- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- A2.9.-7300-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06381-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- J. P.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., išnagrinėjęs J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji galimai 2014 m. birželio 18 d., apie 11.00 val., viešoje vietoje – Naujatrobių kaime, Babtų seniūnijoje, Kauno rajone, bendro naudojimo keliuke, einant T. S. su mama link upės, pamačiusi jas einant, girdint S. Š., pradėjo jas plūsti necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. šiais veiksmais galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.
Šalies argumentai
J. P. su pažeidimu nesutiko, nurodė, kad birželio mėnesį pamatė einat T. S. su motina. Jos mamos vardo, pavardės nežino. Ten buvo pririšusi karvę. Ji prieš metus buvo ją paleidusi. Ji ėjo per ganyklą. Pasakė grįžk atgal, nes vėl karvę paleis. Nesakė ,,k....s, b....s“, kad nereikėjo.
Liudytoja A. M. paaiškino, kad surašė protokolą. Jame nurodė, kad T. S. einat su savo mama. Mama senyvo amžiaus, todėl jos nenurodė. S. ėjo su savo mama. Nepaklausė mamos vardo, pavardės.
Liudytoja T. S. paaiškino, kad birželio 18 dieną ėjau su mama, Ž. J., vaistažolių rinkti. Ėjo iš namų į pievas. J. P. sutiko laukuose. Ji mus pamatė, atbėgo ir sakė: ,,K..s, b..s, ko čia vaikštote“. Mama tik girdėjo, daugiau nieko nebuvo. Ji visą laiką sakydavo, kad ten jos žemė.
Liudytojas V. N. paaiškino, kad girdėjo kaip J. P. koliojo T. S.. Buvo sode. Datos negali atsiminti. J. P. ėjo pro šalį ir sako „V., S. žmona iš tavęs neša lentas“.
Liudytoja S. Š. paaiškino, kad birželio 18 dieną pievoje susiginčijo. Jis tik girdėjo, nematė. Ėjo į Nevėžį žvejoti. Iš balso suprato, kad ginčijosi P.. Buvo už pylimo, kuris eina aplink sodą. Girdėjo kaip jos koliojosi. Buvo S. T. su motina ir buvo J.. Tik girdėjo kaip jos rėkavo. Nežino dėl ko jos ginčijosi. Per daug nieko negirdėjo, buvo už pylimo. Negirdėjo kaip P. išvadino jas ,,k.....s, b.....s“.
Liudytoja D. Š. paaiškino, kad birželio 18 dienos įvykių nematė. Apie karvę, kai jos ėjo per pievą, koliojosi, negirdėjo ir negali sakyti.
Ištirta byloje surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai (b. l. 2, 12), sodų bendrijos narių prašymas (b. l. 3), asmenų paaiškinimas, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 19), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.
Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. nuostatas. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartys Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).
Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad 2014 m. birželio 18 d., apie 11.00 val., viešoje vietoje – Naujatrobių kaime, Babtų seniūnijoje, Kauno rajone, bendro naudojimo keliuke, tarp kaimynų vyko ginčas, tačiau, nors ir ginčas vyko viešojoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims, jo metu riba, kada tokį ginčą galima laikyti chuliganišku, peržengta nebuvo. Tai patvirtina visų liudytojų apklausa.
Kad įvykio metu būtų vartoti necenzūriniai žodžiai, neginčytinais įrodymais nenustatyta, nes konfliktuojančios pusės pateikė priešingus paaiškinimus, kuriais vadovautis teismas neturi galimybės, nes kiekvienas davęs paaiškinimus (J. P., T. S., V. N.) asmuo suinteresuotas savo pusės palaikymu, todėl jų parodymai vertintini kritiškai ir teismas jais negali vadovautis. S. Š. girdėjo tik ginčą.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
J. P. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., sudėties.
Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 272 str., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str.,
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-7300-825/2014 J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.