- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- I-2968-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01470-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. J. 2015-03-04 pateikė teismui skundą (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 75), ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008-10-30 iki 2011-01-07 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 157, 162, 163, 170, 176, 198, 195, 200 ir kt. Nurodė, kad kamerų ilgis buvo 3 m, plotis – 3 m., bendras kameros plotas buvo apie 9 m², kamerose buvo įrengtos 2 – 6 dviaukštės lovos, kurios buvo sustatytos viena šalia kitos, kamerose buvo laikoma nuo 4 iki 12 asmenų. Lukiškių TI-K kamerose buvo įrengtas stalas, kuris buvo 150 cm ilgio ir 50 cm pločio, kameroje veikė tik viena elektros lemputė, visose kamerose buvo tarakonų. Paaiškino, kad per dieną galėjo tik vieną valandą vaikščioti gryname ore. Lukiškių TI-K kameros buvo netinkamai ventiliuojamos, grynas oras patekdavo tik pro langą, ant langų buvo įrengtos grotos, prie lango prikabintas tinklinis atskyrimas, kamerose trūkdavo oro. Lukiškių TI-K kamerose drėgmė buvo nuo 50 % iki 75 %, todėl išskalbti rūbai sunkiai džiūdavo. Taip pat paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims išduotos antklodės, čiužiniai ir pagalvės buvo nešvarūs, juose veisėsi parazitai, nebuvo suteikiama galimybė minėtų daiktų išsiskalbti. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamosiose kamerų patalpose ir neatitvertas, pareiškėjas turėjo naudotis sanitariniu mazgu kitiems asmenims matant, tai pažeidė jo garbę ir orumą, tarp Lukiškių TI-K laikomų asmenų dažnai kildavo konfliktai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir prašė taikyti trejų metų senaties terminą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nukrypimas nuo įprastų sąlygų nebuvo ilgalaikis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 6–16).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b. l. 79, 82–83).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu 2008-11-10 iki 2011-01-07. Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2008-11-13 iki 2011-01-07 (b. l. 6–12).
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas CK, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).
Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą vėliausiai turėjo sužinoti 2011-01-07, taigi skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2014-01-07, tačiau teismui skundą išsiuntė tik 2015-03-02 (b. l. 3) – daugiau nei vienais metais praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2008-11-13 iki 2011-01-07 patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių trejų metų senaties termino praleidimo priežasčių. Pareiškėjui 2015-04-22 buvo įteiktas atsakovės atstovo atsiliepimas, kuriame prašoma taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 73). Pareiškėjas 2015-05-04 teismui pateikė atsikirtimą į Lukiškių TI-K atsiliepimą (b. l. 75), kuriame nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujinamas senaties terminas, teismo posėdyje nedalyvavo. Vadovaujantis LR CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d. ir atsižvelgiant į ginčo šalies (atsakovo) prašymą taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, pareiškėjo reikalavimui priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 4 000 eurų neturtinės žalos, galimai padarytos laikotarpiu nuo 2008-11-13 iki 2011-01-07, atlyginimą, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.