Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rasgeda“ atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Igoriui Janavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rasgeda“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rasgeda“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) skunde teismo prašo panaikinti: Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – trečiasis suinteresuotasis asmuo, vietos mokesčių administratorius, Šiaulių apskrities VMI) 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (41.2)FR0682-659 dalį dėl 22 209 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitos mažinimo dėl kritusių žvėrelių 2015 m. gegužės–rugsėjo mėnesiais ir su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių ir baudos; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė, centrinis mokesčių administratorius, Inspekcija) 2017 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 69-22 dalį, kuria patvirtintas Šiaulių apskrities VMI 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(41.2) FR0682-659 dėl UAB „Rasgeda“ 22 209 Eur PVM atskaitos mažinimo dėl kritusių žvėrelių 2015 m. gegužės–rugsėjo mėn. ir su šiuo mokesčiu susijusius delspinigius bei baudą; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) sprendimo Nr. S-126(7-75/2017) dalį, kuria patvirtinta Inspekcijos 2017 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 69-22 dalis dėl UAB „Rasgeda“ 22 209 Eur PVM atskaitos mažinimo dėl kritusių žvėrelių 2015 m. gegužės–rugsėjo mėn. ir su šiuo mokesčiu susijusius delspinigius bei baudą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus ir Komisijos pozicija ir tvirtina, kad pagrindė, jog žvėreliai krito dėl objektyvių, nuo Bendrovės valios nepriklausiusių priežasčių. Pareiškėjos teigimu, ji neprivalėjo patikslinti atskaitytą PVM bei nuo šios sumos mokėti priskaičiuotus delspinigius ir baudą.

Skunde paaiškina, kad pagrindinė Bendrovės vykdoma ekonominė veikla – švelniakailių žvėrelių auginimas. Bendrovė, vykdydama šią veiklą, nuolat perka iš Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių šių žvėrelių jauniklius, kuriuos transportuoja į Lietuvą, augina, o vėliau parduoda. Pareiškėja paaiškina, jog transportavimas ir auginimas yra technologinis procesas, kuriam didelę įtaką turi įvairūs veiksniai, tame tarpe gamtinės, meteorologinės sąlygos. 2015 m. vasara buvo ypač karšta, nepalankios gamtinės sąlygos žvėrelių transportavimui ir auginimui. Bendrovėje žvėreliai krenta dėl įvairių priežasčių nuolat. Nurodo, kad 2015 m. nuo gegužės mėn. iki gruodžio mėn. pirko ir transportavo į Lietuvą audines iš Danijos. Teigia, kad vasarą žvėrelių transportavimas buvo sudėtingas, nes buvo karštas oras. Akcentuoja, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti žvėrelių gerovę transportavimo metu. Bendrovėje 2015 m. gegužės mėn. krito 135 vnt. žvėrelių, tačiau, atsižvelgiant į oro sąlygas, tai buvo natūralus kritimo rodiklis. 2015 m. birželio mėn. krito 615 vnt., liepos mėn. – 5 511 vnt., rugpjūčio mėn. – 35 vnt., rugsėjo mėn. – 556 vnt. Pažymi, kad per gegužės– rugsėjo mėn. laikotarpį krito 6 852 žvėreliai, dėl ko Bendrovė patyrė 105 758,6 Eur nuostolį.

