- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2-259-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02309-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2576-262/2018, kuria atmestas atsakovo prašymas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė iš atsakovo priteisti 149 297,98 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas grindžiamas piniginių sumų, išduotų atsakovui kaip atskaitingam ieškovės asmeniui, bei 2012 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties pagrindu negrąžinimu.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė UAB „Plieninis skydas“ ir R. G. 2012 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį pripažinti nesudaryta, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas 2018 m. spalio 19 d. teismo prašė ieškovės UAB „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Nurodė, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje, todėl ieškinys yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis). Atsakovas pažymėjo, kad teismui jau po bylos iškėlimo konstatavus, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškinys šioje byloje turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašė atsakovo pareiškimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu atmesti, atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas, byloje pareikšdamas priešieškinį, pripažino bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams. Be to, ieškovės įsitikinimu, ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir dėl kitų priežasčių (CPK 30 straipsnio 2 dalis, 783 straipsnio 3 dalis, 30 straipsnio 9 dalis, 33 straipsnio 2 dalimi, 34 straipsnis). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas savo prieštaravimą dėl teismingumo turėjo pareikšti jau atsiliepime į ieškinį, todėl tokio prašymo pareiškimas šioje stadijoje vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovo prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą atmetė, nurodė, kad ši nutartis neskundžiama.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas turi turto Lietuvoje (ieškovės akcijų), todėl, vadovaudamasis CPK 30 straipsnio 2 dalimi, taip pat CPK 783 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad ieškinys galėjo būti pareikštas Lietuvos Respublikos teismams.
7. Be to, teismo vertinimu, ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams ir pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį, kurioje įtvirtinta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą, nustatęs, jog tiek pagal paskolos sutarties nuostatas (4 punktą), tiek vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis (CK 6.52 straipsnis), skolą atsakovas privalo grąžinti Lietuvoje.
Atsiliepimas
8. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas pats pripažino Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą – atsiliepime Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijos neginčijo, byloje pareiškė priešieškinį, pažymint, kad Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kuria remiantis atsakovo atvykimas į teismą, esant šiame Reglamente įtvirtintoms sąlygoms, gali būti laikomas tyliu sutikimu su teismo, kuriame pareikštas ieškinys, jurisdikcija.
Žemesnės instancijos teismas
9. Be to, teismas nenustatė, kad kitas teismas turėtų išimtinę jurisdikciją, taip pat pabrėžė, kad pagal CPK 782 straipsnį pareiškimas gali būti paliekamas nenagrinėtas tik jeigu byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
10. Teismas taip pat nurodė, kad jeigu ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas, byloje liktų atsakovo reikalavimas (pagal pareikštą priešieškinį), todėl byla turėtų būti nagrinėjama ir ieškovė galėtų pareikšti analogišką reikalavimą, remiantis CPK 33 straipsnio 2 dalies nuostata.
11. Teismas atmetė ieškovės prašymą atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nustatęs, kad atsakovas, šiuo metu gyvendamas Didžiojoje Britanijoje, ir savo prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą grįsdamas CPK 29 ir 782 straipsnių nuostatomis, turėjo pagrindo manyti, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskirajame skunde atsakovas R. G. teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą ir ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nesutiktina, kad nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, neskundžiama atskiruoju skundu. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-614-241/2016, kurioje teismas akcentavo plečiamąjį CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimą sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimus. Tokių nutarčių apskundimo galimybė nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-971-196/2016.
12.2. Nesutiktina su teismo išvada, kad byla teisminga Vilniaus apygardos teismui:
12.2.1. Viešųjų registrų duomenys patvirtina, kad atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje, o ieškovei buvo žinoma (tai patvirtina ir bylos duomenys), kad atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje (CPK 29 straipsnis, CK 2.16 straipsnio 1 dalis, 2.17 straipsnio 1 dalis).
12.2.2. Tai, kad reikalavimas atsakovui sumokėti skolą buvo pateiktas Jungtinėje Karalystėje, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pripažino, jog tariama atsakovo prievolės įvykdymo vieta yra ten, kur yra jo gyvenamoji vieta, todėl vadovaujantis aktualiomis Reglamento Nr. 1215/2012 2 skirsnio nuostatomis (7 straipsnio 1 dalies 1 punkto a ir b papunkčiai), ieškinys turėjo būti pareikštas Jungtinės Karalystės teismui.
