Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2014-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-136-458/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
1-136-458/2014
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00472-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arvydas Daugėla
Nukentėjusysis
A. U., R. U., L. G.
Kaltinamasis
D. V.
Baudž. byla Nr. 1-136-458/ 2014
Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00472-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Arvydas Daugėla,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, Jelenai Ušakovai, Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorams Aurelijui Stanislovaičiui, Arūnui Saunoriui,gynėjui Mariui Griciui,nukentėjusiesiems A. U., R. U., L. G.,nukentėjusiosios L. G. atstovui Irmantui Motužiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, našlė, pensininkė, neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji D. V. nužudė žmogų:

2013 m. rugsėjo 6 d., laikotarpiu nuo 0.30 iki 6 val., prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su R. U. savadarbiu įrankiu – kapokliu – kirto R. U. po vieną kartą į kairės ir dešinės kojų pėdas ir padarė kirstines abiejų pėdų nugarinių paviršių žaizdas su maitinančių-magistralinių arterijų (pėdų nugarinių) visiškais perdalijimais, dešinės pėdos III–V tiesiamųjų sausgyslių perdalijimu, IV padikaulio ir čiurnos kauliuko įkirtimu, kairės pėdos kojos II, III, IV tiesiamųjų sausgyslių perdalijimu, čiurnos kauliukų perdalijimu, nuo nukraujavimo iš dviejų kirstinių žaizdų kojų pėdose R. U. įvykio vietoje mirus, tokiu būdu jį nužudė.