Akcentuoja, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) Bendrovėje planinius patikrinimus atlieka kiekvienais metais ir tikrinimo metu jokių žvėrelių laikymo, gerovės, sveikatingumo reikalavimų pažeidimų nėra nustačiusi, jokių aktų dėl kailinių žvėrelių laikymo pažeidimų nėra surašiusi. Nurodo, kad VMVT 2015 m. gegužės mėn. atliko neplaninį patikrinimą ir surašė Ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimo aktą, kuriame taip pat nebuvo konstatuoti jokie pažeidimai. Pareiškėja nesutinka su centrinio mokesčių administratoriaus išvada, kad žvėrelių kritimo priežastys yra sąlygotos ne tik gamtinių sąlygų, bet ir Bendrovės veiksmų, nes siekdama išvengti žvėrelių kritimo, turėjo ir galėjo užtikrinti tokias sąlygas, kurios būtų padėjusios išvengti žvėrelių kritimo. Atsakovė nenurodė, kokios būtent žvėrelių laikymo sąlygos neatitiko norminių teisės aktų reikalavimų. Pažymi, kad jokios valstybinės institucijos nenustatė aplinkybių, jog žvėreliai krito dėl pareiškėjos kaltės, o ir negalėjo nustatyti, nes Bendrovė suinteresuota vystyti savo veiklą be nepateisinamų nuostolių.

Pareiškėja nurodo, kad nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotasis asmuo, nei Komisija nenurodė nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų paneigta veterinarijos gydytojos I. B. išvada ir pareiškėjos duoti paaiškinimai, kad žvėreliai krito ne dėl jos kaltės.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad Komisija sprendime iškraipo faktines atsakovės atliktų patikrinimų aplinkybes. Pažymi, kad mokestinio patikrinimo metu Šiaulių apskrities VMI iš pareiškėjos jokių dokumentų, įrodančių žvėrelių kritimo priežastis, nereikalavo, todėl jie ir nebuvo pateikti. Pareiškėja pažymi ir tai, kad 2016 m. kovo 15 d. paaiškinimą surašė ir pasirašė Bendrovės buhalterė, kurios pareigos nesusijusios su žvėrelių laikytojo pareigų vykdymu, paaiškinimą, kad „2015 m. parsivežus iš kitų ES šalių, prasidėjo žvėrelių kritimas, manoma, kad galėjo būti virusas“ surašė savo nuožiūra, vadovui nežinant. Tuo tarpu darbuotojai, atsakingi už Bendrovės veiklą ir žvėrelių laikymo sąlygas, laikėsi pozicijos, kad žvėrelių kritimą lėmė oro sąlygos, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios.

Pareiškėja nurodo, jog dėl kritusių žvėrelių jokie gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktai surašyti nebuvo ir medžiaga tokiems tyrimams atlikti nebuvo niekur siųsta. Atkreipia dėmesį į tai, kad veterinarijos gydytoja neturi pareigos sudarinėti aktų apie kritusius gyvūnus ir juose nurodyti jų kiekius. Jos pareiga, reikalui esant, – konsultuoti dėl gyvūnų sveikatos ir galimos jų mirties priežasties. Bendrovė skunde taip pat pažymi, kad nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galiojančioje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. B-658 patvirtinto Gaišenų, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo ir dokumentų įforminimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) redakcijoje nėra nustatyta, kad gaišenos patologinis anatominis tyrimas turi būti atliekamas visais be išimties atvejais, kad nustatyti gyvūnų kritimo priežastis.

Pasak pareiškėjos, nei Inspekcija, nei centrinis mokesčių administratorius neturėjo ir neturi teisinio pagrindo reikalauti iš Bendrovės pateikti gaišenos, patologinės medžiagos, patologinio anatominio tyrimo aktų, kai tokio akto surašymo būtinumo nereikalauja aukščiau nurodytas norminis aktas. Pareiškėja atsakovės reikalavimus pateikti Gaišenos, patologinės medžiagos patologinio, anatominio tyrimo aktus vertina kaip neteisėtus ir perteklinius, nesusijusius su PVM įstatymo taikymu.