12.2.3. Bendrovės ieškinys Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas nagrinėti tik dėl to, kad ieškovė nesąžiningai ieškinyje nurodė atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje, t. y. bendrovės vadovo gyvenamąją vietą, nors bedrovės vadovui buvo žinoma, kad atsakovas ten negyvena.
12.3. Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, atsakovas sutiktų atsiimti savo pareikštą priešieškinį ieškovei tam, kad byla dėl skolos priteisimo būtų išnagrinėta Jungtinės Karalystės teismuose.
12.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nesirėmė atsakovo iki paskirto posėdžio pateiktais rašytiniais paaiškinimais, o tai galėjo lemti ir neteisingo procesinio sprendimo priėmimą.
12.5. Skundžiama teismo nutartis nemotyvuota, todėl turi būti panaikinta. Teismas nutartyje iš esmės rėmėsi tik ieškovės argumentais, nenurodydamas, kokiais pagrindais ir dėl kokių aplinkybių atmeta atsakovo teiginius dėl bylos teismingumo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su atskiruoju skundu nesutinka. Įvertinus atsiliepimo argumentus, matyti, kad ieškovė sutinka su teismo motyvais, kurių pagrindu atmestas atsakovo prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, todėl nurodomi tik tie atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kurie neatsispindi teismo nutartyje:
13.1. Apelianto akcentuojamos aplinkybės, jog bendrovė jam pranešimus siuntė į Jungtinę Karalystę, taip pat kad ieškovės vadovas žinojo, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, niekaip nepaneigia Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti šią bylą, nes nagrinėjamu atveju egzistuoja abi CPK 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teisę ieškovei reikšti ieškinį Lietuvoje – bendrovės ieškinys buvo tinkamai įteiktas jį išsiuntus paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje; atsakovas turi turto Lietuvoje.
13.2. CPK 34 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus, pažymint, kad šios išimtys byloje nėra aktualios.
13.3. Tarp šalių vyksta ne vienas teisminis ginčas, tačiau atsakovas iki šiol niekada nekėlė teismingumo klausimų, priešingai, nurodydavo egzistuojančius ryšius su Lietuva. Todėl atsakovo prašymas ieškinį palikti nenagrinėtą, šiuo atveju vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už kurį turėtų būti skiriama bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos objekto
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodęs, kad ji yra neskundžiama, apelianto atskirąjį skundą priėmė ir persiuntė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo R. G. prašymas ieškovės ieškinį dėl skolos iš atsakovo prieisimo palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumas ir pagrįstumas tikrintinas plačiau nepasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su tokio pobūdžio nutarties apskundimo galimybe.
Dėl teismingumo
5. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos pagal turimus duomenis ex officio (pagal pareigas) patikrinti bylos teismingumo, o atsakovui teisme iškėlus teismingumo klausimą, ginčo situacijoje netinkamai taikė ir aiškino tarptautinio teismingumo taisykles, todėl nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių kilęs ginčas pagal ieškovo ieškinį teismingas Lietuvos Respublikos (konkrečiai – Vilniaus apygardos) teismui.
6. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.
7. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia rezoliucija, o šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Vienas iš pagrindų, įtvirtintų CPK 137 straipsnyje, kuomet teismas atsisako priimti ieškinį – ieškinio neteismingumas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylų teismingumo nuostatos įtvirtintos CPK IV skyriuje (25–36 straipsniai). Bylą narinėjantis teismas savo iniciatyva privalo patikrinti ir ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis).
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės UAB „Plieninis skydas“ ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo R. G. teisme gautas 2015 m. lapkričio 17 d., jo priėmimo klausimas išspręstas 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliucija. Ieškinyje nurodytas paskutinis ieškovės žinomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), kartu pateikti duomenys iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, patvirtinantys, kad atsakovas ieškinio pateikimo dieną nebuvo deklaravęs nei savo gyvenamosios vietos Lietuvoje, nei išvykimo iš jos. Be to, tiek iš ieškinio priedų, tiek iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovas turi turto Lietuvoje (ieškinio pateikimo dieną atsakovui nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovas yra ieškovės akcininkas).
