o jis pats sėdėjo automobilio gale, keleivio pusėje, tačiau šie jo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, o būtent liudytojų – policijos pareigūnų A. V. ir E. J. teismo posėdžio metu duotiems parodymams, taip pat policijos pareigūno A. V. 2015-08-28 tarnybiniam pranešimui. Liudytojas – policijos pareigūnas A. V. nurodė, jog važiuojant naktį pagal iškvietimą pamatė įtartiną automobilį, kuris važiavo labai lėtai, stabdant automobilis lėtėjo ir po to jis per veidrodėlius pamatė, kaip to automobilio vairuotojas peršoko ant galinės sėdynės, o keleivis iš priekinės keleivio sėdynės persėdo į vairuotojo vietą, kai jo porininkas pribėginėjo, vaikinai dar nebuvo iki galo persėdę, be to, keleivis, kuris persėdo į vairuotojo vietą, buvo nusiavęs batus, o jo batai taip ir liko keleivio vietoje. Taip pat šis liudytojas patvirtino, jog jie patikrino blaivumą ir nustatė, kad vairuotojas, tai yra K. J., buvo neblaivus. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. V. 2015-08-28 tarnybiniame pranešime. Kitas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas E. J. taip pat nurodė, kad važiavo naktį pagal iškvietimą ir pastebėjo baltos spalvos automobilį, kuris labai vinguriavo po kelią, pradėjo stabdyti automobilį, automobilis ne iš karto sureagavo į švyturėlius, dar kažkiek pavažiavo, o sustojęs pradėjo labai judėti. Šis liudytojas patvirtino, jog pribėgęs prie automobilio tikrai matė, kaip keleivis užbaiginėja manevrą lipdamas į vairuotojo vietą, kaip pats K. J. lipo į galinę sėdynę nematė, daugiau galėjo matyti jo porininkas per veidrodėlį. Be to, šis liudytojas taip pat nurodė, kad vairuotojas (perlipęs į vairuotojo vietą keleivis) buvo basas, batai buvo likę keleivio vietoje. Abu šie liudytojai patvirtino, jog matė automobilio MAZDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo faktą, taip pat matė, kad sustojus automobiliui šio automobilio keleivis persėdo į vairuotojo vietą, o vairuotojas, tai yra K. J., persėdo į keleivio vietą, taip pat, jog neblaivumas buvo nustatytas būtent K. J.. Minėti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – policijos pareigūnai A. V. ir E. J. – parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, iš esmės sutampa tarpusavyje ir papildo vienas kitą, taip pat jie sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad minėti asmenys dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti K. J., nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymų objektyvumu ir patikimumu, tad vertina juos kaip patikimus įrodymus ir jais remdamasis nustatė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes.

K. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis buvo neblaivus, tačiau kategoriškai neigė vairavęs jam priklausantį automobilį, teigė, jog automobilį vairavo jo draugas M. G., kuris buvo blaivus. Šią įvykio versiją patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. G., kuris nurodė, jog draugo K. J. automobilį vairavo ne K. J., o jis, kadangi K. J. buvo girtas, o jis buvo blaivus, važiuojant K. J. sėdėjo gale. Tačiau teismas, išanalizavęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymus, daro išvadą, kad K. J. bei M. G. parodymai yra nelogiški, neįtikinantys ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojai – policijos pareigūnai A. V. ir E. J. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog jie matė automobilio vairavimo faktą, taip pat matė, kad sustojus automobiliui jis judėjo ir, kad to automobilio keleivis persėdo į vairuotojo vietą, o vairuotojas, tai yra K. J., persėdo į keleivio vietą. Be to, abu šie liudytojai nurodė, jog keleivis, kuris persėdo į vairuotojo vietą, buvo nusiavęs batus, o batai buvo likę keleivio vietoje. Šio fakto teismo posėdžio metu neginčijo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J.. Tokie minėtų liudytojų parodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog automobilį MAZDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-08-28, apie 05.10 val., Balžio g., Vilniuje, vairavo būtent K. J.. Tuo tarpu, kaip matyti iš M. G. parodymų, jis yra geras E. J. draugas, įvykio metu buvo blaivus, todėl teismas mano, jog jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir savo parodymais siekia padėti K. J. išvengti administracinės atsakomybės. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nevertina K. J. bei M. G. parodymų kaip patikimų įrodymų ir jais nesivadovauja. O visuma kitų aukščiau paminėtų duomenų sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad K. J. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta nei K. J. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (K. J. vairavo automobilį esant lengvam neblaivumo laipsniui, mieste, anksti ryte, tamsiu paros metu), taip pat ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius K. J. – anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už įvairių rūšių pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o K. J. skirtina bauda, artimesnė ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

K. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 350 € (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą (1001).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad jeigu iš jo vairuotojo pažymėjimas nėra paimtas, jis vairuotojo pažymėjimą privalo nedelsiant atiduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.