Centrinis mokesčių administratorius atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos pateiktoje diagnozėje nėra nurodyta, kiek žvėrelių buvo tirta, kiek žvėrelių buvo nugaišusių. Be to, veterinarijos gydytoja I. B. 2016 m. birželio 1 d. pateiktame paaiškinime tokių duomenų pateikti taip pat negalėjo. Paaiškinime nurodė, kad skrodimo metu nustatė, jog lavonėliai buvo dehidruoti, gleivinė anemiška, todėl įtarė terminį šoką ir dehidrataciją. Pasak atsakovės, iš skrodimo išvadų galima spręsti, kad žvėreliai krito dėl perkaitimo ir vandens stygiaus organizme. Šios kritimo priežastys yra sąlygotos ne tik gamtinių sąlygų, bet ir Bendrovės, kuri, siekdama išvengti žvėrelių kritimo, turėjo ir galėjo užtikrinti tokias sąlygas, kurios būtų padėjusios išvengti žvėrelių kritimo, veiksmų.

Pažymi, kad pareiškėja 2016 m. kovo 15 d. paaiškinime nurodė įtarusi, jog žvėreliai yra užsikrėtę virusu. Nepaisant to, kad žvėreliai pradėjo kristi 2015 m. gegužės mėnesį, Bendrovė, įtarusi virusą, į veterinarijos gydytoją kreipėsi tik 2015 m. liepos 28 d. Duomenų, kad nedelsiant kreipėsi į veterinarijos gydytoją ar VMVT, nepateikė.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjos su skundu pateikti papildomi dokumentai parodo tik utilizuojamų gaišenų bendrą svorį ir utilizavimo faktą. Akcentuoja, kad UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2016 m. birželio 1 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad priimant žvėrelius utilizuoti, jų mirties priežastis nėra svarbi, veterinarijos gydytojo išvada nėra reikalinga, gaišenos nėra skirstomos su kailiais ar luptos, amžius nenustatinėjamas, matuojamas bendras gaišenų svoris ir vienetais neskaičiuojamas. Pasak atsakovės, minėti Bendrovės pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip jos kaltę dėl žvėrelių kritimo paneigiantys įrodymai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų ginčijamų dalių, kuriomis pareiškėja įpareigota tikslinti 22 209 Eur atskaitytą pirkimo PVM dėl kritusių žvėrelių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad Šiaulių apskrities VMI Bendrovėje atliko PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. bei PM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už 2015 metų mokestinį laikotarpį ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame mokesčių administratorius konstatavo, kad Bendrovėje per 2015 metų gegužės mėnesį krito 135 žvėreliai, kurių vertė – 1 772,55 Eur, birželio mėnesį – 615 žvėrelių, kurių vertė – 8 074,95 Eur, liepos mėnesį – 5 511 žvėrelių, kurių vertė – 86 136,90 Eur, rugpjūčio mėnesį – 35 žvėreliai, kurių vertė – 600,25 Eur, rugsėjo mėnesį – 556 žvėreliai, kurių vertė – 9 174 Eur. Nustatė, kad nurodytu laikotarpiu krito 6 852 žvėreliai, kurių vertė – 105 758,67 Eur. Patikrinimo akte nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių žvėrelių kritimą ne dėl jos kaltės, todėl, vadovaujantis PVM įstatymo 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuo 105 758,68 Eur turi atstatyti 22 209 Eur pirkinio PVM. Už 2015 m. PVM atskaita tikslinama 22 209 Eur, mažinant grąžintiną iš biudžeto PVM sumą (Komisijos byla, I t., b. l. 67–77).

Šiaulių apskrities VMI 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. (41.2)FR0682-659 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą ir konstatavo, kad Bendrovė turi neįtraukti į PVM atskaitą 22 209 Eur ir šia suma sumažinti grąžintiną iš biudžeto PVM sumą (Komisijos byla, II t., b. l. 55–62).

Centrinis mokesčių administratorius 2017 m. kovo 3 d. sprendime Nr. 69-22, patvirtindamas vietos mokesčių administratoriaus 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą, dalį dėl kritusių žvėrelių motyvavo tuo, kad Bendrovės pateikti įrodymai nėra pakankami, t. y. pareiškėjos pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip jos kaltę dėl žvėrelių kritimo paneigiantys įrodymai (Komisijos byla, I t., b. l. 10–13).

