- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-23
- Bylos Nr.
- e2-751-1081/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00067-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- M. E.
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė, Virginija Vainorienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo A. P. atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, atsakovei R. Š., atsakovės atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neimantei Nicienei, trečiajam asmeniui M. E.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei R. Š., trečiasis asmuo M. E., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad A. P. nėra biologinis A. P. tėvas, o A. P. nėra ieškovo A. P. dukra, panaikinti A. P. gimimo liudijime įrašą, jog A. P. yra A. P. tėvas bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakove R. Š. susipažino (duomenys neskelbtini) ir pradėjo draugauti. (duomenys neskelbtini) ieškovas sužinojo, kad atsakovė laukiasi jo vaiko. (duomenys neskelbtini) d. gimė dukra A. Kadangi santuokos nebuvo sudarę, kartu nuvyko pas notarą, kur ieškovas A. P. suteikė tėvystę ir į gimimo liudijimą buvo įrašytas tėvu. Po mergaitės gimimo ieškovo draugai pasakė, kad A. nėra jo biologinė duktė, atsakovė R. Š. tai neigė. 2022 m. rugpjūčio 8 d. atlikus DNR tyrimą nustatyta, kad A. nėra ieškovo biologinė dukra. Nurodė, kad atsakovė, sužinojusi, jog ieškovas nėra A. biologinis tėvas, kreipėsi dėl DNR tyrimo atlikimo į M. E.. Atlikus DNR tyrimą paaiškėjo, kad A. biologinis tėvas yra M. E..
Atsiliepimas
Atsakovė R. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškovo ieškiniu sutinka. Su ieškovu (duomenys neskelbtini) pradėjo draugauti ir intymiai bendrauti, o (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad laukiasi bei apie tai pranešė ieškovui. Nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė buvo įsitikinę, kad (duomenys neskelbtini) gimusi dukra yra ieškovo A. P. biologinis vaikas, todėl gimimo įraše Nr. 173 A. tėvu įrašytas A. P. bei dukrai suteikta P. pavardė. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) turėjo vienkartinius lytinius santykius su M. E. Gimus dukrai bei ieškovui pradėjus įtarinėti, kad jis nėra biologinis dukros tėvas, nusprendė padaryti genetinį tėvystės tyrimą, kurį atlikus paaiškėjo, kad M. E. tėvystės tikimybė dukters A. atžvilgiu yra 99,999998 procentų. Nuo (duomenys neskelbtini) M. E. kas mėnesį moka A. materialinį išlaikymą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Virginija Vainorienė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei prašė ieškovo A. P. ieškinį tenkinti – pripažinti, kad ieškovas A. P. nėra biologinis A. P. tėvas, o A. P. nėra ieškovo A. P. biologinė dukra. Taip pat A. P. gimimo liudijime panaikinti įrašą, jog A. P. yra A. P. tėvas. Papildomai nurodė, kad ieškovas su atsakove negyvena nuo dukters gimimo, taip pat nebendrauja nei su dukra, nei su atsakove, kai sužinojo, kad nėra biologinis tėvas.
Teismo posėdžio metu atsakovė R. Š. nurodė, jog su ieškiniu sutinka visiškai. Nurodė, kad buvo įsitikinus, jog A. yra biologinis jos dukters tėvas, tačiau draugai jam pradėjo sakyti, kad vaikas ne jo, todėl atliko DNR tyrimą. Paaiškėjus rezultatams ir sužinojus, kad ieškovas nėra biologinis dukters tėvas, bendravimas su ieškovu nutrūko. DNR testą atliko ir M. E.. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jis yra biologinis mergaitės tėvas. M. E., sužinojęs, kad yra dukters tėvas, pradėjo bendrauti su vaiku, aplanko kartą į mėnesį, teikia išlaikymą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės R. Š. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir papildomai nurodė, kad atstovaujamoji yra įsitikinus, jog nepilnametės A. tėvas yra M. E.. Tai patvirtino ir trečiasis asmuo M. E.. Prašė tenkinti ieškovo reikalavimus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. E. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad su atsakove yra pažįstami nuo vaikystės. Vieną dieną susitiko, išgėrė šampano ir taip atsitiko, o paskui paaiškėjo, kad A. yra jo dukra. Pripažįsta, kad yra A. P. tėvas. Nurodė, kad teismui tenkinus ieškinį, jis nuvyks pas notarą ir patvirtins tėvystę. Nurodė, kad aplanko dukrą kartą į mėnesį, nes ji dar labai maža, teikia išlaikymą, yra sumokėjęs 500 Eur.
