Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Valausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis (registruotas darbo biržoje), vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. Š. 2012 m. rugsėjo 23 d. apie 10 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), savo namuose, koridoriuje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai V. Ž. į kaklo sritį bei du kartus kumščiu sudavė į nugaros sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. Ž. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Š. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta šiais duomenimis:

Kaltinamasis E. Š., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. rugsėjo 23 d. apie 9.45 val. grįžo iš žvejybos į namus. Namuose įsijungė televizorių, nes ketino žiūrėti laidą apie žvejybą. Įsijungęs televizorių, nuėjo užsikaisti arbatos. Pasidarė arbatos, pažiūrėjęs laidą, kadangi arbata buvo dar karšta, nutarė eiti taisyti automobilio ir vėl važiuoti žvejoti. Iš kambario ėjo į lauką. Jam einant koridoriuje, sugyventinė V. Ž. pradėjo sakyti, kad jis važinėja pas mergas. V. Ž. puolė ant jo ir bandė suduoti vieną kartą per veidą. Jis užsidengė veidą ir jam nekliuvo. Tada sugyventinei pasakė, kad eitų šalin nuo jo. V. Ž. toliau ant jo puolė kaltindama jį nebūtais dalykais. Tada ją atbula ranka, nesmarkiai pastūmė. Pastumta V. Ž. atsitrenkė į sieną ar spintą. Po to V. Ž. toliau ant jo puolė ir jam vieną kartą sudavė į dešinės pusės veidą ir dar karta bandė suduoti, bet pirštais tik lietė veidą. Po suduoto smūgio jam perštėjo veido dešinę pusę, bet nesukėlė fizinio skausmo. Tada jis V. Ž. iš rankos kumščio sudavė į kaklo sritį ir du kartus į nugarą. V. Ž. sudavė nestipriai, ji nenugriuvo, bet suduodamas galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Jiems besistumdant, iš kambario atėjo jo sūnaus draugė R. Ji tada bandė juos išskirti, nes jie su V. Ž. vienas prieš kitą maskatavo rankomis. Tada R. lindo į tarpą, norėdama išskirti, bet R. nesisekė jų išskirti ir tada jis, kišdamas ranką į striukės kišenę, garsiai pasakė, kad aš turi peilį kišenėje. Tada sugyventinė V. Ž., nieko nesakiusi, nubėgo į kambarį ir užsidarė jame. Ji nematė, kad jis išsitraukė peilį, nes V. Ž. jau buvo nuėjusi į savo kambarį ir užsidariusi duris. Koridoriuje jis paliko stovėti su R. Jis išsitraukė peilį iš kišenės ir, jei gerai pamena, jį atlenkė ir vėl užlenkė. Tada nuėjo prie kambario durų, kuriame buvo užsidariusi V. Ž. ir du kartus su rankos kumščiu sudavė į duris. Apsisuko ir iš kambario išėjo į lauką taisyti automobilio. Pripažįsta, kad suduodamas V. Ž. į kaklo sritį bei du kartus į nugarą, sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl to labai gailisi (17 b. l.);

nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 23 d. apie 10 val. ji su savo sugyventiniu E. Š. susitiko namo koridoriuje. Prieš mėnesį laiko sužinojo, kad sugyventinis turi meilužę. Koridoriuje ji sugyventinio paklausė, kodėl tai jis slepia. Sugyventinis atsakęs, kad neturi jokios meilužės, ją pastūmė, ji jį taip pat pastūmė. Sugyventinis kumščiu trenkė jai į kaklą, po to du kartus trenkė į nugarą. Ji nubėgo ir užsidarė kambaryje. Sugyventinis, išsitraukęs peilį, grasino susidoroti. Įvykio metu sugyventinis buvo blaivus. Civilinio ieškinio nereiškia (7 b. l.);

liudytoja R. K. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 23 d., jai būnant pas draugą E. Š., namo koridoriuje išgirdo triukšmą. Išėjusi iš kambario pamatė, kaip draugo tėvas ir mama stumdosi. Ji bandė juos išskirti. Draugo tėvas sakė, kad papjaus, susidoros. Po to jis išsitraukė peilį ir jį atsilenkė, o tuo metu draugo mama įbėgo į kambarį ir užsidarė duris. Negalėdamas įeiti į kambarį, draugo tėvas peiliu badė duris, po to išėjo į kiemą (10 b. l.);

iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS patrulių būrio patrulio L. M. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad buvo sukeltas fizinis skausmas V. Ž. (2-3 b. l.);

iš asmens blaivumo testo Nr. 2256 matyti, kad E. Š. po įvykio buvo blaivus (13 b. l.).

Kaltinamojo E. Š. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis tyčia, mušdamas (vieną kartą kumščiu suduodamas į kaklo sritį bei du kartus kumščiu suduodamas į nugaros sritį), sukėlė nukentėjusiajai V. Ž. fizinį skausmą.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokuroras nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis E. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokuroras už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį E. Š. siūlė nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 24 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu. Kaltinamasis E. Š. su prokuroro siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašė sutrumpinti bausmės laiką iki 4 mėnesių.

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. Š., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis E. Š. teisiamas pirmą kartą (22 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (24-25 b. l.), į Pakruojo rajono PSPC psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (27 b. l.), nevedęs, gyvena faktinėje šeimoje su sugyventine, išlaiko nepilnametį globotinį (29 b. l.), nedirbantis (30 b. l.), registruotas darbo biržoje (31 b. l.), tiek prokuroras, tiek pats kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, E. Š. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmė - laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 24 valandos iki 6 valandos, išskyrus atvejus, kai iš namų tokiu laiku būtina išvykti dėl darbo (BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu bei BPK 140 straipsnio 9 dalimi, kaltinamajam E. Š. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 25 d. (11, 20 b. l.), t.y. dvi dienos.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - kaltinamajam E. Š. paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

E. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant būti namuose nuo 24 valandos iki 6 valandos, išskyrus atvejus, kai iš namų tokiu laiku būtina išvykti dėl darbo.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 25 d., t.y. dvi dienas, kas prilyginama keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kaltinamajam E. Š. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.