Pareiškėja , nesutikdama su Centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, jį apskundė Komisijai (Komisijos byla, I t., b. l. 1–5), kuri, išnagrinėjusi Bendrovės skundą, 2017 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. S-126(7-75/2017) patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus 2017 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 69-22 dalį, kuria Bendrovei nurodyta sumokėti 22 209 Eur PVM ir su šiuo mokesčiu susijusius delspinigius. Atsakovės sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti 5 149,76 Eur PVM, su juo susijusius delspinigius ir 1 545 Eur baudą, taip pat 950 Eur PM, 38,86 Eur PM delspinigius ir 285 Eur PM baudą, panaikino ir perdavė skundą šioje dalyje Inspekcijai nagrinėti iš naujo. Komisija pakeitė sprendimo dalį, kuria nurodyta sumokėti 6 697 Eur PVM baudą į nurodymą sumokėti 2 232 Eur PVM baudą (Komisijos byla, II t., b. l. 187–202). Komisija sprendime konstatavo, kad Komisija neturi pakankamo pagrindo pripažinti, jog Bendrovė įrodė, jog gyvūnai krito dėl objektyvių nuo jos elgesio ir valios nepriklausančių priežasčių. Komisijos vertinimu, pareiškėjos teisės netikslinti už įsigytus žvėrelius atskaitytų pirkimo PVM sumų nepagrindžia ir jos pozicija dėl tinkamo jos pareigų vykdymo.

Bendrovė su aukščiau nurodytais Šiaulių apskrities VMI, centrinio mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų dalimis dėl nurodymo sumokėti 22 209 Eur PVM ir su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių bei 2 232 Eur PVM baudą nesutinka. Teigia, kad ginčijamų sprendimų dalys yra nepagrįstos bei neteisėtos.

Ginčui taikytinos PVM įstatymo nuostatos. PVM įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, paaiškėjus, jog prekės ir (arba) paslaugos, jeigu jų (o jeigu jos pasigamintos, – joms pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtrauktas (įtraukta) į atskaitą, pradėtos naudoti kitoje negu šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje arba prarandamos, PVM atskaita tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą. Prekėms, kurios prarastos technologinio procesu metu, yra priskiriamos ir gyvūnų auginimo metu patirtos biologinio turto netektys (kritę gyvūnai, kuriuos draudžiama parduoti, naudoti žmonių maistui ir gyvūnų šėrimui). Kai PVM mokėtojas savo vykdomai (numatomai vykdyti) PVM apmokestinamai veiklai įsigyja (importuoja) prekes ir jų pirkimo (importo) PVM įtraukia į PVM atskaitą, o vėliau paaiškėja, kad šios prekės (dalis prekių) nebebus panaudotos minėtai ekonominei veiklai, nes jos buvo prarastos dėl objektyvių, nuo PVM mokėtojo nepriklausančių priežasčių, tai šių prarastų prekių kiekio PVM atskaita netikslinama, jeigu PVM mokėtojas tinkamai įrodo šių prekių praradimo faktą (gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus).

Atitinkamai įstatymų leidėjas PVM įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad PVM atskaita yra netikslinama dėl prarasto prekių kiekio, neviršijančio teisės aktų nustatytų natūralios netekties normų, taip pat dėl prarasto technologinių procesų metu prekių kiekio, jeigu nustatant atlygį už tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas į jį įtraukiama ir tokių nuostolių vertė (1 punktas), jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodoma, kad prekės prarastos dėl force majeure arba nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos (2 punktas), dėl kitų nuo PVM mokėtojo nepriklausančių priežasčių (prekių sunaikinimo dėl realizacijos terminų pasibaigimo ir kt.) prarasto prekių kiekio, kai šis asmuo gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus (3 punktas).