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismas, rezoliucija priimdamas ieškovo ieškinį, nebūtų įvertinęs ieškinio teismingumo klausimo ir (ar) jį būtų netinkamai išsprendęs. Pagal CPK 30 straipsnio 2 dalį ir CPK 783 straipsnio 3 dalį ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad tokios aplinkybės ieškinio priėmimo dieną egzistavo, jos apelianto nėra paneigtos (tarptautinio bylos teismingumo klausimas iškeltas tik beveik po trejų metų), todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovės ieškinį.
10. Apeliantui skunde nurodant, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) nuostatomis, ir, remiantis jomis, ieškinys paliktas nenagrinėtas, kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis), pažymėtina, kad CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismingumo taisyklė, kuria skundžiamoje nutartyje rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, neprieštarauja Reglamento 2 skirsnio 7 straipsnio 1 punkto a papunktyje įtvirtintai specialiosios juridsdikcijos taisyklei, pagal kurią asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, t. y. tiek pagal minėtą CPK nuostatą, tiek pagal Reglamentą bylos teismingumui įtakos turi sutarties įvykdymo vieta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad sutarties įvykdymo vieta yra Lietuvoje, rėmėsi paskolos sutartimi, iš kurios turinio nustatė, kad paskolos grąžinimas ir palūkanų sumokėjimas privalo būti atliktas į paskolos davėjo (ieškovės) sąskaitą banke, paskolos grąžinimo bei palūkanų sumokėjimo diena yra laikoma lėšų įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą diena (sutarties 4 punktas) (pažymėtina, kad ši sąlyga atitinka CK 6.873 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą), nurodė, kad ieškovė turi sąskaitą tik Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke. Be to, ieškovė yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo (CK 6.52 straipsnis), paskolos sutartis surašyta lietuvių kalba. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad vien ieškovės raginimo atsiskaityti pagal paskolos sutartį išsiuntimas į Jungtinę Karalystę ir (ar) tai, kad atsakovas, kaip pats nurodo, šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, gali būti vertinamas kaip prievolės pagal sutartį įvykdymo vietos pasikeitimas ir, atitinkamai, turėti įtakos bylos teismingumo pasikeitimui (CPK 185 straipsnis, 781 straipsnio 1 dalis).
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik turėjo teisinį pagrindą priimti ieškovės ieškinį nagrinėti teisme, tačiau ir pagrįstai netenkino atsakovo prašymo bylą palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apelianto nurodomas motyvų neišsamumas negali būti pagrindas teismo nutarčiai panaikinti, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas netenkino reiškiamų reikalavimų, o priimtas procesinis rezultatas atitinka faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą.
12. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad procesinės teisės normos pažeidimas (apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė jo rašytinių paaiškinimų, pateiktų iki posėdžio) sudaro pagrindą panaikinti priimtą procesinį sprendimą tik tada, kai dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta civilinė byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo spręsti dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, be to, apeliantas atskirajame skunde, kuris priimtas ir išnagrinėtas, turėjo (galėjo) nurodyti visus jo poziciją pagrindžiančius argumentus, šia teise pasinaudojo (minėtų rašytinių paaiškinimų turinys iš esmės sutampa su atskirojo skundo pagrindiniais argumentais), todėl nagrinėjamu atveju nenustatytas apelianto teisių pažeidimas. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, nepasisakytina.
Dėl baudos
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo teismo įvertinti galimybę atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, proceso vilkinimą. Nors nagrinėjamu atveju atsakovo atskirasis skundas atmestas kaip nepagrįstas, tačiau, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad šioje byloje teismingumo klausimas iškeltas nesąžiningai, tik turint tikslą vilkinti bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tokią poziciją grindė buvimo (gyvenimo) Jungtinėje Karalystėje faktu. Be to, teismo vertinimu, šiuo atveju bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimas yra užsitęsęs dėl objektyvų priežasčių (bylos stabdymo, teisminės mediacijos) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl dėl užtrukusio proceso šiuo atveju negali būti atsakingas tik atsakovas. Tai sudaro pagrindą netenkinti ieškovės prašymo dėl baudos atsakovui skyrimo (CPK 95 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.