Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2017-08-08 Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – viešaisiais darbais 2 mėnesiams; 2017-10-31 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2020 m. vasario 11 d. apie 8 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), vairuodama lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodama slidžia kelio danga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nesulėtino greičio ir nesustojo (KET 127 punktas), dėl to nesuvaldė automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, tai yra įvyko eismo įvykis dėl kurio automobilio „Opel Astra“ keleivė V. D. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė (duomenys neskelbtini) Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Kaltinamoji D. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. vasario 11 d. vežė vaiką į vaikų darželį (duomenys neskelbtini), kartu važiavo ir jos mama V. D. Grįžtant namo, užsuko į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ ir mama pasiūlė važiuoti kitu keliu, per (duomenys neskelbtini) kaimą. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, posūkyje ją sumėtė, nes buvo plikledis. Automobilis apsisuko ir trenkėsi į medį. Mama sėdėjo priekyje, keleivio pusėje. Saugos diržai buvo užsegti. Turi teisę vairuoti beveik 4 metus. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) kelias buvo neslidus. Iki (duomenys neskelbtini) kaimo taip pat plikledžio nebuvo. Pripažįsta, kad neįvertino slidžios kelio dangos ir nepasirinko saugaus greičio. Dėl įvykio labai gailisi, žuvo jos mama. Byloje tėvas pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau jokių pretenzijų jai dėl įvykio nereiškia. Su tėvu gyvena kartu, susitaikė, santykiai geri. Ji išsituokusi, viena augina vaiką, kurį kasdien veža apie 20 km į vaikų darželį (duomenys neskelbtini) mieste. Iki darbovietės reikia važiuoti apie 6 km, darbas kiekvieną dieną, todėl labai reikalinga teisė vairuoti. Tėvas turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau jam jau 70 metų ir dėl amžiaus bei suprastėjusios reakcijos nebenori vairuoti.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.

Be kaltinamosios D. V. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, įrodyta:

2020 m. vasario 1 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta vieta, esanti (duomenys neskelbtini), užfiksuota automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis eismo įvykio vietoje (16-21 b. l.);

2020 m. vasario 11 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu bei transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriuose nurodyti automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (23-35, 41 b. l.);

2020 m. vasario 11 d. administraciniu sprendimu dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme (40 b. l.);

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijomis, iš kurių matyti, kad D. V. eismo įvykio metu buvo blaivi (45-48 b. l.);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. M 69/2020(04), kurioje nurodyta, kad V. D. kelių eismo įvykio metu atsitrenkiant į bukas, kietas automašinos salono dalis, padaryti sužalojimai: kairio šlaunikaulio apatinio trečdalio ir dešinio šlaunikaulio apatinio ir vidurinio trečdalio daugiaskeveldriniai lūžiai, kairės pusės V-XII šonkaulių ir dešinės pusės VII-IX šonkaulių lūžiai, povoratinklinė kraujosruva, muštinės žaizdos dešiniame momenyje, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairio kelio srityje, kraujosruvos kaktoje, dešiniame momenyje, krūtinės srityje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, nubrozdinimai abiejose plaštakose, nubrozdinimas ir kraujosruva dešinio kelio srityje, gyvam asmeniui atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną. V. D. mirtis įvyko nuo abiejų šlaunikaulių daugiaskeveldrinių lūžių, kairės pusės V-XII šonkaulių ir dešinės pusės VII-IX šonkaulių lūžių, sukėlusių trauminį šoką (56-58 b. l.);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1066/2020(01), iš kurios matyti, kad V. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (61 b. l.);

nukentėjusiojo Z. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020-02-11 dukra D. V. išvažiavo su mama, jo žmona V. D. į vaikų darželį. Tą dieną buvo slidus kelias ir grįžtant automobilį posūkyje sumėtė. Dukra nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu buvo sužalota jo žmona, kuri ligoninėje mirė. Dėl eismo įvykio pretenzijų dukrai D. V. neturi, civilinio ieškinio nereiškia (63 b. l.);

iš 2020-03-10 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusysis Z. D. ir įtariamoji D. V. ikiteisminio tyrimo metu susitaikė (82-83 b. l.).

Kaltinamosios D. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes ji, vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobiliu kartu važiavusi keleivė V. D. Kaltinamosios padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu.

Kaltinamosios D. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – dėl nusikalstamo pasitikėjimo padaryta neatsargi nusikalstama veika (BK 281 straipsnio 5 dalis), į kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamoji anksčiau teista už nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (84-85 b. l.), administracine tvarka nebausta (89 b. l.), dirba (92 b. l.), prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios elgesį po nusikaltimo padarymo, teismui yra pagrindas manyti, kad D. V. ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais.

Kaltinamoji D. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jai suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Prokurorė prašo, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirti jai baudžiamojo poveikio priemones 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždrausti kaltinamajai vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Kaltinamoji ir jos gynėjas prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo, arba šį terminą kiek įmanoma trumpinti, nes kaltinamoji privalo kiekvieną dieną į vaikų darželį vežti vaiką, kurį augina viena, pati vykti į darbą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal teismų praktiką, BK 281 straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamosios nusikalstamais veiksmais sukeltos sunkios neatkuriamos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo kartu važiavusi keleivė V. D. Nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. D. V. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir teismui nekyla abejonių, jog kaltinamoji skaudžiai išgyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių, nuoširdžiai gailisi. Administracine tvarka D. V. per pastaruosius 5 metus, nebausta. Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių. Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą patikėti, kad D. V. tokio pobūdžio KET pažeidimai yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų KET pažeidimų, tuo pačiu ir nusikalstamų veikų. Kita vertus, dėl kaltinamosios padarytų KET pažeidimų kilo sunkūs, nepataisomi padariniai. Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamą praktiką, todėl kaltinamosios ir gynėjo prašymas iš vis neskirti kaltinamajai BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, atmetamas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių pavojingo pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti kaltininką, nusveria jo bei jo šeimos narių patiriamus nepatogumus dėl specialiosios teisės atėmimo. Tačiau teismas mano, kad šiuo atveju nubaudimo bei prevencinius tikslus padės pasiekti trumpesnis, nei prokurorės prašomas specialiosios teisės atėmimo terminas. Ši išvada daroma atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis, įpareigojantis kaltą asmenį nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir, kad priešingu atveju, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti bus pakankamas 1 metų specialiosios teisės atėmimo terminas.

Byloje reikalinga panaikinti visus apribojimus, taikytus daiktui, turinčiam reikšmės bylos tyrimui ir nagrinėjimui – automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintam saugojimui savininkei D. V. (49 b. l.).

Kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajai nebuvo skirta. Kaltinamoji nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, netrukdė bylos nagrinėjimui teisme, todėl skirti kaltinamajai kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuomone netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

D. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais, susitaikius kaltinamajai ir nukentėjusiam asmeniui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vieneriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 (šešių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą įmokai sumokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti D. V., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.