- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-31
- Bylos Nr.
- N-63-3998-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarimo Z. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriaus pareigūnas 2008 m. gruodžio 24 d. Z. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, apie 10 val. 15 min., Klaipėdoje, Perkėlos gatvėje prie namo Nr. 10, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,433 promilės). Šiais savo veiksmais Z. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, taip padarydamas pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 29 d. nutarimu pripažino Z. J. kaltu, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir skyrė jam 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Konstatavo, kad padarytas pažeidimas yra įrodytas jo paties prisipažinimu, 2008 m. gruodžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, tos pačios dienos policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio duomenimis bei kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuoširdus gailestis dėl padaryto teisės pažeidimo) bei tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir skyrė Z. J. minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą administracinę nuobaudą.
III.
Apeliaciniu skundu Z. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas yra neteisingas ir neteisėtas, kadangi teismas neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, kurios apelianto manymu, sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apeliantas nurodo, kad administracinį teisės pažeidimą padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pabrėžia, kad dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neturi galimybės dirbti, yra vienintelis šeimos maitintojas, rūpinasi motina, kuriai reikalinga nuolatinė slauga, augina tris vaikus, darbe charakterizuojamas teigiamai, nėra baustas už panašaus pobūdžio pažeidimus. Skunde taip pat abejojama, ar nebuvo pažeisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apeliacinio skundo motyvais, teigiama, kad jis yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu Z. J. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pažeidėjo darbo pobūdis – tai, kad jis dirba vairuotoju, negali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarime, parenkant minimalią administracinę nuobaudą numatytą sankcijoje už padarytą pažeidimą. Kitos aplinkybės (rūpinimasis motina, kuriai nustatytas nuolatinės priežiūros poreikis, mažamečių vaikų auginimas, nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturėjimas, teigiamas charakterizavimas) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Z. J. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,433 promilės, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Iš byloje esančių dokumentų ir Z. J. paaiškinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. posėdyje (b. l. 39-41) matyti, kad jis 2008 m. gruodžio 24 d. ryte kelte išgėrė butelį alaus ir, draugui pasijutus blogai bei paprašius išvairuoti automobilį iš kelto, buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis automobilį būdamas neblaivus. Apelianto manymu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Z. J. administracinį teisės pažeidimą padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Akcentuotina, kad teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo (Administracinės bylos Nr. N444-153/09; Nr. A662-327/10). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentas, jog jis vairavo būdamas neblaivus dėl būtinojo reikalingumo, atmestinas kaip nepakankamas būtinojo reikalingumo pagrindimui, kadangi Z. J. nepateikė įrodymų, kad jam, neišvairavus automobilio iš kelto, būtų padaryta didesnė žala, negu kad automobilio vairavimas esant vairuotojui neblaiviam, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad ta žala negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas 2010 m. sausio 29 d. nutarimą pažeidė nuobaudos skyrimo terminus. Pažymėtina, kad pagal ATPK 35 straipsnio 4 dalį, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tai reiškia, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos paskyrimo terminas, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, pradedamas skaičiuoti nuo šio sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo dienos.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 7 d. nutarimu (b. l. 14) administracinio teisės pažeidimo bylą Z. J. atžvilgiu nutraukė nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. nutarimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2009 m. spalio 8 d. nutartimi (b. l. 22-23) apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 7 d. nutarimą panaikino bei grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju turėjo būti pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo 2009 m. spalio 8 d. Skundžiamą nutarimą, kuriuo apeliantui už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė 2010 m. sausio 29 d., nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarties praėjus mažiau nei šešiems mėnesiams, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos paskyrimo terminas nebuvo pažeistas.
Taigi, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Z. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.