Įvertinus minėtas nuostatas, matyti, kad teisė netikslinti PVM atskaitos siejama su dviem pagrindinėmis sąlygomis: tai yra su įstatymo leidėjo apibrėžtomis, visais atvejais objektyvaus pobūdžio, nuo mokesčių mokėtojo nepriklausančiomis prekių praradimo, sunaikinimo, negalėjimo naudoti veikloje, aplinkybėmis (1), būtinybe tokio pobūdžio aplinkybes pagrįsti objektyviais, abejonių nekeliančiais įrodymais (2). Taigi, mokesčių mokėtojo pateikti dokumentai pagrįsti prekių praradimo, šiuo atveju žvėrelių kritimo, priežastis ir praradimo priežasčių nepriklausymą nuo mokėtojo valios. Būtent pareiškėja turėjo įrodyti ir pagrįsti aplinkybes dėl galimybės netikslinti PVM atskaitos, t. y. PVM įstatymo 66 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja pareiškėją įrodyti, kad žvėreliai krito ne dėl Bendrovės kaltės.

Pareiškėja , remdamasi veterinarijos gydytojos pažyma, teigia, kad žvėreliai nugaišo ne dėl Bendrovės kaltės, t. y. žvėrelių nugaišimo priežastis buvo dehidratacija ir terminis šokas.

Teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka ir konstatuoja, kad pareiškėja savo pozicijos nepagrindė tinkamais įrodymais. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėja turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia skundą.

Bendrovė, siekdama pasinaudoti PVM įstatymo 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, mokesčių administratoriui pateikė veterinarijos gydytojos I. B. 2015 m. liepos 28 d. surašytą Diagnozę (toliau – Diagnozė), kurioje nurodyta, kad atlikus kailinių žvėrelių skrodimą Bendrovės fermoje buvo nustatyta, kad žvėreliai nugaišo nuo terminio šoko ir dehidratacijos (Komisijos byla, 1 t. b. l. 81). Bendrovė pateikė ir papildomus dokumentus, t. y. gaišenų važtaraščius ir PVM sąskaitas faktūras, jog gaišenos buvo utilizuotos UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (Komisijos byla, t. 1, b. l. 23–34).

Mokesčių administratorius ir Komisija pareiškėjos pateiktų įrodymų nepripažino pakankamais. Teismas su atsakovės ir Komisijos pozicija sutinka.

Pateiktoje Diagnozėje nėra nurodyta kiek žvėrelių buvo tirta, kiek žvėrelių buvo nugaišusių. Veterinarijos gydytojos I. B. 2016 m. birželio 1 d. (Komisijos byla, I t., b. l. 187) pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2015 m. liepos mėnesį 3 kartus buvo nuvykusi į Bendrovės fermą ir apžiūrėjo kaip laikomi kailiniai žvėreliai, skrodimo metu nustatė, kad lavonėliai buvo dehidruoti, gleivinė anemiška, todėl įtarė terminį šoką ir dehidrataciją. Pareiškėja nepagrindė, kad gyvūnėlių kritimo priežastys nepriklausė nuo jos pačios veiksmų. Šiuo atveju pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjos pozicijos.

Pažymėtina, kad mokesčių administratorius ne kartą kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti papildomus dokumentus. Taigi, pareiškėja turėjo realią galimybę pateikti dokumentus, kurie pagrįstų jos poziciją.

Be to, VMVT pateikė paaiškinimą Šiaulių AVMI, kuriame nurodė, kad Šiaulių VMVT nėra gavusi jokio pranešimo apie 6 000 žvėrelių gaišimą vienoje fermoje 2015 m. liepos mėnesį, gavusi tokį pranešimą, būtų atliekamas ūkio subjekto patikrinimas, kuris įforminamas patikrinimo aktu (Komisijos byla, t. 1, b. l. 86).

Ginčui taikytini ir aktualūs ne tik PVM įstatymo nuostatų reikalavimai, bet ir kailinių gyvūnų laikymo reikalavimai bei gaišenų patologinių anatominių tyrimų tvarka.

Komisijos byloje pateiktas Bendrovės buhalterės 2016 m. kovo 15 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog prasidėjo žvėrelių kritimas, manoma, kad žvėreliai yra užsikrėtę virusu (Komisijos byla, I t., b. l. 88).

Pareiškėja nei mokesčių administratoriui, nei Komisijai, nei teismui nepateikė jokių kitų duomenų ar paaiškinimų, kodėl 2015 m. gegužės mėnesį, pradėjus kristi žvėreliams, nesikreipė į veterinarijos gydytoją, nesiekė kuo greičiau nustatyti, kas sukėlė žvėrelių gaišimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tik 2017 m. liepos 28 d. pareiškėja kreipėsi į veterinarijos gydytoją. Pažymėtina, kad ir į VMVT pareiškėja nesikreipė. Pareiškėja teismui nepaaiškino, kokios objektyvios priežastys lėmė tokį delsimą ir jos pačios neveikimą.

Pareiškėja teigia, kad buvo nepalankios oro sąlygos, t. y. labai karšta vasara, kas lėmė žvėrelių kritimą, tačiau šiems teiginiams pagrįsti jokių duomenų nepateikė. Remiantis vieša informacija (orai.lt, gismeteo.lt), jokių išskirtinių karščių nebuvo fiksuota, o priešingai, vasaros laikotarpiu buvo dažni lietūs, žemesnė nei vidutinė oro temperatūra. Taigi, tokie pareiškėjos teiginiai negali būti vertintini kaip pagrįsti.

VMVT direktoriaus 2015 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. B1-432 patvirtintuose biologinio saugumo priemonių reikalavimuose „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų kailinių gyvūnų laikymo vietose patvirtinimo“ nurodyta, kad kailinių gyvūnų laikytojas, įtaręs, kad jo laikomi kailiniai gyvūnai serga užkrečiamąja liga, privalo nedelsiant pranešti privačiam veterinarijos gydytojui, o įtaręs, kad jo laikomi kailiniai gyvūnai serga ypač pavojinga gyvūnų užkrečiamąja liga, nedelsiant pranešti ir VMVT teritoriniam padaliniui. Nors pareiškėja neigia, kad žvėreliai sirgo virusine liga, tačiau jokių duomenų, išskyrus Diagnozę, nepateikė.

Pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji nedelsdama kreipėsi į veterinarijos gydytoją ar V. K. žvėreliai pradėjo kristi 2015 metų gegužės mėnesį, tai pareiškėja nuo to momento turėjo imtis aktyvių veiksmų ir ieškoti galimų būdų sustabdyti žvėrelių kritimą. Pastebėtina, kad veterinarijos gydytojos diagnozė: terminis šokas ir dehidratacija, tačiau tokia diagnozė negali patvirtinti, dėl kokių objektyvių priežasčių žvėreliai krito. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos vertinimas, jog toks žvėrelių kritimas įprastinis technologinio proceso metu patiriamas praradimas, nesant jokių duomenų, kiek įprastai, palyginus su praėjusiais laikotarpiais, krisdavo žvėrelių, negali pagrįsti jos teiginių teisingumo. Be to, ir pačios veterinarijos gydytojos I. B. paaiškinime (Komisijos byla, I t., b. l. 187) nurodyta, kad tris kartus liepos mėnesį buvo nuvykusi į Bendrovės fermą, kur atliko skrodimus, lavonėliai buvo dehidruoti, gleivinė anemiška, įtarė terminį šoką ir dehidrataciją, nurodė, kad direktorius skrodimo akto neprašė, o prašė nustatyti tik diagnozę.