Kaltinamoji D. V. kalta dėl šio nusikaltimo padarymo neprisipažino, parodė, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. suorganizavo savo ir sūnaus D. V. bulvių kasimą. Darbas vyko netoli jos namų. Į bulviakasį su arkliu ir vežimu bulvėms vežti atvyko Z. B., kartu su pastaruoju atvažiavo ir pas jį gyvenęs R. U. bei S. P. ir R. A. Bulvių lauke darbavosi ir jinai su sūnumi D., kartu dirbo ir jos draugas M. M., kurį vadina D. Sūnus talkininkams buvo atnešęs buteliuką degtinės ir alaus. Jinai pati viso darbymečio metu alkoholio nevartojo. Surinktas bulves į jos namų kiemą arkliu vežiojo R. U. ir S. P. Ji pastebėjo, kad jiedu grįždavo kaskart vis labiau apgirtę. Įtarusi, kad jiedu galėjo vartoti neužrakintame vasarnamyje paliktą degtinę ir alų, tuo ir įsitikino vienu metu grįžusi namo. Apskritai R. U. labai norėjo išgerti, jai priekaištavo, kad ji gailinti degtinės. Jam ir kitiems talkininkams pažadėjo gėrimų atnešti per pietus. Pažadėtu metu kartu su maistu jiems atnešė butelį degtinės ir alaus. Išskirtinai R. U. norėjo išgerti daugiau negu valgyti. Dar du didelius butelius alaus po pietų atvežė M. M. Po pietų toliau rinko bulves sūnaus D. sklype, tačiau talkininkai jau buvo apgirtę, D. kartu su bulvėmis ėmė rinkti akmenis, o R. A. bulves rinko su žolėmis. Tuo jinai buvo nepatenkinta. Po to, baigę darbą, visi grįžo į jos namus. Paruošusi maistą lauke padengė stalą, talkininkams pasivaišinti atnešė degtinės ir alaus. Tačiau ir tuo metu ji pati alkoholio nevartojo. R. U. ir S. P. vežimą bulvių išvežė į sūnaus namus ir grįždami parsivežė dar vieną didelį butelį alaus. Dar S. P. D. pasakė, kad R. U. iš pastarojo žmonos paėmė 6 litus, jai paaiškindamas, jog pinigų duoti liepęs jisai. Dėl to jinai ant R. U. buvo supykusi, dėl tokio negražaus elgesio jam papriekaištavo. Vėliau į kambarį nuvedusi miegoti D., nes jis buvo girtas, ji tvarkėsi ūkyje. Matė ir girdėjo, kaip tarpusavyje dėl kažko barėsi R. U. ir R. A. Pastarasis po to išvažiavo. Išėjo ir S. P., o kieme liko tik Z. B. ir R. U. Netoli nuėjusi parsiginti avių išgirdo pastarojo riksmus, o kai grįžo, pamatė Z. B. nuo kėdės nugriuvusį ant žemės. Jos paklaustas, ko triukšmauja ir kas atsitiko, R. U. atsakė, kad nieko neatsitiko, bet kažko keikė Z. B. Tuomet ji R. U. liepė eiti iš kiemo ir jis išėjo. Z. B. dėl to, kad buvo girtas, liko miegoti jos namuose. Vėliau vakare, pašėrusi gyvulius, ji namuose ėmė tvarkyti anksčiau surinktus grybus. Jau lauke buvo tamsu, galėjo būti apie vidurnaktį, į langą kažkas ėmė daužyti ir netrukus ji išgirdo R. U. balsą. Jinai liepė R. U. eiti šalin, namo, pagrasino iškviesti policiją. Tuomet R. U. langą daužyti nustojo, tapo tylu, todėl ji manė, kad jis pasišalino. Po kiek laiko išėjusi į lauką ir atlikusi gamtinius reikalus, kieme išgirdo žingsnius ir greta atsiradusį R. U. Jis pareikalavo sumokėti jam už darbą arba duoti išgerti ir sugriebė ją už rankos. Pavykus iš pastarojo ištrūkti ji bėgo į namą, nes bijojo, kad girtas R. U. jai nepavartotų fizinio smurto. Jis grasino ją užmušti, o jinai tuo metu pastarajam sakė už darbą atsiskaitysianti šeštadienį. R. U. turėjo pagrindo bijoti, nes prieš metus laiko jis buvo įsilaužęs į jos namus, reikalavo pinigų, buvo sugriebęs ją už plaukų bei sudraskęs drabužius. Taigi įbėgusi į namo verandą ji bandė iš vidaus užsikabinti duris. Tačiau tai padaryti nepavyko, nes iš lauko laikydamas duris neleido užsidaryti R. U. Verandoje nebuvo šviesos. Duris jinai bandė uždaryti laikydama jas už rankenos kaire ranka, o dešine ranka sugriebusi pailgą daiktą, sakydama „R., niekur neisi“, tuo daiktu keletą kartų mojavo pažeme sau po kojomis. Tuo metu aiškiai nesuprato, kokį daiktą buvo sugriebusi. Žinojo, kad verandos kampe buvo savadarbis kapoklis ir šepetys. Juto, kad mojuojamas daiktas du kartus kažkur atsitrenkė – kirtosi. Ji turi stiprią ranką, jaunystėje buvo ietininkė. Tuo metu R. U. į tarpdurį galėjo kišti kojas. Tačiau jinai jokių R. U. aimanų negirdėjo, pastarasis ją tik keikė. Po to R. U. pasitraukė, o jinai, užsidariusi duris, įėjo į namo vidų, įsijungė televizorių. Kiek vėliau atsibudo D. ir Z. B. Jiedu dar išgėrė degtinės, o jinai jiems papasakojo, kas buvo atsitikę su R. U. Vėliau visi nuėjo miegoti. Atsikėlusi ryte, eidama į tvartą, matė prie verandos slenksčio kraujo, bet tuo metu dar nesuprato, iš kur tas kraujas. Pamanė, kad gal šuo triušį buvo papjovęs. Grįždama iš tvarto kieme pamatė ant žolės aukštielninką gulintį R. U. ir iškart suprato, kad jis buvo nebegyvas. Dėl to labai išsigando ir pasimetė. Grįžusi į namą apie tai pasakė D. ir Z. B. Būdama susijaudinusi iš butelio du kartus išgėrė brendžio, kurį gėrė ir D. su Z. B., po to kvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, kol jie buvo kieme, ji iš verandos paėmė kapoklį, nes suprato, jog anksčiau nurodytomis aplinkybėmis galėjo sužaloti R. U., ir jį paslėpė kambario kampe. R. U. nužudyti nenorėjo, negalvojo, kad dėl jos veiksmų jis gali mirti. Dėl pastarojo mirties labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be šių kaltinamosios parodymų, jos kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bylos rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusysis A. U. parodė, kad R. U. buvo jo brolis. R. su kitu broliu gyveno jų tėvų bute Plungės rajone, žiemos laikotarpiu gyveno pas Z. B. Brolis nevengdavo alkoholio, tačiau ir išgėręs nebūdavo agresyvus, priekabus. R. buvo geros širdies, neteko girdėti, kad jis būtų su kuo nors susimušęs ar ką nors iškeikęs. Po brolio mirties 2013 m. spalio 14 d. iš Kauno atvykęs į Alsėdžius aplankyti kapų prie parduotuvės jis sutiko pažįstamą R. A. Pastarasis jam pasakė, kad yra kviečiamas į policiją dėl su R. mirtimi susijusių įvykių. Jo paprašytas papasakoti, kas jam apie tai žinoma, R. A. pasakė, jog kartu su R. ir kitais asmenimis dalyvavo bulviakasyje pas D. V. Pabaigus darbą pas ją susirinko vakarienės. Tuo metu R. su dar vienu žmogumi buvo išvykęs į D. V. sūnaus D. namus nuvežti bulvių. Kai jie grįžo, paaiškėjo, kad jiedu buvo nusipirkę du butelius alaus, vieną buvo išgėrę, o kitą parsivežė į kiemą. Paaiškėjus, kad alui pinigų R. paprašė ir gavo iš D. žmonos, įpykusi D. V. ranka trenkė jam į galvą ir spyrė į pilvą. Smūgių metu ant kaladės sėdėjęs R. nugriuvo ant žemės. Pastarojo daugiau mušti nebeleido D. V. sūnus D. Be to, D. V. R. pagrasino daugiau nebeįsileisti į savo namus bei nukapoti jam kojas. R. A. jam – A. U. – taip pat pasakė, kad tuo metu ten buvo ir S. P. Vėliau jis paskambinęs S. P. klausė, ar tikrai D. V. grasino R. nukapoti kojas. Į tai S. P. neaiškiai pasakė, kad lyg taip ir buvo. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad D. V. pažįsta labai seniai, jinai ir jo mama buvo draugės, nors su ja turėjo ir konfliktų. Šiaip jau protinga moteris D. V. būdama neblaivi buvo konfliktiška asmenybė.

Liudytojas Z. B. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. dalyvavo bulviakasyje pas kaltinamąją D. V. Jis buvo atvykęs su tuo metu pas jį gyvenusiu R. U. Be D. V., bulviakasyje dar dalyvavo jos sūnus D., pastarojo žmonos brolis, M. M., kurį vadina D., R. A. ir S. P. Darbymečiu visi, išskyrus D. V. bei jos sūnaus D. žmonos brolį, vartojo alkoholį. R. U. su S. P. jo arkliu ir vežimu į D. V. namus vežiojo surinktas bulves. Paskutinį vežimą jiedu išvežė į jos sūnaus D. namus. Pabaigus darbą visi susirinko D. V. namuose pavalgyti ir išgerti. Ar D. V. taip pat vartojo alkoholį, negali pasakyti, ar ji konfliktavo su R. U., nežino. Jis greitai pasigėrė ir dėl to liko nakvoti D. V. namuose. Ryte, kai jį pažadino D., išėjęs į kiemą pamatė ant žolės gulintį negyvą R. U. Jis girdėjo, kaip D. V. skambino į policiją. Po to su D. dar išgėręs keletą stikliukų brendžio, jis išėjo namo. R. U. buvo darbštus, tvarkingas, geras žmogus, nors buvo linkęs vartoti alkoholį, tačiau net ir būdamas neblaivus nebuvo agresyvus ar priekabus.

Liudytojas M. M. parodė, jog kaltinamoji D. V. yra jo draugė, pas ją namuose jis dažnai lankydavosi, padėdavo dirbti namų darbus. 2013 m. rugsėjo 5 d. jis padėjo D. V. kasti bulves. Be D. V., bulviakasyje dalyvavo jos sūnus D., R. A., S. P., Z. B. ir R. U. Dirbant visi vyrai atsigerdavo alaus, o per pietus galbūt išgėrė ir degtinės. Tačiau R. U., kuris dirbti atvyko jau būdamas neblaivus, tuo buvo nepatenkintas, D. vis reiškė pretenzijas, kad per mažai buvo išgerti. Girdėjo, kad tądien R. U. pinigų alui skolinosi iš D. V. žmonos, kai buvo nuvežęs vežimą bulvių. Baigus darbą visi susirinko pas D. V. į kiemą pavalgyti ir išgerti. Netrukus jis prie stalo dėl nuovargio ir girtumo atsijungė ir prabudo tik vėlai vakare jau būdamas kambaryje. Atsikėlęs kambaryje pamatė besėdinčius ir besikalbančius Z. ir D. Tuo metu jis su Z. B. dar išgėrė alkoholio. Nematė, ar išgėrė ir D., jis tik matė, kad ji perkeldavo stikliuką. Po to jis nuėjo miegoti. Atsikėlęs ryte su Z. B. išgėrė brendžio ir ėjo į lauką. Kieme pamatė gulintį aukštielninką R. U., jis buvo miręs. Dėl to D. V. kvietė greitąją pagalbą ir policiją. Be to, jis pastebėjo, kad nuo namo laukinių durų išorinės pusės buvo nuplėšta rankena, kuri mėtėsi kieme.

Liudytojas S. P. (miręs 2014 m. rugpjūčio 6 d.) 2014 m. liepos 11 d. teisiamajame posėdyje, pavirtinęs kaip teisingus parodymus davęs ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį dalyvavo bulviakasyje pas D. V. Kartu su jais darbavosi pastarosios draugas, vardu D., sūnus D. V., L. L., R. A., S. P., Z. B. ir R. U. Jis su pastaruoju Z. B. arkliu ir vežimu į D. V. namus vežė surinktas bulves. Darbymečiu vyrai atsigerdavo alaus. Vieną vežimą bulvių jis su R. U. nuvežė į D. V. namus. Ten R. U. iš pastarojo sugyventinės V. paprašė 6 litų alui, pasakęs, kad pinigų duoti liepęs D. Už tuos pinigus R. parduotuvėje nupirko du didelius butelius alaus, vieną jiedu išgėrė, o kitą parsivežė į D. V. namus. Ten, pabaigę bulviakasį, vakarienės jau buvo susirinkę visi talkininkai. Kartu su maistu buvo vaišinamasi degtine. Ar ją vartojo ir D. V., jis tiksliai neatsimena, bet turbūt vartojo. Vienu metu pastaroji R. U. nebeleido duoti gerti degtinės, nes kažkaip sužinojusi, kad pastarasis iš V. ėmė pinigų alui, ant jo labai supyko. Už tai D. V. ant kaladės sėdėjusiam R. U. spyrė į pilvą ar krūtinę taip, kad šis nugriuvo ant žemės. Daugiau mušti R. jai nebeleido sūnus D. Vėliau R. A. ar L. jam sakė, kad tuo metu D. V. R. U. dar grasino nukirsti kojas. Po vakarienės D. V. jį ir R. A. išvežė namo. Kitos dienos ryte ėjo pas D. V., nes buvo jai pažadėjęs padėti išvežti mėšlą. Atėjęs į jos namus sužinojo, kad kieme buvo rastas negyvas R. U. Pastarojo kūnas gulėjo netoli namo, greta buvo D. Liudytojas taip pat nurodė, jog D. V. būdama neblaivi būdavo pikta, agresyvi. Tai pasireikšdavo tuo, kad ji šaukdavo ant kitų, neleisdavo kitiems kalbėti.

