- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-1632-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02633-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- J. V. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
- Advokatai
- Stanislova Stasiukynienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Leono Jachimavičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. atstovaujamos advokatės Stanislovos Stasiukynienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-124-374/2013 pagal ieškovo J. V. V. ieškinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl servituto pabaigos, ir pagal atsakovės A. K. priešieškinį dėl servituto ploto ir turinio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. V. V. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d įsakymo Nr.1995 pagrindu J. V. V.a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančiame 0,1300 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytą kelio servitutą; priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 2-7). Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,1300 ha žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr.1995 pagrindu minėtame žemės sklype yra nustatytas 201 kelio servitutas, taip pat yra ir ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Ieškovo nuomone šiuo metu susiklostė situacija, kad servitutas nustatytas tam, kad jis pats galėtų pateikti į jam priklausantį kitą žemės sklypą, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini). Mano, kad šiuo pagrindu servitutas nereikalingas, kadangi ieškovas esąs ir tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkas, todėl yra pagrindas servitutą pripažinti pasibaigusiu. Servitutas buvo nustatytas tuomet, kai žemes sklypas, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklausė valstybei. Šiai dienai aplinkybės iš esmės yra pasikeitusios ir minėto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), savininkas yra atsakovė A. K.. Į atsakovei A. K. priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, yra atskiras įvažiavimas, kuriuo ji naudojasi, todėl jai nėra jokio tikslo naudotis ieškovo žemės sklypu, tam kad patektų į kitą jai priklausantį žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir riboti ieškovo nuosavybės teises. Esant nustatytam servitutui, ieškovas negali savo žemės sklypo apsitverti, nors dėl kitų asmenų naudojimosi šiuo keliu patiria įvairaus pobūdžio nepatogumų. Atsakovė prie kelio išlaikymo ir priežiūros neprisideda. Su atsakovės priešieškiniu ieškovas nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (T.1, b.l. 130-132).
Atsakovė A. K., nesutikdama su ieškiniu pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė patikslinti Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. ŽM-1995, nustatyto servituto plotą ir turinį, nustatant J. V. V., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio 0,1300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0277 ha dalyje 6 m kelio servitutą tarnaujantį viešpataujančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis taku, varyti galvijus, pagal pridedamą UAB „EVVI“ 2012-11-26 parengtą Ištrauką iš (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto M:1000 (T.1, b.l. 115-117). Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,2438 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Ginčijamo servituto dalimi ji naudojasi nuo 1986 metų, važiuodama su žemės ūkio technika į namų valdos žemės sklypą. Panaikinus Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. ŽM-1995 pagrindu J. V. V. nuosavybės teise priklausančiame 0.,300 ha žemės sklype nustatytą 201-kelio servitutą (T), atsakovė vėl neturėtų galimybės tinkamai naudotis žemės sklype esančiais, jai nuosavybės teise priklausančiais ūkiniais pastatais, nes neturėtų galimybės prie jų privažiuoti su žemės ūkio technika ir normaliomis sąnaudomis pagal paskirtį naudoti žemės sklypą. Mano, kad servitutą tikslinga patikslinti, išlaikant žemės sklypo savininkų teisių pusiausvyrą: įgyvendinti atsakovės teises ir teisėtus reikalavimus, galima sumažinus servituto plotą ir pakeitus jo turinį.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nei su ieškiniu, nei su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis nuo servituto nustatymo pradžios iki dabar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, nėra pasikeitusios. Esamu ginčo žemės servitutu galima patekti į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į atsakovės nuosavybės teise valdomą sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) Pagal UAB „EVVI“ parengtą planą patikslinus servituto plotą ir turinį, minėti ieškovo ir atsakovės nuosavybės teise valdomi žemės sklypai neturėtų privažiavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė – panaikino Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d įsakymo Nr.1995 pagrindu J. V. V., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančiame 0,1300 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytą kelio servitutą; priteisė iš atsakovės A. K. ieškovui J. V. V. ir valstybei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 163-170). Teismas sutiko su ieškovo nuomone, kad ieškovas yra ir tarnaujančiojo (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir viešpataujančiojo daikto (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, o CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad servitutas baigiasi, tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininku. Teismas nustatė, kad atstumas nuo ginčo keliuko iki atsakovės kiemo tvoros apie 15 m pločio nenaudojamos pievos, priklausančios atsakovės žemės sklypui. Teismo nuomone, tai pakankamas plotas su minimaliomis sąnaudomis įsirengti kitą keliuką privažiuoti prie atsakovės ūkinių pastatų ir kito žemės sklypo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nuo pagrindinio kelio įsikusi į ginčo keliuką, vėliau pasukusi į dešinę, važiuoja be jokio kito tinkamai įrengto keliuko per savo pievą iki ūkinių pastatų ir iki kito žemės sklypo. Vadinasi, yra visos sąlygos pravažiuoti savo žemės sklypu ir be techninio įrengimo lygio kelio. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės įsirengtu nauju privažiavimu, naudosis tik ji viena, spręstina, kad tokiam privažiavimui netaikomi keliui keliami reikalavimai ar atitinkamai taikomas techninis įrengimo lygis. Tokiu būdu teismas sprendė, kad A. K. viešpataujančiuoju daiktu gali tinkamai naudotis, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, dėl ko tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu turi būti neribojamos. Kadangi Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakyme Nr. ŽM-1995 nėra tiksliai ir aiškiai įvardintas servituto turinys, teismas sprendė, kad jis buvo nustatytas patekti ieškovui į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovei A. K. patekti į jos nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo vertinimu ieškovui tokia galimybė nereikalinga, o atsakovė turi visas sąlygas savo žemės sklype įsirengti kitą privažiavimo keliuką. Teismo nuomone, iš pateiktų duomenų matyti, kad nuo servituto nustatymo pradžios iki dabar pasikeitusios objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių galimai servitutas buvo nustatytas. Dėl šių priežasčių teismas darė išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas. Teismas, sutikdamas su trečiojo asmens nuomone, sprendė, kad patikslinus servituto plotą ir turinį pagal UAB „EVVI“ parengtą planą, minėti atsakovės (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovo (kadastro Nr (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdomi žemės sklypai neturėtų privažiavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 24.3 ir 43 punktais, Žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys tenkintinas ir kelio servitutas naikintinas, priešieškinio reikalavimas praranda prasmę, todėl teismas priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu A. K., atstovaujama advokatės S. S. prašo pirmos instancijos teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. (T.2, b.l. 2-7). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas konstatavęs, kad servitutas buvo nustatytas tiek ieškovui, tiek atsakovei patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus, neįvertino tos aplinkybės, kad formuojant atsakovei priklausantį 0,2438 ha žemės sklypą ir 1,89 ha žemės sklypą, kurie ribojosi su bendro naudojimo 6 m pločio keliu (ribos taškai 1-2 ir atitinkamai 2-5), buvo pažeistos atsakovės teisės ir nustatytas servitutas, o tuo pačiu netinkamai įvertino įrodymus, kad patekti į ieškovo ir atsakovės žemės sklypus galima tik per nustatytą kelio servitutą ir kito įvažiavimo įsirengti nėra galimybės. Mano, kad teismo išvada, jog yra galimybė su minimaliom išlaidom per pievą įsirengti kitą įvažiavimą nėra pagrįsta. Taip pat pažymi, kad ginčo keliu naudojasi nuo 1986 m., ir ginčas dėl naudojimosi keliu išspręstas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004-10-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1736-07/2004
Ieškovas J. V. V. prašė skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 18-21). Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad apeliantė pati turi galimybę į jai priklausantį žemės sklypą patekti nesinaudodama servitutiniu keliu, juo labiau, kad pati atsakovė prašė panaikinti servitutas žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytas kitam sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kas patvirtino aplinkybę, jog ji turi galimybę patekti į sklypą, o aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintas faktais įrodinėti nereikia. Pažymima, kad aplinkybės, kurios nurodomos apeliaciniame skunde dėl ieškovės teisių pažeidimo formuojant 0,2438 ha ir 1,89 ha žemės sklypus nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl jos negali būti apeliacijos dalyku. Teigdama, kad nustačius servitutą buvo pažeistos jos teisės, atsakovė pati sau prieštarauja nesutikdama su servituto panaikinimu. Į sklypą, kuriam atsakovė prašė nustatyti servitutą, atsakovė turi įrengtą įvažiavimą, todėl servituto nustatymas neatitinka servituto paskirties, apžeidžia ieškovo interesus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (T.2, b.l. 23-27) nurodė, kad net ir patikslinus servitutą, apeliantės teisės tinkamai naudoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vis tiek bus apribotos, prašė sprendimą dėl atsakovės pateikto apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Ginčas byloje yra kilęs dėl ieškovo J. V. V. žemės sklype esančio kelio, kuriuo naudojasi atsakovė A. K., servituto.
Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,1300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį įgijo Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. S-58-19453-19553 ir Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. ŽM-1995 pagrindu (T.1, b.l. 8-9, 12-16). Atkuriant nuosavybės teises, minėtais administraciniais aktais ieškovui suteikiamame žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas Nr. 201 (T). Ieškovei nuosavybės teise priklauso kaimyninis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 4-12, 118-119).
Dėl servituto panaikinimo. Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Tai suteikimas teisės viešpataujančiojo daikto savininkui ar valdytojui naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto savininko, valdytojo teisių naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą (CK 4.111 str.). Servitutas nustatomas įstatymu, įstatymo nustatytais atvejais administraciniu aktu, sandoriais ir teismo sprendimu (CK 4.124 str. 1 d.). Servituto tikslas užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Kadangi servitutas suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises naudotis jam priklausančiu daiktu, tai, nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Dėl to servituto turinyje turi būti konkrečiai apibrėžtos teisės, kurios atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis servituto turėtojas (CK 4.112 str. 1 d.).
Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais Civiliniame kodekse išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas (CK 4.130 str. 1 d. 5 p.).
Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t.y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (4.135 str.). Taigi reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t.y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
Nagrinėjamoje byloje ieškovo J. V. V. reikalavimo nustatyti, jog išnyko kelio servituto būtinumas, patenkinimas reikštų, kad atsakovė A. K. nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praranda galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iš viešo savivaldybės kelio, ir kad ši galimybė būtų atkurta, reikia įrengti kitą tinkamą naudoti kelią. Be kitų byloje nustatytų aplinkybių, tai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. išvažiuojamojo posėdžio protokolas (T.1, b.l. 89). Taigi šios nustatytos aplinkybės lemia, kad ieškovo J.V. V., kaip tarnaujančiojo daikto savininko, žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas, nes neišnyko jo būtinumas ir viešpataujantysis daiktas negalės būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį be nustatyto kelio servituto, nes kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte panaikinimas reikštų, kad atsakovė A. K. pagal šiuo metu esamą situaciją praranda galimybę naudotis viešpataujančiuoju daiktu – jai priklausančiu žemės sklypu (CK 4.135 str.). Pažymėtina, kad iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukų (T.1, b.l. 88, 125), matyti, kad keliu, kuriam nustatytas servitutas galimai naudojasi ir kitų žemės sklypų naudotojai (pvz. sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); kt). Nors ieškovas teigia, kad jis yra kito žemės sklypo, kuriam buvo nustatytas savininkas ir todėl servitutas jam nereikalingas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyto servituto pabaigos konstatavimas išnykus jo būtinumui galimas tik tada, kai viešpataujantysis daiktas (t.y. visi su jo nustatymu susiję žemės sklypai) gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto.
Ieškovo J.V. V. argumentai, kad atsakovė gali nesunkiai įsirengti kitą kelią į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kad sklypo dalis (pieva), kur turėtų būti įvažiavimas, nenaudojama, tuščia, nėra paremti konkrečiais įrodymais (pvz. atitinkama darbų sąmata), be to, kaip jau buvo minėta, konstatuojant, kad išnyko sąlygos servituto nustatymui, kitas kelias jau turi būti įrengtas.
Nors ieškinyje nebuvo keliama nustatyto servituto atlygintinumo problema, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 str.). Nepanaikinus servituto tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje. Tokiu būdu, nepanaikinus servituto, bent iš dalies tarp kaimynų būtų išvengta konfliktinės situacijos.
Esant šioms aplinkybėms, Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškinys dėl servituto panaikinimo naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl servituto patikslinimo. Apeliantė nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos priešieškinis dėl nustatyto servituto patikslinimo, motyvuojant tuo, kad apginti ieškovo ir atsakovės teises galima sumažinant servituto plotą ir pakeitus jo turinį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui J. V. V. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujantysis daiktas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), administraciniu aktu buvo nustatytas kelio servitutas (CK 4.119 str.) patekti į gretimus sklypus (viešpataujantysis daiktas).
Iš byloje pateikto 2007 m. lapkričio 5 d. dėl žemės sklypo perprojektavimo svarstymo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad J.V. V. sutiko, kad 6 m pločio keliukas einantis iki jam grąžinamo natūra žemės sklypo būtų pamatuotas į bendrą sklypo plotą ir būtų įrašytas kelio servitutas (T.1, b.l. 46). Servitutas buvo nustatytas Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. S-58-19453-19553 ir Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. ŽM-1995 pagrindu. Apskrities viršininko įsakymas yra administracinis aktas, o galimybė administraciniu aktu – apskrities viršininko sprendimu nustatyti servitutą buvo įtvirtinta LR Žemės įstatymo (nuo 2007-01-01 galiojusi įstatymo redakcija) 23 straipsnyje. Taigi servitutas nustatytas vadovaujantis įstatymu. 2011-10-19 ieškovui įregistruojant nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kelio servitutas (T.1, b.l. 8-9).
Kaip jau minėta, keliu, kuriam nustatytas servitutas naudojasi ne tik atsakovė, patekdama į jai nuosavybės teise priklausančius sklypus, bet ir kiti naudotojai (T.1, b.l. 88, 125), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešieškinio reikalavimo patenkinimas, patikslinant servituto turinį ir plotą taip, kaip prašoma priešieškinyje, galimai pažeistų kitų asmenų (žemės sklypų naudotojų) teises, bei prieštarautų teisės aktų reikalavimams, kur nurodyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais (Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 24.3 p. ir 43 p.)
Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo paliktinas nepakeistas.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, išnagrinėjus esminius apeliacinio skundo argumentus bei pateiktus įrodymus, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį motyvai plačiau nenagrinėjami kaip neturintys reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, perskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 142,00 Lt žyminio mokesčio (T.1, b.l. 1). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir ieškinį atmetus, šios ieškovo turėtos bylinėjimosi nepriteistinos. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio (T.2, b.l. 9), nors už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 286,00 Lt (ginčijo ieškinio patenkinimą ir priešieškinio atmetimą). Kadangi teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo paliktina nekeistina, o skundo dalis dėl ieškinio patenkinta – sprendimas šioje dalyje panaikintas ir ieškinys atmestas, nesumokėta 142,00 Lt žyminio mokesčio dalis valstybei priteisina iš ieškovo J. V. V.. Apeliantė už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 1500,00 Lt (T.2, b.l. 11-12).
Įvertinus tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, bei vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintais maksimaliais dydžiais (Rekomendacijų 8.2 p., 8.9 p., 8.18 p.), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, posėdžių trukmę, bylos apimtį, į tai, kad posėdžiuose apeliantę advokatė atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.), už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Atmetus ieškinį ir priešieškinį, taip pat perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme ir iš ieškovo ir atsakovės valstybei priteistina po 23,50 Lt
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo patenkintas ieškinys dėl servituto panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. K., a.k (duomenys neskelbtini) naudai 750,00 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo J. V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 142,00 Lt žyminio mokesčio ir 23,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, viso 145,50 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės A. K., a/k (duomenys neskelbtini) valstybei 23,50 Lt (dvidešimt tris litus penkiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (Valstybinė mokesčių inspekcija, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.