- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- e2YT-3010-939/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00314-2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Č., R. Č., J. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Č., R. Č., J. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja R. K. pateikė Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Č., R. Č., J. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja tuoj po savo motinos O. A. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 1-3) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino (2019 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad pareiškimą palaiko. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina O. A. Č., po kurios mirties liko motinai priklausantis nekilnojamasis turtas: 275/550 dalis 5.5000 ha žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) ir 2.600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). O. A. Č. daiktinės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centre nėra įregistruotos. Nuosavybės teisės į 275/550 dalis 5.5000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motinai O. A. Č. kartu su jos seserimi T. B. G., į jų tėvo K. A. valdytą žemę. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi pareiškėjos teta T. B. G. jai priklausančią 275/550 žemės sklypo dalį padovanojo pareiškėjai. Nuosavybės teisės į 2.600 ha žemės sklypą (miško paskirties), esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš mirdama O. A. Č. testamento nepaliko. Iki mirties pareiškėjos motina gyvenamo kartu su pareiškėja, pareiškėjai priklausančioje sodyboje, todėl pareiškėjos namuose buvo daug motinos asmeninių daiktų, indų, buities prietaisų, namų apyvokos daiktų, baldų, knygų ir pan. Nors nuosavybės teisės į 275/550 dalis 5.5000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), O. A. Č. buvo atkurtos praėjus trims mėnesiams po jos mirties, tačiau nuosavybės atkūrimo procesas dėl K. A. valdytos žemės buvo pradėtas 1992 m., ir žemes sklypas buvo atmatuotas bei pareiškėjos ir jos brolio bei seserų su mama naudojamas daug anksčiau, nei priimtas Apskrities viršininko sprendimas. Nors dalis žemės sklypo priklausė T. B. G., ji iš karto, dar prieš dovanojimo sutarties sudarymą, perleido savo žemės dalį pareiškėjai. Visu žemės sklypu naudojosi viena pareiškėja dar iki motinos mirties, nes nei motina, nei teta, neturėjo reikiamos technikos žemei dirbti, buvo prasta motinos sveikata. Mirus motinai jai priklausančią žemės sklypo dalį ir toliau valdė kaip savo, šienavo pievas, gamino šieną, nes tuo metu gyveno ūkiškai, o kadangi motinai priklausanti žemės dalis VĮ Registrų centre nėra įregistruota jos vardu, jokie mokesčiai už žemės sklypą nėra mokami. Su motinai priklausančiu mišku kol kas nieko nedarė, nes jo tvarkyti nereikėjo. Pažymėjo, kad kitų asmenų, priėmusių O. A. Č. palikimą nėra, paveldėjimo byla neužvesta, ginčo dėl paveldėto turto tarp įpėdinių nėra. Pareiškėjos motina buvo susilaukusi keturių vaikų: R. Č., R. K., J. J. bei V. Č., kuriuos nurodo suinteresuotais asmenimis. V. Č. nėra nurodyta Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis, kadangi pareiškėjos tėvai buvo išsituokę, motina mirė ištuokoje.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. Č., R. Č., J. J. būdami tinkamai informuoti apie pareigą per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į pareiškimą, jo nepateikė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 29-30, 31-32, 33-34). Minėti suinteresuoti asmenys, būdami tinkamai informuoti apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, jame nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių teismui nepranešė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 73-74, 75-76, 77-78) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 35-36), prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (b. l. 16-17), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 69-70), jog teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, neprieštaraus prašymo patenkinimui.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 39-41), prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (b. l. 16-17), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 65-66).
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 50-52), prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (b. l. 16-17), todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad, pareiškėjai pateikus įrodymus, neprieštaraus, jog būtų nustatytas prašomas juridinis faktas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 67-68).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – , o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad O. A. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 6), būdama ištuokoje, vaikai – R. Č., R. K., J. J. ir V. Č. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7, 8, 10). Mirusiosios vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 2.600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 12, 13); 275/550 dalys 5.5000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 14-15). Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl nuosavybės teisių atkūrimo patvirtina, kad O. A. Č. Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų r. sav.)“ ir (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. A. Č.“ yra atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. A. 5.10 ha žemės ir 0.40 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su T. B. G. O. A. Č. tenkanti nekilnojamojo turto dalis – 2.75 ha žemės (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 16). (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi T. B. G. jai priklausančią žemės sklypo dalį padovanojo pareiškėjai R. K. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 17-20). Už žemę pareiškėja moka žemės mokesčius (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 21). Paveldėjimo byla į mirusiosios O.A. Č. palikimą neužvesta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 11).
Pažymėtina, kad mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Šiuo atveju pareiškėja kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis). Pateikti įrodymai (mokesčio už žemę kvitas), pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdyje suponuoja išvadą, jog pareiškėja R. K. tuoj po savo motinos O. A. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą faktiškai pradėdama jį valdyti, kadangi jai liko daug motinos asmeninių daiktų, indų, buities prietaisų, namų apyvokos daiktų, baldų, knygų, pareiškėja dirbo motinai priklausančią žemę, esančią (duomenys neskelbtini), šienaudavo pievas, t. y. aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią įgyti palikėjos O. A. Č. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą.
Valstybė šioje byloje patyrė 11,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos O. A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,76 Eur (vienuolika eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.