- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- 1S-481-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01919-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius, Danguolė Šiugždinytė, Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- B. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Danguolės Šiugždinytės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios B. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 67-19 taikyti nuteistajai B. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. B. M., nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartimi skirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi sutrumpintas 2011 m. spalio 28 d., 2012 m. gegužės 29 d., 2012 m. lapkričio 19 d., 2012 m. lapkričio 29 d., 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės laikas ir skirta 9 m. laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajai B. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 1 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistosios prašymas dėl jos lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. balandžio18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. birželio 3 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog nors nuteistoji B. M. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleista nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistoji B. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jai lygtini paleidimą.
3.1. Skunde nurodo, jog nesutinka su skundžiama nutartimi ir prašo aukštesniojo teismo patikrinti ar tinkamai buvo ištirtos visos aplinkybės, patikrinti ar nebuvo pažeistas teismo šališkumo ir nepriklausomumo principas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistoji bausmės atlikimo metu Individualiame pataisos plane numatytas priemones bei Komisijos teikiamas rekomendacijas dėl nuteistosios socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdo iš esmės, taip pat rodo reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Paskutinį kartą nuteistoji bausta prieš 3 metus ir nuo 2017 m. balandžio 11 d. galiojančių nuobaudų neturi. Už iniciatyvą, nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse skirtos 2 paskatinimo priemonės. Dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, 2012/2013 metais mokėsi (duomenys neklebtini) mokykloje, 2013 m. baigė krikščioniškąjį ALFA kursą. Nuteistoji yra motyvuota ir savarankiškai užsiima turininga veikla, šiuo metu nedirba, nes gydosi, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 9 klasėje. Narkotinių medžiagų vartojimo fakto nuteistoji neneigia bei suvokia šių medžiagų keliamą žalą. Problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, neturi. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Po galimo paleidimo planuoja vykti gyventi pas tėvus.
3.2. Skunde pažymima, jog Komisijos atlikta surinktų ataskaitų analizė leido Komisijai padaryti išvadą, jog nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimas buvo akivaizdus ir reikšmingas, o nuteistosios iniciatyva kardinaliai keisti savo elgesį ir požiūrį į gyvenimo vertybes, rodo, kad ji pasiryžusi ir toliau siekti savo tikslų, nepažeidžiant visuomenėje nustatytų tarpusavio bendravimo ir pagarbos vienas kitam normų. Komisija pagrįstai sprendė, kad nuteistoji yra pasirengusi būti lygtinai paleista, nesuabejojant jos nuoširdumu. Nuteistosios įsitikinimu, jos pozityvus elgesys, atlikta labai didelė bausmės dalis, leidžia manyti, kad ji pasikeitė teigiama linkme, todėl geriausia aplinka, kurioje nuteistoji tinkamai gali siekti savo nusistatytų tikslų, geriausiai sudarytų sąlygas, atliekant bausmę laisvėje ir tokiu būdu įsitraukiant į visuomeninį gyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistosios B. M. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistoji B. M. jau gali būti paleista lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisoma probacijos.
7. Nors, nuteistosios manymu, ji atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistosios elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistoji pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau ją galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistosios paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistoji šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės laikymo sąlygomis, bausmės atlikimo metu pataisos namuose mokėsi ir mokosi, dalyvavo įvairiuose socialinės reabilitacijos renginiuose bei lankė individualias tikslines konsultacijas, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, problemos dėl gyvenamosios vietos neturi. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistoji už nepriekaištingą elgesį tris kartus buvo paskatinta, tačiau ji per bausmės atlikimo laiką taip pat net dvidešimt keturis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, padarydama ir itin šiurkščius bei analogiškus pažeidimus, už ką jai buvo skirtos dvidešimt keturios drausminės nuobaudos. Ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistoji neturi, tačiau nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad ji pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąją ir rodo jos neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.
9. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistoji B. M. paleista lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog B. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 71 balas, iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 25 balai, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 46 balai, kuriuos nuteistoji savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Šiuo atveju, kai nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistosios pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Sutiktina su tuo, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistosios elgesio pokyčiai – dalyvauja pozityvaus užimtumo ir elgesio pataisos programose, pataisos įstaigoje mokėsi ir mokosi, palaiko socialinius ryšius, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistoji, atlikdama jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistosios pažangos mažinant jos pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
10. Pažymėtina ir tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistosios asmenybę aplinkybių, jai skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jos elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistosios B. M. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai ankstesni nusikalstami veiksmai, priklausomybė psichiką veikiančioms medžiagoms, darbinės patirties stoka, išsilavinimo stoka, profesinės kvalifikacijos stoka. Visos šios aplinkybės charakterizuoja nuteistąją ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleista iš pataisos įstaigos ji laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog B. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau net 12 kartų buvo teista, jai ne kartą buvo taikytos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai įtakos nuteistosios elgesiui nepadarė, ji ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, jog nuteistoji linkusi ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, yra linkusi nusikalsti. Ir nors nusikalstamų veikų pobūdis ir sunkumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek ankstesni teistumai, tiek ir neatliktos bausmės dydis, negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistajai padarė pakankama įtaką ir, kad ateityje ji nedarys nusikaltimų.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistosios B. M. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jos nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje ji iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistosios B. M. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistosios atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistoji dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jos atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistosios pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajai adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jos elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistoji pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistoji dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistosios B. M. skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistosios B. M. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.