Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant pranešimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“ ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria Pradinė kreditorė suteikė atsakovui 4750 Eur finansavimą bei teisę valdyti ir naudotis lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu bei išpirkti automobilį „Ford S-MAX“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), aprašytą Sutarties 12 punkte, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir ją valdė bei ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išsipirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d. Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutartimi nustatytos 47,40 procentų metinės palūkanos.

2019 m. kovo 22 d. Pradinė kreditorė, minėtą transporto priemonę susigrąžino ir pardavė už 3950 Eur sumą ir šia suma sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dienai buvo 6102,93 Eur. Atsakovo skolos likutis pradinei kreditorei po transporto priemonės pardavimo liko 3306,03 Eur.

2017 m. vasario 28 d. pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ periodine Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „Risk Management Services“ OU, kuris reikalavimą 2019 m. rugsėjo 16 d. perleido ieškovui. Ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta rašytiniu pranešimu informavo atsakovą dėl reikalavimo perleidimo, tačiau atsakovas ieškovo reikalavimų neįvykdė.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tarp ieškovo ir atsakovo susidarė prievoliniai (lizingo) teisiniai santykiai, t. y., pradinei kreditorei reikalavimo teisę perleidus „Risk Management Services“ OU, o šiam reikalavimo teisę perleidus ieškovui, ieškovas įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos sudarytos sutarties pagrindu atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109, 6.567 straipsniai). Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai).

Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku nemokėjo įmokų už transporto priemonės nuomą Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 13.9.1.2 punkte nurodyta, kad jeigu Sutartis nutraukiama dėl gavėjo (šiuo atveju – atsakovo) kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų bei atsakomybių gavėjas pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti visas įmokas, kurių mokėjimo terminas suėjo. Be to, Sutarties 9.11 ir 9.12 punktais atsakovas įsipareigojo sumokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su Transporto priemonės gabenimu ir perdavimu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovui neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos (nesumokėtos finansavimo sumos) ir transporto priemonės gabenimo ir perdavimo išlaidų tenkinamas, iš atsakovo priteisiama bendra 3421,03 Eur skola.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 307,89 Eur delspinigių. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Šalių sudarytos Sutarties 13.2. punkte numatyta, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus Sutartyje nustatytų mokėjimų, lizingo gavėjas privalo mokėti 0,05 procentų dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Byloje konstatuota, jog atsakovas pažeidė privelės įvykdymo terminą, ieškovas delspinigių dydį paskaičiavo už 180 dienų laikotarpį nuo 3421,03 Eur sumos, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo 307,89 Eur delspinigius.

Be to, ieškovas prašo priteisti 47,40 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (3306,03 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško įsiskolinimo grąžinimo dienos. Nurodo, kad pelno palūkanos turi būti mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ieškovui nežinant atsakovo prievolės įvykdymo datos nėra galimybės tiksliai paskaičiuoti palūkanų dydį, todėl prašo priteisti 1 344,16 Eur paskaičiuotas palūkanas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. vasario 6 d.) ir palūkanas nuo 2020 m. vasario 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas už Sutartį, laikytina, jog atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti mokestines (pelno) palūkanas, kadangi mokestinės palūkanos atlieka būtent tokią pačią funkciją, kokią atlieka Sutartyje nustatytos palūkanos. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl pelno palūkanų yra pagrįstas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pelno palūkanas prašo priteisti iki visiško nesumokėtos finansavimo sumos grąžinimo dienos, nors pagal aktualiausią kasacinio teismo praktiką pelno palūkanų skaičiavimas iki visiško paskolos sumos grąžinimo nebegalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 46, 47, 48, 49, 52 punktai).

Pirmiau minėtos kasacinio teismo nutarties 54 punkte nurodyta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas priteisti pelno palūkanas laikytinas, kaip reikalavimas atlyginti negautas pajamas. Šalys Sutartimi lizingo terminą numatė nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., todėl akivaizdu, kad ieškovas/pradinė kreditorė pajamas gauti galėjo tikėtis iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis kasacinio teismo suformuota aiškinimo taisykle dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, ieškovo reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovui priteisia 1605,70 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2020 m. kovo 30 d. ir palūkanas nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (3306,03 Eur) nuo 2020 m. kovo 30 d. iki visiško nesumokėtos finansavimo sumos grąžinimo dienos, tačiau ne daugiau kaip iki 2025 m. rugpjūčio 22 d. Pažymėtina, kad teismas neteikia pelno palūkanų suminės išraiškos skaičiavimo už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., kadangi atsakovas įsiskolinimą gali padengti ir anksčiau, o atsižvelgiant į ieškovo suformuluotą reikalavimą, palūkanų paskaičiavimas už laikotarpį iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., reikštų teismo išėjimą už ieškinio reikalavimo ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro – 120 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3421,03 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną eurą, 03 ct) skolą, 1605,70 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkis eurus, 70 ct) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 307,89 Eur (tris šimtus septynis eurus, 89 ct) delspinigius, 47,40 procentų dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas nuo nesumokėtos finansavimo sumos (3306,03 Eur) nuo 2020 m. kovo 30 d. iki visiško nesumokėtos finansavimo sumos grąžinimo dienos, tačiau ne daugiau kaip iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo „Plus Plus Capital“ AS, įmonės kodas 11919806, a. s. LT80 73000 0101 4485 7446 AB „Swedbank“ banke.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.