Iš 2013 m. rugsėjo 6 d. apžiūros, atliktos nuo 10.17 iki 12.33 val., protokolo ir nuotraukų prie šio protokolo nustatyta, kad sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, prie namo ant žolės buvo vyriškos lyties lavonas. Ant lavono kojų atvirkščiai užmauti guminiai batai – kairysis ant dešinės kojos, o dešinysis – ant kairės su kirstinėmis išilginėmis skylėmis keltyse ­– ant dešinės kojos bato 12 ir 4 centimetrų ilgio, ant kairės kojos bato 10 centimetrų ilgio. Per batų skyles matėsi žaizdos pėdų, kurios buvo be kojinių, nugarėlėse. Netoli lavono ant žemės fiksuotos trys įvairaus dydžio į kraują panašios dėmės, rasti du polipropileniniai maišai, dvi kojinės su į kraują panašiomis dėmėmis, kojinėse fiksuotos kiaurymės. Į kraują panašios dėmės taip pat fiksuotos prie įėjimo į namą durų – ant betoninių plytelių ir laipto. Namo viduje, už minkšto kampo svetainėje rastas 80 centimetrų ilgio kapoklis su vienašmene geležte, ant kurios fiksuotos į kraują panašios dėmės (t. 1, b. l. 4–16).

Iš 2013 m. rugsėjo 11 d. apžiūros protokolo ir nuotraukų prie šio protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje dar kartą rudos spalvos dėmės buvo fiksuotos ant namo prieangio betoninio laipto, ant medinio durų slenksčio (t. 1, b. l. 20–23).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimas buvo gautas 2013 m. rugsėjo 6 d. 9.02 val. į įvykio vietą šios tarnybos darbuotojai atvyko 9.30 val. ir konstatavo R. U. mirtį (t. 1, b. l. 43).

Iš 2013 m. rugsėjo 9 d. teismo medicinos eksperto V. Armono kaip specialisto išvados Nr. M 628/13(03) ir fotolentelės nustatyta, kad R. U., du kartus kertant aštrius ašmenis turinčiu pailgos formos daiktu ar įrankiu, buvo padarytos kirstinės abiejų pėdų nugarinių paviršių žaizdos su maitinančių-magistralinių arterijų (pėdų nugarinių) visiškais perdalijimais, dešinės pėdos III–V tiesiamųjų sausgyslių perdalijimu, IV padikaulio ir čiurnos kauliuko įkirtimu, kairės pėdos kojos II, III, IV tiesiamųjų sausgyslių perdalijimu, čiurnos kauliukų perdalijimu, R. U. mirė praėjus nedaug laiko – nuo keliolikos iki keliasdešimties minučių – nuo ūmaus nukraujavimo iš dviejų kirstinių žaizdų kojų pėdose. Kirstiniai sužalojimai su arterijų perdalinimais atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Po kirstinių žaizdų patyrimo paties R. U. judėjimo kojomis galimybė buvo stipriai apribota dėl perdalytų (sužalotų) judėjimo kojomis (einant, bėgant) dalyvaujančių abiejų kojų pirštų tiesiamųjų sausgyslių, pėdos kaulų pažeidimų, įmanoma, kad jis galėjo tam tikrą laiką, kol dėl kraujo netekimo neprarado sąmonės, judėti kojų keliais – atsiklaupęs, galėjo atlikti veiksmus rankomis (t. 1, b. l. 39–41, 44–46).

Iš 2013 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvados Nr. T–A 8644/13(01) nustatyta, kad R. U. lavono kraujyje rasta 1,75 proc. (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 3,08 proc. (promilės) etilo alkoholio (t. 1, b. l. 48).

2013 m. lapkričio 4 d. teismo medicinos eksperto Diomeno Vitkaus kaip specialisto papildomoje išvadoje Nr. pM 26/13(03) nurodyta, kad tikėtina, jog R. U. mirtinai nukraujavo, tai pagreitino nurodyta alkoholinė intoksikacija, per trumpą laiką netekęs 1,5–2 l kraujo, todėl į guminius batus turėjo pribėgti daug kraujo. Tačiau sprendžiant iš to, kad apie 2,5 m atstumu nuo kūno buvo rastos pažeistos kruvinos puskojinės, jog nukentėjusiojo kojos guminiais batais buvo apautos atvirkščiai, o batų paviršius buvo nedaug sukruvintas, galbūt su valymo ar plovimo žymėmis, nukentėjusysis buvo nuautas, po to vėl apautas. Be to, aptiktas batų viduje kraujo, kurio dalis turėjo išbėgti per batų pažeidimus, kiekis negali būti adekvatus dideliam netekto kraujo dėl nukraujavimo iš pėdų žaizdų kiekiui (t. 1, b. l. 58–61).

Iš 2014 m. vasario 27 d. trasologijos (pėdsakų) teismo eksperto E. Vaitkevičiaus bei pluoštinių medžiagų ir plastikų (polimerinių medžiagų) teismo ekspertės D. Vasiliauskienės kaip specialistų išvados nustatyta, kad pažeidimai pateiktuose tirti guminiuose batuose ir kojinėse, tikėtina, padaryti tirti pateiktu savadarbiu įrankiu – kapokliu (t. 1, b. l. 70–77).

Iš 2014 m. kovo 6 d. to paties eksperto E. Vaitkevičiaus ir G. Kisieliaus, turinčio kvalifikaciją atlikti teismo medicinos kriminalistikos tyrimus, kaip specialistų išvados nustatyta, kad sužalojimas R. U. dešinėje pėdoje padarytas per tirti pateiktą dešinės kojos guminį batą ir tamsiai pilkos spalvos kojinę, sužalojimas kairėje pėdoje padarytas per tirti pateiktą kairės kojos guminį batą, pažeidimai tirti pateiktuose guminiuose batuose ir tamsiai pilkos spalvos kojinėje atitinka sužalojimus R. U. pėdose, išskyrus kairės kojos bato priekinio galo pažeidimą, kuris padarytas nesužalojant R. U. pėdų, jog po sužalojimų ir pažeidimų batuose padarymo guminiai batai buvo perauti ant priešingų kojų (t. 1, b. l. 79–83).

Iš D. V. kaip įtariamosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. ji savo sodyboje parodė vietą, esančią apie 3,5 m atstumu nuo įėjimo į namą, joje įvykio naktį ją užklupo R. U., ten ją sugriebė už rankos. Po to ji parodė, kaip įvykio metu būdama namo prieangyje, pasiėmusi kampe laikytą savadarbį kapoklį, pro praviras duris juo mojavo prieš R. U. – naudodama pagalį vietoje kapoklio parodė, kad jį laikydama dešinėje rankoje, pro 31 cm durų, kurias prilaikė kaire ranka, tarpą keletą kartų horizontaliai mojavo prieš R. U. palei už slenksčio esantį betoninį laiptelį. Po to ji parodė, kad ryte, atvykus pareigūnams, tą patį kapoklį paslėpė svetainėje už minkšto kampo, parodė vietą, kurioje rado negyvą R. U. (t. 1, b. l. 5–15).

Anksčiau išdėstyti duomenys yra pagrindas daryti neabejotiną išvadą, kad R. U. mirė nuo ūmaus nukraujavimo iš dviejų kirstinių žaizdų kojų pėdose.

Išdėstyti duomenys yra pagrindas daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamoji D. V. savadarbiu įrankiu – kapokliu – kirsdama R. U. į kojų pėdas padarė sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius nurodytus sužalojimus, kad tarp šių sužalojimų ir R. U. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ­– jis mirė nuo ūmaus nukraujavimo iš dviejų kirstinių žaizdų kojų pėdose.

Kaltinamoji D. V. neneigia galėjusi padaryti R. U. nurodytus sužalojimus, tačiau teigia juos galėjusi padaryti gindamasi nuo jos sveikatai ir gyvybei pavojingų R. U. veiksmų – pastarojo jos užpuolimo griebiant už rankos nakties metu kieme ir reikalaujant sumokėti jam už darbą arba duoti išgerti, grasinimo ją užmušti, veržimosi į jos namus bei iš baimės, kad girtas R. U. nepavartotų prieš ją fizinio smurto. Be to, ji aiškina tuo metu tamsoje aiškiai nesupratusi, kokį daiktą gindamasi ir mojuodama prieš R. U. buvo sugriebusi – savadarbį kapoklį ar šepetį. Anksčiau išdėstyti ir toliau pateikiami duomenys yra pagrindas tokius kaltinamosios teiginius atmesti.

