Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-13 · Administracinė byla Nr. I-9036-362/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-13
Bylos Nr.
I-9036-362/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02040-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9036-362/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02040-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 13 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui M. Š.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Š. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas M. Š. nurodė, kad nuo 2016-06-31 iki 2019-06-31 buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jam nebuvo užtikrinami socialiniai ryšiai su žmona, nebuvo skiriami trumpalaikiai pasimatymai. Kamerose buvo tik šaltas vanduo, šaltu vandeniu reikėjo plauti rūbus, kojas, valyti dantis. Nebuvo suteikiama galimybė nusimaudyti po dušu po to, kai jis pabūdavo sporto salėje, jam tekdavo praustis šaltu vandeniu, dėl to nuolat sirgo sloga. Jam nebuvo suteiktas virdulys, tad jis kameroje negalėjo pasišildyti vandens, išgerti arbatos. Būnant tokiomis sąlygomis jis patyrė psichologinius išgyvenimus, stresą, galimybių sumažėjimą, kitų neigiamų poveikių. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš 2019-09-16 pažymos „Dėl M. Š.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikotarpiais nuo 2016-06-29 iki 2016-07-05, nuo 2016-11-14 iki 2017-03-07, nuo 2017-10-16 iki 2017-10-19, nuo 2017-10-30 iki 2017-11-02, nuo2017-11-09 iki 2017-11-20, nuo 2018-02-19 iki 2018-02-22, nuo 2018-04-03 iki 2018-04-05, nuo 2019-06-12 iki 2019-06-17. Per šį laikotarpį buvo gautas 2017-10-18 vienas prašymas ir skundas dėl trumpalaikio pasimatymo suteikimo, bet jo nagrinėjimas buvo nutrauktas 2017-11-09 paties pareiškėjo prašymu, ir 2018-04-04 buvo gautas prašymas suteikti trumpalaikį pasimatymą, bet jis nebuvo suteiktas, nes pareiškėjas buvo konvojuotas į patisos namus.

Šilto vandens tiekimo į kameras teisės aktai nenumato, kartą per savaitę pareiškėjui buvo suteikiama galimybė naudotis dušu. Prie sporto salės dušo nėra. Teisė turėti elektrinį virdulį yra numatyta, tačiau atsakovas neprivalo jo parūpinti. Galimybė skalbti apatinis ir viršutinius rūbus teisės aktais numatyta.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. Š. skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, ir kur buvo mažai ploto.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2019-09-16 pažymos Nr. 69/06-4147 „Dėl M. Š.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikotarpiais 2016-06-29 iki 2016-07-05, nuo 2016-11-14 iki 2017-03-07, nuo 2017-10-16 iki 2017-10-19, nuo 2017-10-30 iki 2017-11-02, nuo2017-11-09 iki 2017-11-20, nuo 2018-02-19 iki 2018-02-22, nuo 2018-04-03 iki 2018-04-05, nuo 2019-06-12 iki 2019-06-17. Tokiu būdu, pareiškėjas tik laikotarpiu nuo 2016-11-14 iki 2017-03-07 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo ilgesnį laikotarpį, viso 113 dienas, kitais laikotarpiais buvo trumpą laiką, nuo 3 iki 11 dienų.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo skyriaus 2019-09-23 pažymoje Nr. 60/09-33664 „Dėl M. Š.“ nurodyta, kad pareiškėjas M. Š. laikotarpiu nuo 2017-10-18 ir 2018-04-04 buvo gauti prašymai dėl trumpalaikio pasimatymo suteikimo, o 2017-10-18 pateiktas skundas dėl nesuteikiamo pasimatymo, dėl kurio kreipėsi ne pareiškėjas, o jo artimieji. 2017-10-18 prašymo ir skundo nagrinėjimai nutraukti pačiam pareiškėjui prašant, 2018-04-04 prašymas išnagrinėtas, pasimatymas suteiktas nebuvo, pareiškėjui išvykus iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 02 d. įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytą tvarkos papildymą, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami, suimtajam neturint pinigų, ir nemokomai.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog duomenų, kad aptariamais laikotarpiais pareiškėjas nuolat sirgo sloga, nėra.

Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo nesuteikti trumpalaikiai pasimatymai bei netinkamos sąlygos kameroje, nesant šalto vandens, bei dušo patalpų prie sporto salės nebuvimas.

Vertinant trumpalaikių pasimatymų suteikimą, pažymėtina, kad pareiga suteikti tokius pasimatymus atsiranda tik tada, kai yra pateikiamas prašymas juos organizuoti. Pažymėtina, jog pareiškėjas prašymus organizuoti tokius pasimatymus pateikė du kartus, 2017-10-18 ir 208-04-04. Pirmu atveju buvo prašoma pasimatymo ne su žmona, o su tėvais ir broliu, nurodoma, jog prašoma pasimatymo tą pačią dieną, pareiškėjas 2017-10-19 buvo etapuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, o 2017-11-09, vėl jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jis nurodė, kad prašymo prašo nenagrinėti. 2018-04-04 pateiktas prašymas dėl trumpalaikio pasimatymo su žmona, prašoma pasimatymo 2018-04-05, tačiau tą pačią dieną pareiškėjas buvo etapuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, tad pasimatymas negalėjo įvykti dėl objektyvios priežasties. Kitų įrodymų, kad atsakovas netinkamai organizavo trumpalaikius pasimatymus, nepateikta. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, neteisėtų atsakovo veiksmų, organizuojant trumpalaikius pasimatymus, nenustatyta, tad šis argumentas atmestinas.

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu, 18 punktas numato, kad „karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarius“. Tokiu būdu, teisės aktai nenumato privalomumo tiekti karštą vandenį į gyvenamąsias kameras, tad neteisėtų atsakovo veiksmų, netiekiant karšto vandens į gyvenamąsias kameras, nenustatyta. Galimybė nemokomai plauti apatinius ir viršutinius rūbus buvo užtikrinta, įrodymų, kad pareiškėjas negalėjo šia galimybe pasinaudoti, nepateikta.

Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Teismui nepateikta duomenų, kad dušo patalpų įrengimui prie sporto salės nereikalingi rekonstrukcijos darbai, bei tai, kad buvo papildoma galimybė naudotis dušu. Teismas sutinka, jog situacija, kai nėra galimybės pasinaudoti dušu po sporto salės, yra apgailėtina, tačiau ne tokia, kad atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmens higieną. Šioje konkrečioje situacijoje taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nurodomo pažeidimo visiškai nedetalizuoja, nėra nurodoma, kiek kartų savo buvimo laikotarpiu jis buvo sporto salėje, ar teikė prašymus dėl galimybės pasinaudoti dušu po to, kai buvo sporto salėje, tad šis argumentas yra atmestinas.

Vertinant pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog kameroje jis nebuvo aprūpintas elektriniu virduliu, matyti, kad kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos „Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos“ nenumato kad tardymo izoliatoriaus kameroje privalo būti elektrinis virdulys. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, duomenų, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti šia teise, nepateikta, tad šis argumentas yra atmestinas.

Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, pareiškėjo teikti prašymai dėl trumpalaikių pasimatymų buvo tinkamai išspręsti, teisės aktai nenumatė privalomo karšto vandens tiekimo tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje pareiškėjo buvimo tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, nenumatė privalomos dušo patalpos prie tardymo izoliatoriaus sporto salės, bei privalomo nuteistųjų aprūpinimo elektriniais virduliais.

Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius