- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- II-1-824/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00558-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Diana Navickienė
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. M., įgaliotam asmeniui Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkui R. K., išnagrinėjusi skundą dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-11-12 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. M. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau Institucija) 2014-10-29 nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) paskirtas įspėjimas už tai, kad jis, 2014-08-21, 22:45, Kretingos raj., kelyje Kartena – Kulupėnai – Salantai 12,53 km paliko gyvylius greta kelio be priežiūros, nepasirūpinęs, kad jie neišeitų į kelią. Į be priežiūros paliktą gyvulį, išėjusį į kelią, atsitrenkė pravažiuojantis automobilis, kuris apgadintas, t.y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d.
Šalies argumentai
S. V. M. prašo panaikinti Institucijos 2014-10-29 priimtą nutarimą ir nurodo, kad jo gyvūnai nesukėlė eismo įvykio, jais buvo tinkamai pasirūpinta, kad į važiuojamąją kelio dalį neišeitų. Pažymėjo, kad pagal „Ūkinių gyvūnų laikymo "vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašą" V. M. gyvuliai yra paženklinti įstatymų nustatyta tvarka. Eismo įvykio metu nebuvo nustatyta, kad būtent V. M. gyvuliai padarė žalą ir apgadino transporto priemonę bei sukėlė eismo įvykį, kadangi policijos pareigūnai net neidentifikavo gyvulio/žvėries, kuris tariamai sukėlė eismo įvykį. Nebuvo net nustatyta ir nebuvo pateikti konkretūs įrodymai, kurie neginčijamai patvirtintų, kad transporto priemonė buvo sugadinta toje vietoje ir tuo laiku ir tai, kad dėl V. M. kaltės ir jo gyvulių nepriežiūros. Pažymėtina, kad V. M. gyvuliai po eismo įvykio buvo apžiūrėti veterinaro ir nebuvo nustatyta, kad nors vienas gyvulys būtų nukentėjęs.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime nurodė, kad su V. M. skundo reikalavimais nesutinka, prašo skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.
Teismo posėdžio metu V. M. skundą palaikė ir papildė reikalavimą prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą, bylą nutraukti. Paaiškino, kad laiko gyvulius, kurie yra aptverti elektrine tvora. Įvykus eismo įvykiui jis apžiūrėjo aptvarą, kuriame laikomi gyvuliai aptvarą ir rado vieną palenktą stulpelį priešingoje pusėje prie tvenkinio. Atvykus policijos pareigūnams, jis siūlėsi eiti apžiūrėti gyvulius bei aptvarą, tačiau jie nėjo. Sekančią dieną apžiūrėjo visus gyvulius ir nerado nei vieno sužeisto.
Institucijos atstovas teisme prašė skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
Apklaustas liudytoju teisme V. M. parodė, kad dirbant su K. M., 2014-08-21 apie 22:45 val. gavo pranešimą iš Klaipėdos AVPK budėtojo apie Kretingos r., kelyje Kartena – Kūlupėnai – Salantai 12 km įvykusį eismo įvykio, kurio metu automobilis atsitrenkė į kelyje stovėjusią karvę. Nuvykę į vietą pamatė apgadintą automobilio priekį. Vairuotojas paaiškino, kad kylant į kalną susidūrė su gyvuliais, kurie buvo išėję į kelią. Po įvykio galvijai peršoko atitvarą ir nuėjo į apačią. Apžiūrėję nurodytą krypti, nesutiko palaidų gyvulių, o nuėjus pas V. M., jis patvirtino, kad savo aptvarą apžiūrėjo ir jo visi gyvuliai vietoje.
Apklaustas liudytoju K. M. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas V. M..
Liudytojas I. M. teisme apklaustas liudytoju parodė, kad įvykio vakarą važiavo iš Salantų į Kretingą. Likus 50 m iki gyvenvietės prieš 2 metrus pamatė važiuojamojoje dalyje karvę, nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į ją. Išsikvietė policiją. Kol laukė policijos prie jų nuo Kretingos pusės privažiavo vyras su keturračiu. Jo paklausus ar tai jo karvės, pastarasis sakė, kad reikia pažiūrėti. Kadangi jo važiavimo greitis buvo nedidelis, todėl smūgis į karvę ir buvo nedidelis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-08-21 I. M. vairuojamas automobilis "Skoda Octavia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu Kartena – Kūlupėnai – Salantai 12,53 km, susidūrė į kelią išėjusiu gyvuliu, įvykio metu buvo sugadintas automobilis. Dėl šio įvykio buvo pradėta administracinė teisena ir V. M. nubaustas už ATPK 124¹str. 7 dalyje numatytą pažeidimą, kuriame numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse (2013 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XII-653, įsigali. 2014m. sausio 1 d. (Žin. 2013, Nr. 132-6733) redakcija). Šį nutarimą V. M. skundžia teismui.
Teismas, kaip reikalaujama LR ATPK 301 str., nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad priimant procesinį sprendimą, buvo vadovautasi LR ATPK 257 str., institucija tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė tinkamą procesinį sprendimą. Esminių procesinių normų pažeidimų, kuriems esant Institucijos priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu ir dėl to turėtų būti panaikintas, byloje nėra.
Aiškinantis klausimą, ar Institucijos priimtas nutarimas pagrįstas, pažymėtina, kad Institucija neteisingai kvalifikavo galimai V. M. padarytą pažeidimą pagal ATPK 124¹str. 7 d. (2013 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XII-653, įsigali. 2014m. sausio 1 d. (Žin. 2013, Nr. 132-6733) redakcija).
Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas ATPK 124¹str. 7 d. numatytas pažeidimas yra priskiriamas prie administracinių teisės pažeidimų transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 10 skirsnis), kai šiuo atveju akivaizdu, jog galimai padaryta veika gali būti kvalifikuojama tik pagal ATPK 110 str. 10 d., kuriame numatyta atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimo, kai šios veikos sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.
Šiuo atveju tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime V. M. skirti nuobaudą yra preziumuojama, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 77.1 p. ir 77.2 p., kuriuose numatyti papildomi reikalavimai vedeliotojams, gyvulių paukščių varovams ir raiteleliams, t.y. jis nėra šio pažeidimo subjektas, todėl netinkamai kvalifikuota V. M. veika ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, V. M. nepadarius pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 7 d., t.y. jo veikoje nesant visų šiam pažeidimui būtinų objektyvių ir subjektyvių požymių. Pažymėtina, kad V. M. galimai padarytas pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal ATPK 110 str. 10 d., kur numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažeidžia ir gyvūnų laikymo <...> taisykles, dėl ko atsiranda žala asmens sveikatai ar turtui ir ši norma yra blanketinė.
Teismas atkreipia institucijos, surašiusios protokolą dėmesį, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda.
Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
Atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad nagrinėjant skundą teisme iš teismui pateiktų įrodymų ir ištirtų teisme, nepavyko nustatyti fakto, ar elektrinis piemuo įvykio metu nebuvo pažeistas, fakto kad būtent V. M. laikomas gyvulys padarė žalą turtui.
Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas naikinti Institucijos 2014-10-29 priimtą nutarimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str.,
nutarė:
V. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2014-10-29 priimtą nutarimą ir bylą nutraukti.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.