Kaltinamosios D. V. teiginių, kad atėjęs prie jos namų naktį neblaivus R. U. reikalavo užmokesčio už darbą ar duoti išgerti alkoholio ir dėl to tarp jų įvyko konfliktas, atmesti negalima. Tai galėjo būti jų konflikto dėl R. U. noro darbymečiu gauti daugiau alkoholio, dėl to, kad jis šiam tikslui prašė ir gavo pinigų iš kaltinamosios sūnaus D. V. sugyventinės V. S. tęsinys. Liudytoja V. S. parodė, kad ji iš tikrųjų bulves atvežusiems R. U. ir S. P. jų prašymu davė 5–6 litus alui nusipirkti. Apie tokią aplinkybę girdėjęs parodė liudytojas M. M. Pati kaltinamoji D. V. neneigia, kad dėl to ant R. U. buvo supykusi, dėl tokio negražaus elgesio jam priekaištavo. Kaip nurodyta anksčiau, liudytojas S. P. parodė, kad D. V., sužinojusi, kad R. U. iš V. S. ėmė pinigų alui, ant jo labai supyko, už tai ant kaladės sėdėjusiam R. U. spyrė į pilvą ar krūtinę taip, kad šis nugriuvo ant žemės, nebeleido jam duoti gerti degtinės. Be to, jis parodė, kad vėliau R. A. ar L. L. jam sakė, kad tuo metu D. V. R. U. dar grasino nukirsti kojas. Nors kaltinamoji, apklausiama teisiamajame posėdyje 2014 m. spalio 14 d., teigė, kad po S. P. apklausos teisme (2014 m. liepos 11 d.) šis jai prisipažinęs, kad ją apkalbėjo, jai paaiškinęs, kad A. U. R. A. buvo davęs 50 litų už tai, kad šis duotų parodymus apie jos grasinimą R. U. nukirsti kojas, tokiais kaltinamosios paaiškinimais tikėti nėra pagrindo. Pirmiausia tokių aplinkybių, kad S. P. jai taip paaiškinęs, kaltinamoji teismui nenurodė anksčiau negu 2014 m. spalio 14 d., taip ėmė aiškinti tik po S. P. mirties (2014 m. rugpjūčio 6 d.). Antra, teisme duotų S. P. parodymų teisingumas teismui nekelia jokių abejonių. Siekiant tuo visiškai įsitikinti buvo peržiūrėtas liudytojo S. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. spalio 16 d. (t. 1, b. l. 124–127) vaizdo įrašas. Iš šios apklausos ir vaizdo įrašo liudytojo parodymų apie minėtas aplinkybes teisingumas abejonių nekelia. Siekiant patikrinti minėtus duomenis teisiamajame posėdyje buvo ištirti ir liudytojo R. A., mirusio 2014 m. kovo 20 d., ikiteisminio tyrimo metu anksčiau duoti parodymai, peržiūrėtas jo apklausos 2013 m. spalio 16 d. vaizdo įrašas. Liudytojas R. A., be kita ko, parodė, kad po bulviakasio vakarienės metu D. V. susipyko su R. U. dėl to, kad šis iš jo marčios V. paėmė 6 litus alui nusipirkti, pasakiusi: „žalty, paėmei šešis litus nuo V.“, spyrė R. į krūtinę, dėl to R. U. nukrito nuo kelmo ant žemės, be to, R. U. pasakė, kad jis daugiau kojų į kiemą pas V. neįkels, kad nukapos jam kojas (t. 1, b. l. 140–142). Tokių liudytojo R. A. parodymų teisingumas abejonių nekelia. Nukentėjusysis A. U., parodęs, kad nors ir buvo susitikęs su R. A. 2013 m. spalio mėnesį prieš pastarojo apklausą 2013 m. spalio 16 d., aiškiai ir kategoriškai paneigė davęs R. A. pinigų ar kitaip jį veikęs tam, kad jis duotų tokius parodymus. Be to, pati kaltinamoji D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad galiausiai R. U. iš savo kiemo išvarė. Taigi iš visumos tokių duomenų galima teigti, kad pati D. V. prieš R. U. buvo agresyviai nusiteikusi, konkrečiai grasino nukapoti jam kojas, jo nebijojo ir net vartojo prieš jį smurtą.

