Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Algerdo Urbšio,

asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, R. G., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, kuria pripažinta, jog R. G., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, 286 straipsnyje, ir nutarta jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis.

Kardomoji priemonė - suėmimas palikta nepakeista.

Kauno miesto savivaldybės administracijai pranešta, kad pasirūpintų nepakaltinamo asmens R. G. turtu, adresu (duomenys neskelbtini), asmens gydymosi laikotarpiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. G. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, 286 straipsnyje: 2015 m. birželio 22 d., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo Kinijos pramoninės gamybos graižtvinį 4,5 mm (177-to) kalibro pneumatinį „B2“ modelio šautuvą Nr. W479699, skirtą šaudyti 4,5 mm (177-to) kalibro šoviniais-kulkomis, C kategorijos nešaunamąjį ginklą, tinkamą šaudyti, kurį laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki kol 2015 m. liepos 1 d., iš jo paėmė policijos pareigūnai.2015 m. liepos 1 d., apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas leidimo, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, iš neteisėtai laikomo Kinijos pramoninės gamybos graižtvinio 4,5 mm (177-to) kalibro pneumatinio „B2“ modelio šautuvo, pro buto langą šaudė į vaikų žaidimų aikštelę, peršaudamas tris guminius kamuolius bei sugadindamas aplink esančių pastatų duris. Šiais savo veiksmais jis išgąsdino joje žaidžiančius mažamečius vaikus. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis grasino nušauti policiją iškvietusią kaimynę R. G.. Tokiais savo veiksmais R. G. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.2015 m. liepos 1 d., apie 19.20 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal iškvietimą atvykus Kauno m. VPK VP patrulių rinktinės 1 būrio patruliams M. S. ir K. B., atsisakė vykdyti jų teisėtus reikalavimus sėsti į tarnybinį automobilį, agresyviai gestikuliuodamas rankomis nesileido atlikti dalinę apžiūrą ir, tik jo atžvilgiu panaudojus specialiąją priemonę – antrankius dėl neadekvataus elgesio, GMP 05 brigados buvo pristatytas į VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorių. Tokiu būdu R. G. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam pareigūnui.Apeliaciniame skunde R. G. prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba pakeisti taikytą priverčiamą medicinos priemonę – stacionarinį gydymą į ambulatorinį, nepaskirti turto prižiūrėtoju Kauno miesto savivaldybės, taip pat nesunaikinti daugiafunkcinio peilio – raktų pakabuko, kadangi jis yra tėvo palikimas.Skunde apeliantas tvirtina, kad byloje nesutampa liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Nukentėjusioji I. G. teigė, kad jis, nusipirkęs šautuvą, pradėjo šaudyti į viską ir dėl to jai padarė 50 eurų dydžio nuostolius, tačiau nurodomi tokio dydžio nuostoliai nepagrįsti, kadangi kamuoliai, kuriuos jis peršovė, verti 2-3 eurų, be to, vienas kamuolys buvo jo paties, o kitą atpirko. Apeliantas skunde taip pat pažymi, jog vaikų žaidimų aikštelės po jo langais nėra, šalia esančių pastatų durys yra iš sukaltų lentų, pačiam pastatui 150 metų, avarinės būklės, todėl vaikai ten nežaidžia, nes bet kuriuo momentu gali sugriūti. Liudytojos teiginiai, kad vaikai išsigando taip pat nepagrįsti, kadangi vaikai buvo iš kito namo ir jie žaidė prie savo namų, kurių pro jo langą nesimato. Dėl grasinimo nušauti kaimynę apeliantas tvirtina, jog jis išėjęs į lauką pasidėjo šautuvą prie tvoros ir žaidė krepšinį, o išėjus kaimynei I. G. į lauką – ją užsipuolė, tačiau nušauti ginklu negrasino. Taip pat teigiama, kad dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams nesutampa pareigūnų ir liudytojos R. G. parodymai, pažymi, jog jis nesipriešino, o norėjo įsitikinti, ar pareigūnai nėra ,,banditai“, kurie nori jį pagrobti, todėl paprašė iškviesti pastiprinimą, smurto ir grasinimų jų atžvilgiu nenaudojo. Skunde apeliantas nesutinka ir su tuo, kad jo laikytas šautuvas priskirtas C kategorijai, kadangi tokiu atveju jis guminį kamuolį būtų peršovęs kiaurai ir būtų neįmanoma nustatyti, kokiomis kulkomis jis šaudė, o