2023 m. balandžio 28 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Išvadoje nurodoma, kad byloje nėra ginčo tarp šalių dėl ieškinio dalyko – atsakovė pripažįsta, kad ieškovas nėra biologinis mažametės dukros A. P. biologinis tėvas, nurodo, kad vadovaujantis atliktu DNR tyrimu biologinis mergaitės tėvas yra civilinėje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas M. E., kuris nors ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau kaip matyti iš atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį, jau įgyvendina savo prigimtinę pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į tai, skyrius mano, kad atsakovo A. P. tėvystės nuginčijimas ir tikrosios nepilnametės A. P. kilmės nustatymas iš tėvo šioje byloje labiausiai atitinka vaiko interesus.
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė Neimantė Nicienė papildomai nurodė, kad vienas iš vaiko interesų yra teisė žinoti savo kilmę ir tėvystės nustatymas reiškia ne tik teisinio ryšio tarp tėvo ir vaiko nustatymą, tačiau ir teisių bei pareigų atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra ginčo, skyrius mano, kad ieškovo A. P. tėvystės nuginčijimas šioje byloje atitinka vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.
Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos priemonės. Pažymėtina, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad A. P., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 173 grafoje „Duomenys apie tėvą“ nepilnametės tėvu įrašytas ieškovas A. P., grafoje „Duomenys apie motiną“ nepilnametės motina įrašyta R. Š.. Santuokos šalys nebuvo sudariusios.
Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad gimus dukrai ir aplinkiniams kalbant, jog dukra yra ne ieškovo, atsakovė pasiūlė pasidaryti tėvystės nustatymo tyrimą. 2022 m. rugpjūčio 8 d. pateiktame EasyDNA Lietuva rašte, nurodoma, kad atlikus užsakytą tėvystės nustatymo genetinį tyrimą EAS40958LT ir remiantis ataskaita iš laboratorijos, informuoja, kad ištyrus pateiktus asmenų, A. P. ir A. P. DNR mėginius, biologinė tėvystė tirtam vaikui atmesta. Taip pat byloje pateiktas 2022 m. rugsėjo 7 d. EasyDNA Lietuva raštas, kuriame nurodyta, kad atlikus užsakytą genetinį tėvystės tyrimą EAS40960LT ir remiantis gauta ataskaita iš laboratorijos, informuoja, kad ištyrus pateiktus M. E. ir A. P. DNR mėginius, biologinė tėvystė tirtam vaikui neatmetama, tėvystės tikimybė – 99,999998 procentų. Ieškovui A. P. sužinojus, kad A. P. yra ne jo biologinė dukra, ryšius tiek su dukra, tiek su atsakove R. Š. jis nutraukė. Trečiasis asmuo M. E., sužinojęs, kad yra biologinis A. P. tėvas, pripažino tai, nurodė, kad teikia materialinį išlaikymą bei bendrauja su mažamete dukra.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, paneigiančias ieškovo A. P. tėvystę, ieškovo atstovės, atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, kitus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, jog A. P. tėvu įrašytas ieškovas A. P. nėra ir negali būti nepilnametės A. P. biologinis tėvas, nes jos biologinis tėvas yra M. E.. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, jog A. P. yra tik vienerių metų amžiaus ir tarp mergaitės bei jos tėvu įrašyto A. P. nėra jokio emocinio ryšio, o toks ryšys yra kuriamas tarp vaiko ir jo biologinio tėvo M. E., darytina išvada, jog nuginčijus A. P. tėvystę A. P. ir M. E. pripažįstant tėvystę A. P. bei sutinkant patvirtinti tai pareiškimu pas notarą, nepilnamečio vaiko teisės ir interesai nebus pažeisti, o priešingai bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tėvus.
Esant tokioms aplinkybėms ieškovo A. P. ieškinys tenkintinas ir nustatytina, kad A. P. nėra A. P., gim. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Nuginčijus ieškovo A. P. tėvystę, panaikintini A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 173 duomenys, kad A. P. yra A. P. tėvas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 105,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 705,00 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad ieškovas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko A. P., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. P. nėra A. P. vaikas.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 173 duomenis, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 705 Eur (septynis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.