- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- 1-2242-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27333-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- V. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P. 2018 m. birželio 9 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), nuosavame name, būdamas neblaivus (nustatytas 2,45 promilių girtumo laipsnis) konflikto metu dešine ranka trenkė savo sugyventinei Ž. L. į veido dešinį žandikaulį, taip sukeldamas fizini skausmą. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. P. parodė, kad 2018 m. birželio 9 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus konflikto metu, kurio priežasties nepamena, ranka sudavė smūgį sugyventinei Ž. L. į dešinį žandikaulį. Sugyventinė iškvietė policiją, kuri atvykusi jį sulaikė. Dėl to, kas įvyko, gailisi (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Apklausta nukentėjusioji Ž. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu V. Kartu gyvena 33 metus. Santykiai su sugyventiniu geri, būna tik žodiniai konfliktai. Sugyventinis anksčiau jos atžvilgiu smurto nenaudojo. Alkoholiu nei ji, nei V. nepiktnaudžiauja. 2018 m. birželio 9 d. namuose abu su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo tik dviese. Apie 16.30 val. sugyventinis ėmė kelti konfliktą, jie pradėjo bartis dėl buitinių dalykų. Konflikto metu sugyventinis ranka vieną kartą sudavė jai į veido sritį. Nuo suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą. Ant jos veido sužalojimų nematyti. Po suduoto smūgio sugyventinis atsitraukė. Ji nuėjo pas kaimynę ir iškvietė policiją. Į medikus nesikreips. Sugyventinis jos atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 10).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. birželio 9 d. 16.48 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėją muša jos vyras, konfliktuoja. Vaikų nėra. GMP nereikia. Laukia (b. l. 4).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018 m. birželio 9 d., apie 16.49 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją muša jos vyras, konfliktuoja, vaikų nėra, GMP nereikia. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė Ž. L.. Nustatyta, kad 2018 m. birželio 9 d., (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis V. P. konflikto metu savo sugyventinei trenkė kumščiu į veidą (b. l. 6–7).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2018 m. birželio 9 d. 17.21 val. V. P. nustatytas 2,45 promilių girtumo laipsnis (b. l. 26).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, konflikto su sugyventine Ž. L. metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, t. y. dešine ranka trenkė jai į veido dešinį žandikaulį ir taip sukėlė nukentėjusiajai Ž. L. fizinį skausmą.
Įtariamajam. V. P. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. V. P. prašo sumažinti bausmę (b. l. 51). Ž. L. 2018 m. birželio 12 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 52).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę –nedirbantis (b. l. 32), registruotas darbo biržoje (b. l. 34), neteistas, teistumas išnykęs (b. l. 33), baustas administracine tvarka (b. l. 35–50), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, skiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 5 punkte numatytus įpareigojimus ir BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 9 d. 16.50 val. (b. l. 19) iki 2018 m. birželio 11 d. 11.07 val. (b. l. 20), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 24), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neatlygintinai išdirbti 120 (vieno šimto dvidešimt) valandų per visą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 9 d. 16.50 val. iki 2018 m. birželio 11 d. 11.07 val. (dvi paras), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.