Kaltinamoji D. V. ir R. U. gyvendami toje pačioje vietovėje vienas kitą pažinojo daug metų, neabejotinai žinojo vienas kito gyvenimo būdą, charakterius, pomėgius ir polinkius. Kaltinamoji parodė gerai pažinojusi R. U. šeimą, neretai rūpinosi ne tik R. U., bet ir kitais jo šeimos nariais. Ji matė ir R. U. polinkį vartoti alkoholį. Taigi esant tokiems santykiams R. U. pasirodymas naktį prie kaltinamosios namų siekiant patenkinti primityvų poreikį – gauti užmokestį už darbą ar alkoholio – baimės kaltinamajai sukelti negalėjo. Teismas yra įsitikinęs, kad tokiomis aplinkybėmis jokios realios grėsmės D. V. sveikatai ar gyvybei iš R. U. nebuvo, netiki kaltinamosios paaiškinimu, kad R. U. grasino ją užmušti. Beje, tokią aplinkybę kaltinamoji nurodė jau tik teisiamajame posėdyje. Niekuo objektyviai nepagrįsti ir jos teiginiai, kad R. U. turėjo pagrindo bijoti, nes prieš metus laiko jis buvo įsilaužęs į jos namus, reikalavo pinigų, buvo sugriebęs ją už plaukų bei sudraskęs drabužius. Pažymėtina, kad po įvykio jokių sužalojimų kaltinamajai nustatyta nebuvo (t. 1, b. l. 50), nors ji teigia, kad R. U. buvo sugriebęs ją už rankos, ją laužė. Nors kaltinamoji teigia, kad apie atsitikimą su R. U. vėliau naktį ji sakiusi D. M. ir Z. B., pastarieji tokių jos parodymų nepatvirtino. Kaip parodė nukentėjusysis A. U. ir liudytojas Z. B., pas kurį R. U. gyveno, pastarasis jokiomis aplinkybėmis nebuvo agresyvus žmogus. Todėl visi šie duomenys yra pagrindas daryti išvadą, kad tarp kaltinamosios ir R. U. nurodytą naktį įvyko paprastas konfliktas. Neatmestina, kad pastarasis anksčiau minėtu tikslu norėjo patekti į kaltinamosios namus, bet visuma išdėstytų duomenų neleidžia daryti išvados, kad tai grėsė aiškiu kaltinamosios būsto neliečiamumo pažeidimu. Todėl teismas daro išvadą, kad paprasto konflikto, kaip nurodyta, konfliktas tarp jų buvo ir įvykio vakare, metu kaltinamoji, siekdama, kad R. U. pasišalintų, minėtu įrankiu jį sunkiai sužalojo. Duomenų daryti išvadą, kad šiuos veiksmus ji atliko gindamasi, gindama būsto neliečiamybę nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio kėsinimosi, nėra. Atmestini kaltinamosios teiginiai, kad ji nesupratusi, kokį įrankį turėjusi rankoje – savadarbį kapoklį ar šepetį. Visiškai neabejotina, kad ir tamsoje tokių savo įrankių kaltinamoji nebūtų neskyrusi. Pažymėtina, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir net iš pradžių teisiamajame posėdyje ji teigė, jog sugriebė prieangyje buvusį kapoklį ir juo mojavo prieš R. U., tik vėliau, atsakydama į gynėjo klausimus, ėmė kelti versiją, kad galėjo sugriebti ir šepetį. Visiškai akivaizdu, kad tokie įrankiai savo savybėmis aiškiai skiriasi. Todėl teismas daro išvadą, kad keldama tokią nepagrįstą versiją kaltinamoji siekia išvengti atsakomybės. Neatmestina, kad kaltinamoji R. U. per guminiais batais apautas kojas kirto šiam būnant ant prieangio laipto. Tai patvirtina ant prieangio laipto rastos kraujo žymės. Kaltinamoji D. V. tokiu pavojingu sveikatai ir gyvybei įrankiu kirsdama R. U. per kojas neabejotinai suprato, kad kėsinasi į jo sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali jam gyvybę atimti. Iš anksčiau išdėstytų duomenų, specialistų išvadų matyti, jog sunkiai sužalotas U. ūmiai nukraujavo įvykio vietoje, tai rodo kraujo pėdsakai. Matyti ir tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis po sužalojimų padarymo buvo nuvilktos jo kojinės, nuauti ir vėl apauti, bet jau atvirkščiai jo batai. Visiškai atmesti galimybės, kad tai iki sąmonės netekimo galėjo padaryti ir pats R. U., negalima. Tačiau neabejotina, kad iki to momento jis kankinosi, negalėjo vienkiemyje nekelti dejonių ar kitų garsų. Todėl palikdama nukentėjusįjį tokios būsenos kaltinamoji D. V. parodė abejingumą jo gyvybei. Tačiau kartu nepakanka daryti išvados, kad ji norėjo R. U. gyvybę atimti. Todėl teismas daro išvadą, kad ji R. U. nužudė netiesiogine tyčia. Tokie kaltinamosios D. V. veiksmai, kaip netiesiogine tyčia padarytas nužudymas, kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios D. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia kaltinamajame akte nurodytą aplinkybę, kad ji nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamoji D. V. visada neigė iki įvykio vartojusi alkoholį. Liudytojas Z. B. parodė, kad darbymečio pas D. V. ir vakarienės metu ji alkoholio nevartojo, iš esmės taip pat liudijo ir M. M., o liudytojas S. P. teisme negalėjo aiškiai nurodyti, ar kaltinamoji tai darė. Nors iš Bendrojo pagalbos centro, į kurį kaltinamoji skambino 2014 m. rusėjo 6 d. ryte, pateikto įrašo matyti, kad į šio centro darbuotojos klausimą, ar D. V. kartu su rastu negyvu asmeniu anksčiau nevartojo alkoholio, atsakė, kad „vakar gėrėm“ (t. 1, b. l. 87–89), to nepakanka neabejotinai konstatuoti, kad iki R. U. nužudymo kaltinamoji alkoholį vartojo ir buvo apsvaigusi. Darant tik tokią prielaidą negalima būtų nustatyti vartoto alkoholio kiekio, kaltinamosios apsvaigimo laipsnio ir pripažinti, kad jos apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokių išvadų negalima daryti ir iš D. V. blaivumo testo, atlikto 2013 m. rugsėjo 6 d. 13.43 val., kurio metu jai buvo nustatytas 1,31 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 90), nes negalima paneigti kaltinamosios parodymų, kad radusi negyvą R. U. ji iš streso gėrė brendžio.

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę.

Kaltinamoji D. V. tarpusavio konflikto metu tyčia nužudė žmogų. Šios pasekmės yra negrįžtamos, nusikalstama veika visuomenei padaryta didelė žala. Kiek mažesnį šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį rodo tai, kad ją kaltinamoji padarė netiesiogine tyčia, nenorėdamas atimti gyvybės. Dėl R. U. mirties kaltinamoji gailisi ir išgyvena. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji nebuvo ir šiuo metu nėra vien tik ir itin neigiamai apibūdinama. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės charakteristikoje nurodytos skaudžios jos šeimos narių netektys, ilgametė ankstesnė darbinė veikla, tai, kad ji turi didelį namų ūkį. Tai leidžia manyti, kad ji rūpinosi savo šeima. Pažymėtina, jog kaltinamoji nusikalto būdama šešiasdešimt trejų metų. Dėl išgyvenimų, patirtų padarius nusikalstamą veiką, jai atsirado įvairių sveikatos sutrikimų. Atsižvelgdamas į visa tai, jos amžių, teismas kaltinamajai skiria įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimesnę jos minimaliai ribai. Išdėstyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad griežtesnė laisvės atėmimo bausmė D. V. nebūtų tinkamiausia ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