Aprašas (redakcija galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.) nustato gaišenų patologinių anatominių tyrimų atlikimo ir jų duomenų registravimo tvarką. Šio Aprašo 3.2 papunktyje reglamentuoti veiksmai, kurie yra laikytini gaišenos patologiniu anatominiu tyrimu, t. y. gaišenos, jos dalių, organų ir audinių apžiūra, apčiuopa ir pjaustymas, ertmių atvėrimas ar kt. veiksmas siekiant įvertinti ligos sukeltus pokyčius ir nustatyti gyvūno gaišimo priežastis. Aprašo 4 punktas nustato asmenis, turinčius teisę atlikti šiuos tyrimus (veterinarijos praktikos licenciją turintis veterinarijos gydytojas, teikiantis veterinarijos paslaugas savarankiškai arba veterinarijos paslaugų teikėjo vardu, galiojančią veterinarijos praktikos licenciją turintis veterinarijos gydytojas, kuris yra gyvūno laikytojo darbuotojas, arba veterinarijos gydytojas-patologas, dirbantis laboratorijoje). Pagal Aprašo 12 punkto nuostatas atliktas tyrimas yra įforminamas užpildant Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą. Taigi, tik Apraše nustatytos formos aktas yra vienintelis ir tinkamas įrodymas, pagrindžiantis žvėrelių nugaišimo priežastis. Tokio akto Bendrovė nepateikė. Aprašo 7 punkte nustatyta, kas turi būti vertinama atliekant gaišenos tyrimą. Teismas sutinka su Komisijos sprendime pateiktu vertinimu, kad Diagnozė negali būti pripažinta objektyviu įrodymu, pagrindžiančiu žvėrelių kritimo priežastis. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai reikalavo, kad pareiškėja pateiktų tinkamos formos aktą, tačiau pareiškėja jo nepateikė. Be to, ir mokesčių administratoriaus įpareigojimų neskundė, nors juose buvo nurodyta apskundimo galimybė. Minėta, kad pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai gaišenų važtaraščiai ir PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, dėl kokių priežasčių nugaišo žvėreliai, tokie duomenys tik patvirtina gaišenų utilizavimo faktą ir jie nepaneigia Bendrovės kaltės. Šiuo atveju pati pareiškėja pasirinko tokį pažeistų teisių gynimo būdą ir nepateikė tokių duomenų, kurie pagrįstų jos gynybinę poziciją. Pareiškėjos skundo argumentai išsamiai įvertinti Komisijos sprendime, teismas su tokiu vertinimu sutinka. Pareiškėjos skundas teismui iš esmės grindžiamas argumentais, kurie jau įvertinti Komisijos sprendime. Ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su pateiktu vertinimu, nepaneigia atlikto mokestinio tyrimo teisingumo ir išsamumo. Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad dėl objektyvių aplinkybių krito žvėreliai, tačiau teismas šiuos pareiškėjos teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėja savo teiginiams pagrįsti duomenų, pagrindžiančių objektyvias aplinkybes, lėmusiais žvėrelių kritimą, nepateikė.

Teismas, įvertinęs tai, kad Bendrovė, remdamasi Aprašu, nepateikė Gaišenos, patologinės medžiagos patologinio, anatominio tyrimo akto ar kitų oficialių dokumentų už 2015 m. gegužės–rugsėjo mėnesius, kurie patvirtintų, jog žvėreliai krito dėl virusinės ligos ar kito susirgimo, konstatuoja, kad pareiškėja, vadovaudamasi PVM įstatymo 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalėjo patikslinti PVM atskaitą už 2015 m. gegužės–rugsėjo mėnesius ir atitinkamai patikslinti 22 209 Eur atskaitytą pirkimo V. P. nurodytų sumų teisingumo neginčijo. Be to, Komisija ginčijamu sprendimu pareiškėjai skyrė 10 procentų dydžio baudą, t. y. Inspekcijos 2017 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 69-22 dalį, kuria Bendrovei nurodyta sumokėti 6 697 Eur PVM baudą pakeitė į nurodymą sumokėti 2 232 Eur PVM baudą (22 321,27 x 0,1).

Teismas konstatuoja, kad ginčijamos sprendimų dalys yra teisėtos ir pagrįstos, tinkamai taikyti ir aiškinti ginčo santykį reglamentuojantys teisės aktai bei tinkamai įvertinti pareiškėjos pateikti įrodymai, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnio, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rasgeda“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.