nagrinėjamu atveju kaimynė pasiėmė kamuolį, kuriame, kaip ji teigė, buvo šovinys.R. G., apeliaciniame skunde tvirtina, jog yra pakaltinamas ir nekelia grėsmės nei sau, nei visuomenei. Nurodo, kad jo pakaltinamumą įrodo aplinkybė, jog jis nuo 2011 metų iki 2017 metų dirbo dviejose įmonėse, direktorius ir bendradarbiai galėtų paliudyti, jog jis yra sveiko proto ir gali atsakyti pagal baudžiamąją teisę ar bent jau gali būti jam paskirtas ambulatorinis gydymas, kaip tas buvo padaryta 2007-2013 metų laikotarpiu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka R. G. prašė jį išteisinti. R. G. atstovė advokatė Marytė Vietaitė apeliacinį skundą palaikė ir prašė R. G. taikyti ne stacionarinį, o ambulatorinį gydymą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir R. G. turto saugotoju paskirti E. G., o kitoje dalyje skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.R. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. BPK 400 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nagrinėjant bylas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo teisiamajame posėdyje turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertino tai, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti nukentėjusieji, o tik buvo pagarsinti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, todėl siekiant išsamiai patikrinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą ir pašalinti jame keliamas abejones, byloje atliko įrodymų tyrimą.Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji I. G. parodė, kad kaimynas visą dieną šaudė pro langą į kiemą, į sienas, į kamuolius, kurie buvo kieme. Parėję brolio vaikai iš lauko pasakė, kad kaimynas šaudo ir kad jie bijo. Mano, jog vaikams grėsė pavojus. Išėjusi ji kelis kartus R. G. paprašė, kad nešaudytų, tačiau jis nekreipė dėmesio. Patvirtino, kad kamuolių vertė 50 Eur. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t 1, b.l. 25), kuriuos nukentėjusioji patvirtino. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. G. parodė, kad 2015 m. birželio 20 d. kaimynas R. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), įsigijo šautuvą ir su juo nuo tos dienos pradėjo šaudyti į viską aplink kieme. Su juo buvo kalbama gražiai, kad taip nebesielgtų, nes baisu vaikščioti kieme, tačiau jis atsakė, kad šaudo ne į jų kiemą. 2015 m. liepos 1 d., apie 18 val. kieme su kaimynu sukonfliktavo, kadangi šis šaudė į vaikų žaidimų aikštelę, kuri yra kieme aptverta, nes parbėgę brolio vaikai į namus klausė „kodėl dėdės šaudo į juos, į žaislus ir juos gadina“. Kaimynas sušaudė vaikų kamuolius, pastatų duris bei kitus daiktus. Visi bijojo vaikščioti kieme, bijojo dėl savo saugumo, nes kaimynas taikosi į bet ką ir bet kur. Vaikai kieme vaikšto su baime. Dėl jo tokio elgesio jai padaryta apie 50 eurų turtinė žala, dėl sušaudytų kamuolių, kurie buvo žaidimų aikštelėjeApeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji R. G. parodė, kad R. G. tą šautuvą turi senokai, jis šaudydavo dažnai, beveik kiekvieną rytą, kai kiemas būdavo tuščias. Tą dieną jis taip pat šaudė, apsiramino ir vėl šaudė. Visi kaimynai jam sakė, kad jis ramintųsi. Po to jis buvo supykęs ir išėjo į kiemą su savo ginklu, mėtė kamuolį, rėkė, iš burnos bėgo putos. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo pagarsinti nukentėjusiosios R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t 1, b.l. 29), kuriuos nukentėjusioji patvirtino. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. G. parodė, kad 2015 m. liepos 1 d., apie 18 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jos sūnus ir jai pasakė, kad labai išsigando, kuomet kaimynas (R. G.) šaudė kieme pro langą į žaidimų aikštelę. Jis bijo eiti į kiemą, kad nepataikytų. Tuomet kaimynas išėjo iš buto į kiemą su savo šautuvu, koks šautuvas pasakyti negali, pasistatė jį prie tvoros žaidimų aikštelės ir pradėjo mušinėti kamuolį. Jis joms nieko iš pradžių nesakė, kuomet išėjo kaimynė I. G. iš šalia esančio namo ir pasakė, kad negąsdintų vaikų, tada kaimynas užsipuolė kaimynę ir jos iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams kaimynas jiems priešinosi, neleido uždėti antrankių. Dėl kaimyno elgesio bijo dėl savo bei vaikų saugumo, kadangi kaimynas prie visų kaimynų grasino nušauti.Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis K. B. parodė, kad dirbo patrulių rinktinėje Kauno AVPK. Buvo iškvietimas, kad per langą į vaikų žaislus šaudo kaimynas. Nuvykę į vietą susitiko su kiemo gyventojais, nes tuo metu niekas nešaudė. Jie parodė, kur randasi tas asmuo, prieš tai dar parodė, kad buvo sušaudytos kaimyno pašiūrės ar malkinės durys. Užlipo pas asmenį į viršų. Išsivedus tą vyrą į lauką, norėjo sulaikyti, tačiau jis buvo priešiškai nusiteikęs, sugniaužęs kumščius, iš burnos dribo putos, atrodė susijaudinęs, todėl kvietėsi pagalbą. Neturėjo tazerio, o asmuo buvo įsiutęs, todėl nenorėjo susižaloti. Atvažiavus kitam ekipažui, asmuo leidosi uždėti antrankius ir buvo sulaikytas. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo pagarsinti nukentėjusiojo K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t 1, b.l. 39-40), kuriuos nukentėjusysis patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. B. parodė, kad 2015 m. liepos 1 d. jis kartu su būrio vyresniuoju patruliu M. S. patruliavo radijo šaukiniu „414“. Apie 18.37 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, (duomenys neskelbtini) kaimynas šaudo iš orinio šautuvo pro buto langą, apgadino vaikų žaislus. Atvykus nurodytu adresu, rado namo Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojus, kurie paaiškino, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas, kaip vėliau paaiškėjo, R. G. prieš savaitę nusipirko orinį šautuvą ir dabar kiekvieną dieną šaudo iš jo pro savo buto langus. Jis sušaudė vaikų žaislus – guminius kamuolius, apšaudė lauko sandėliuko duris. R. G. nurodė, kad bandė kalbėtis su R. G., tačiau jis į kalbas nesileido, kitų kaimynų akivaizdoje R. G. grasino „aš tave nušausiu“, todėl moteris iškvietė policiją. R. G. taip pat nurodė, kad R. G. yra psichinis ligonis, gali būti agresyvus ir neprognozuojamas. Pasibeldus į jo buto duris, jas atidarė R. G., kuris paaiškino, kad nieko nepažeidė, nes galima šaudyti iš žaislinio šautuvo į kieme esančius daiktus. Paprašius R. G. pateikti ginklą, iš kurio jis šaudė, jis padavė pneumatinį šautuvą su užrašu „Made in China“. R. G. taip pat pateikė tris dėžutes su šoviniais. Nuo R. G. sklido stiprus alkoholio kvapas. Jam buvo paaiškinta, jog jis yra sulaikomas dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo. Atsivedus R. G. prie tarnybinio automobilio ir, bandant atlikti asmens dalinę apžiūrą, R. G. nesileido apžiūrimas, sakydamas „aš neduosiu, nesulaikysit manęs, aš ne nusikaltėlis, nes nieko nepadariau“. R. G. taip pat atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį, aiškindamas, kad nieko nepadarė ir jie jį neteisėtai sulaiko. R. G. kategoriškai atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį, buvo labai susijaudinęs, išraudęs, metė turėtus buto raktus ant žemės. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, gestikuliavo rankomis, vadino jį ir kolegą „mentais“ ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, jam nuo susijaudinimo iš burnos dribo putos. Asmuo elgėsi neadekvačiai, rišliai nesugebėjo kalbėti, nutrūkdavo jo mintys, todėl buvo iškviesti GMP darbuotojai, 05 brigada, kurie R. G. iš Kauno m. Centro PK išvežė į Kauno psichiatrinę ligoninę (duomenys neskelbtini)Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis M. S. parodė, kad dirbdamas patrulių rinktinėje gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Atvykus pasitiko kaimynai, jie paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) aukšte gyvena asmuo, kuris šaudo pro langą ginklu. Šaudė į kiemą, į įvairius daiktus, kėlė grėsmę vaikams, matė sodelyje sušaudytus kamuolius, apšaudytas duris. Tuomet paprašė, kad patrauktų visus vaikus. Užlipo į (duomenys neskelbtini) aukštą, girdėjosi garsi muzika, po kiek laiko atidarė duris. Su juo pasikalbėjo, atrodė, kad lyg viską suprato. Paaiškino, kad reiks vykti į policijos įstaigą, kad turės paimti ginklą ir jis jį padavė. Kai nusileido į kiemą prie tarnybinio automobilio ir jo paprašė sėstis į tarnybinį automobilį, jis atsisakė tai daryti, aiškino, kad jis ne nusikaltėlis. Norėjo atlikti dalinę apžiūrą, tačiau jis to neleido daryti. Pastebėjo, kad jis tapo neadekvatus, išsiplėtė vyzdžiai, pradėjo mušti prakaitas. Asmuo buvo didžiulio kūno sudėjimo, todėl atsitraukė nuo jo ir išsikvietė pagalbą. Atvykus kolegoms uždėjo asmeniui antrankius ir jį pristatė į policijos įstaigą. Po to atvyko medikai ir jį išvežė į gydymo įstaigą. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo pagarsinti nukentėjusiojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t 1, b.l. 33-34). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. parodė analogiškai nukentėjusiajam K. B..Apeliacinės instancijos teisme liudytoja E. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje gydytoja. R. G. buvo pristatytas pavasarį. Per šį laikotarpį išlieka tam tikri mąstymo ir suvokimo ypatumai, kurie būdingi tai ligai. Dar nėra tokio pagerėjimo, kad būtų galima galvoti apie gydymą lengvesnėmis sąlygomis, todėl mano, jog tikslinga gydymą tęsti stacionaraus stebėjimo sąlygomis. R. G. apeliaciniame skunde teigia, kad jo laikytas šautuvas negali būti priskirtas C kategorijai, nes tokiu atveju jis guminį kamuolį būtų peršovęs kiaurai. Su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-ojo būrio tyrėjo K. B. tarnybiniame pranešime (t. 1, b.l. 37) užfiksuota, kad paprašius pateikti ginklą, iš kurio šaudė, R. G. padavė pneumatinį šautuvą su užrašu „Made in China“ bei numeriu „W479699“. Šį ginklą tyrėjas K. B. pateikė Kauno apskrities VPK VTVOVS Centro grupės specialistui R. J., tai užfiksuota 2015 m. liepos 1 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokole (t. 1, b.l. 43). Atlikus šio ginklo balistinį tyrimą buvo pateikta 2015 m. liepos 17 d. specialisto išvada Nr. 20-9U-1379)-IS1-1154 (t. 1, b.l. 45-47), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas Kinijos pramoninės gamybos graižtvinis 4,5 mm (177-to) kalibro pneumatinis „B2“ modelio šautuvas Nr. W479699, skirtas šaudyti 4,5 mm (177-to) kalibro šoviniais-kulkomis, yra C kategorijos nešaunamasis ginklas. BK 258 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto neteisėtą įgijimą ar nešiojimą. Liudytojo K. B. tarnybinis pranešimas, jo parodymai, kad pneumatinį šautuvą su užrašu „Made in China“ bei numeriu „W479699“ pateikė R. G., specialisto išvada Nr. 20-9U-1379)-IS1-1154 patvirtina, kad R. G. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą, tinkamą šaudyti, ir jį laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol iš jo paėmė policijos pareigūnai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. G., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad po jo langais žaidimų aikštelės nėra, kieme esantis pastatas senas, todėl vaikai ten nežaidžia, be to, R. G. į vaikus nešaudė ir jų neišgąsdino, o kaimynei I. G. negrasino, todėl viešosios tvarkos pažeidimo nepadarė. Įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b.l. 16-22) užfiksuota, kad prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), toliau nuo namo kampo dešiniau yra vaikų žaidimų aikštelė, aptverta tvora, šalia žaidimų aikštelės yra ūkinis pastatas, pastato šone, dešinėje, yra lauko tualetas. Tualeto duryse matomos įspaustos žymės. Prie žaidimų aikštelės yra metalinė priekaba, ant priekabos viršaus yra metalinis šratas, kuris supakuojamas voke. Kairiau priekabos ant metalinės konstrukcijos yra metalinė skarda, ant kurios matomi įspaudimai, galimai palikti orinio šautuvo. Apžiūrint ūkinį pastatą iš namo kiemo pusės ant malkinės ir sandėliuko durų paliktos galimai šautuvo žymės. Prie daugiabučio namo kampo prie įėjimo į laiptinę rasti ir paimti trys subliūškę guminiai kamuoliai su nedidelėmis skylėmis. Nukentėjusioji I. G. parodė, kad R. G. visą dieną šaudė pro langą į kiemą, jame esančius vaikų kamuolius, duris. Parėję į namus brolio vaikai skundėsi, jog kaimynas šaudo ir jie bijo. Nukentėjusioji R. G., be aukščiau minėtų aplinkybių, parodė, kad paprašius, jog R. G. nustotų šaudyti, jis supykęs išėjo į kiemą su savo ginklu, mėtė kamuolį, rėkė, jam iš burnos bėgo putos, grasino ją nušauti. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtino nukentėjusieji policijos pareigūnai K. B. ir M. S., kurie parodė, kad atvykus nurodytu adresu, rado namo Nr. 72 gyventojus, kurie paaiškino, kad buto Nr. 8 gyventojas, kaip vėliau paaiškėjo - R. G., prieš savaitę nusipirko orinį šautuvą ir dabar kiekvieną dieną šaudo iš jo pro savo buto langus. Jis sušaudė vaikų žaislus - guminius kamuolius, apšaudė lauko sandėliuko duris, R. G. nurodė, kad bandė kalbėtis su R. G., tačiau jis į kalbas nesileido, kitų kaimynų akivaizdoje R. G. grasino „aš tave nušausiu“. Netikėti paminėtais nukentėjusiųjų parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Be to, nukentėjusiųjų I. G. ir R. G. parodymus patvirtina ir objektyvieji byloje esantys įrodymai: paminėtas įvykio vietos apžiūros protokolas, taip pat specialisto išvada Nr. 20-9U-1379)-IS1-1154, kurioje nurodyta, jog ant tirti pateiktų kamuolių esantys pažeidimai yra šautiniai ir jie padaryti šešiais šūviais 4,5 mm (.177-to) kalibro „Diabolo“ tipo kulkomis, šaudant atitinkamo kalibro ginklu; pažeidimai galėjo būti padaryti tirti pateiktomis kulkomis; kamuoliuose rastos ir išimtos kulkos tikimiausiai buvo iššautos iš tirti pateikto pneumatinio „B2“ modelio šautuvo Nr. W479699. BK 284 straipsnyje numatyta, jog atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad R. G., pro langą šaudydamas į vaikų žaidimų aikštelę, peršaudamas tris guminius kamuolius bei sugadindamas aplink esančių pastatų duris, grasindamas nušauti policiją iškvietusią R. G., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, t.y., būdamas nepakaltinamas, padarė BK 284 straipsnyje numatytą uždraustą veiką. Apeliaciniame skunde R. G. ginčija peršautų kamuolių vertę. Dėl šio skundo argumento apygardos teismas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusioji I. G. nurodė, kad peršautų kamuolių vertė yra 50 eurų. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais apygardos teismas pagrindo neturi. Be to, byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, padarytos žalos vertė nėra nurodyta aprašant veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, aplinkybes, ši aplinkybė nėra reikšminga, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl kamuolių vertės nepasisako. Apeliaciniame skunde taip pat R. G. nurodo, kad jis BK 286 straipsnyje numatytos uždraustos veikos nepadarė, nes policijos pareigūnams jis nesipriešino, smurto ir grasinimų jų atžvilgiu nenaudojo, tik norėjo įsitikinti, ar jie nėra „banditai“, norintys jį pagrobti. Tokią apelianto poziciją paneigia pirmosios instancijos teisme ir apygardos teisme ištirti byloje esantys įrodymai. BK 286 straipsnyje numatyta atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Nors apeliaciniame skunde R. G. teigia, jog policijos pareigūnams nesipriešino, tačiau liudytojais apklausti policijos pareigūnai K. B. ir M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apeliacinės instancijos teisme parodė, jog R. G. atsisakė sėsti į tarnybinį automobilį ir nesileido, kad būtų atlikta dalinė jo apžiūrą, priešinosi. R. G. buvo agresyviai nusiteikęs, gestikuliavo rankomis, metė ant žemės buto raktus, suspaudė kumščius, elgėsi neadekvačiai, jam bėgo putos, todėl policijos pareigūnai buvo priversti kviesti pastiprinimą. Šiuos nukentėjusiųjų K. B. ir M. S. parodymus iš dalies patvirtino nukentėjusioji R. G., kuri parodė, kad atvykus policijos pareigūnams R. G. priešinosi, neleido uždėti antrankius. Šių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. G., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam pareigūnui, tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi R. G. apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje surinktus ir abiejų instancijų teismuose ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pripažinta, jog R. G., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, 286 straipsnyje, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją ir bylą nutraukti ar ją perduoti iš naujo tirti pagrindo nėra.Apeliaciniame skunde R. G. prašo jam taikytą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygos - pakeisti į ambulatorinį. Nurodo, jog jis nekelia grėsmės nei sau, nei visuomenei. BK 17 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog R. G. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, ir taikė R. G. priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog keisti skirtą stacionarinį gydymą į ambulatorinį, kaip to prašo R. G., pagrindo nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, atlikus ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę buvo pateikta išvada (teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-66/2017, t. 1, b.l. 166-168), kad nusikaltimo padarymo metu R. G. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu jis taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. G. dėl psichikos sveikatos būsenos reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Jam rekomenduojamas stacionarus gydymas specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis. Pirmosios instancijos teisme išvadą pateikusi ekspertė S. Š. parodė, kad minėtą išvadą palaiko ir R. G. rekomenduoja stacionarų gydymą specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Siekiant nustatyti, ar R. G. sveikatos būklė nėra pakitusi, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta liudytoja E. R., kuri dirba Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydytoja. Liudytoja parodė, jog R. G. sveikatos pagerėjimas nestebimas, todėl mano, jog tikslinga gydymą tęsti stacionaraus stebėjimo sąlygomis. Be to, byloje yra Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis (t 2, b.l. 117-118), kurioje nurodyta, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė teikimu kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio gydymo bendro stebėjimo sąlygomis - pratęsimo R. G.. Teikime VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė nurodė, jog Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2017 m. rugpjūčio 28 d. išvadoje Nr. 424 nurodyta, kad R. G. psichinė būsena lieka nestabili, jis išpasakoja klausos pseudohaliucinacijas, kurias girdi nuo 12-os metų, teigia, kad anksčiau buvo vienas balsas, su kuriuo jis buvo lyg susitapatinęs, vėliau šis balsas „nuskendo pilve“, buvo „atkraustytas kitas“. Šiuo metu jis girdi pažįstamus ir nepažįstamus balsus, reikia „prisidengti ausis“. Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Šių įrodymų visuma rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. G. taikė stacionarinį gydymą specializuotoje įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.R. G. prašo jo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi skirti jo brolį E. G.. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi pranešė Kauno miesto savivaldybės administracijai, kad pasirūpintų nepakaltinamo asmens R. G. turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), asmens gydymosi laikotarpiu. E. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškė, jog sutinka rūpintis brolio R. G. turtu, ir dabar tai daro, apmoka sąskaitas už butą. Prokurorė šiam prašymui neprieštaravo, jį palaikė R. G. gynėja. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. G. brolis E. G. yra tinkamas asmuo, galinti pasirūpinti R. G. turtu jo gydymosi laikotarpiu, todėl šioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis keičiama, R. G. turto administratoriumi paskiriant brolį E. G. (BPK 129, 344 straipsniai).Apeliaciniame skunde R. G. taip pat prašo grąžinti jam daugiafunkcinį peilį - raktų pakabuką, kadangi jis yra tėvo palikimas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog daugiafunkcinis peilis, kurį pirmosios instancijos teismas nurodė sunaikinti, būtų daiktas, kurio apyvarta uždrausta. Nesant tokių duomenų, daugiafunkcinis peilis, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinamas R. G..Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. G., išlaidas sudaro 101,30 Eur. Minėtas išlaidas prašoma priteisti iš R. G.. Prašymas netenkinamas, nes BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, šį dalyvavimą privalo užtikrinti valstybė, jei asmuo nėra sudaręs susitarimo su advokatu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

panaikinti nutarties dalį, kuria pranešta Kauno miesto savivaldybės administracijai, kad pasirūpintų nepakaltinamo asmens R. G. turtu, adresu (duomenys neskelbtini), asmens gydymosi laikotarpiu;

R. G. turto administratoriumi paskirti jo brolį E. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

panaikinti nutarties dalį, kuria daugiafunkcinį peilį nurodyta sunaikinti ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daugiafunkcinį peilį grąžinti R. G..

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.