Civilinių ieškinių išsprendimas ir kitų klausimų išsprendimas

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. G. nužudytojo R. U. sesuo pareiškė 4704,29 litų civilinį ieškinį turtinei ir 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad su nužudytu broliu R. U. jos santykiai buvo labai artimi – jinai juo rūpinosi, dažnai lankydavo, remdavo materialiai. Dėl jo beprasmiškos ir netikėtos netekties buvo stipriai sukrėsta, pradžioje kamavo nemiga, yra apėmęs dvasinės tuštumos jausmas, suvokiant, kad brolio yra netekusi visiems laikams. Be to, teisiamajame posėdyje ji paaiškino, kad jai buvo labai sunku iš nuotraukų matyti, kad brolis mirė akivaizdžiai šaukdamasis pagalbos, o niekas iš ten buvusių asmenų neatėjo jam padėti. Organizuojant laidotuves niekas iš kaltinamosios giminių nepasiūlė jokios pagalbos, iš jų nesulaukė jokio geranoriškumo. Dėl kaltinamosios D. V. nusikalstamų veiksmų patyrė ir turtinę žalą, kurią sudaro nužudyto brolio laidojimo ir kitos su tuo susijusios jos turėtos išlaidos – 4086,63 litų laidojimo, 470,65 litų gautas mažesnis atlyginimas dėl priverstinių nemokamų atostogų, 147,01 litų kurui kelionėms iš Klaipėdos į Plungę.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. nužudyto R. U. brolis byloje pareiškė 20 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad su nužudytu broliu R. U. jo santykiai buvo artimi – jis juo rūpinosi, dažnai lankydavo, bendraudavo telefonu, remdavo materialiai, atsiveždavo jį į savo namus švenčių progomis. Dėl artimo giminaičio – brolio – beprasmiškos ir netikėtos netekties buvo stipriai sukrėstas, yra apėmęs dvasinės tuštumos jausmas, suvokiant, kad brolio neteko visiems laikams.

Pripažinus D. V. kalta dėl R. U. nužudymo, kaltinamajam pagal CK 6.246–6.249 str. atsiranda pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios L. G. nurodytomis išlaidomis. Nukentėjusiosios L. G. turėtos išlaidos yra pagrįstos dokumentais (t. 2, b. l. 145–151) bei realios, todėl nurodyta suma iš kaltinamosios D. V. jai priteistina.

Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo L. G. tenkintina visiškai, nukentėjusiojo A. U. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios D. V. veiksmais, kuriais buvo atimta visuomenės nario gyvybė. Nužudytasis R. U. mirties metu buvo 42 metų amžiaus. Nukentėjusiųjų L. G. ir A. U. parodymais nustatyta, kad R. U. su jais siejo glaudūs emociniai ryšiai, jie dažnai bendraudavo. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusieji dėl beprasmės brolio netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Kartu nustatyta, kad labiau su nužudytu broliu kasdieniniame gyvenime bendravo nukentėjusioji L. G., ji, gyvendama arčiau, brolį dažniau lankydavo, labiau padėdavo jam materialiai, dėjo pastangas jį įdarbinti Lietuvoje ir užsienyje. Taigi aišku, kad ją su R. U. siejo stipresni socialiniai ryšiai. Tuo tarpu nukentėjusysis A. U. su R. U. matydavosi kartą per keletą mėnesių, dažniau bendravo tik telefonu. Taigi šioje situacijoje nebūtų teisinga jam priteisti tokią pat atlygintinos neturtinės žalos dydį kaip nukentėjusiajai L. G., todėl nukentėjusiojo A. U. prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, negrįžtamas nusikaltimo pasekmes, turtinę kaltinamosios padėtį (yra pensininkė), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai L. G. priteistina 20 000 litų, o nukentėjusiajam A. U. priteistina 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo išieškomos nukentėjusiosios L. G. turėtos 3000 litų išlaidos advokato kaip atstovo paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301–303, 308 str.,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti D. V. sulaikymą ir suėmimą nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. spalio 17 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai D. V. palikti kardomąsias priemones – dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Priteisti iš nuteistosios D. V. nukentėjusiajai L. G. 4704,29 litų (1362,45 eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš nuteistosios D. V. nukentėjusiajai L. G. 20 000 litų (5792,40 eurų), nukentėjusiajam R. U. – 25 000 litų (7240,50 eurų), nukentėjusiajam A. U. – 10 000 litų (2896,20 eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš nuteistosios D. V. nukentėjusiajai L. G. 3000 litų (868,86 eurų) išlaidų advokato kaip atstovo paslaugoms apmokėti.

Daiktus – savadarbį kapoklį, guminius batus, maišus, dėžę su nužudyto R. U. rūbais (sportinėmis kelnėmis, džemperiu, marškinėliais, švarku, kelnaitėmis), saugomus Klaipėdos apskrities VPK Plungės policijos komisariate pagal 2013–11–04 kvitą ser. BBB Nr. 030950, – sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosavybės teisių apribojimą į (duomenys neskelbtini), esantį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – palikti galioti iki žalos, išlaidų atlyginimo ar jų išieškojimo.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Arvydas Daugėla