- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- eI3-173-596/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04278-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- Čygo-Kalkio tikrosios ūkinės bendrijos „Rinkuškiai“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Čygo-Kalkio tikrosios ūkinės bendrijos „Rinkuškiai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Čygo-Kalkio tikroji ūkinė bendrija „Rinkuškiai“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Departamentas) 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 276 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad pareiškėja tiekia Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra laikoma gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, Bendrija 2013–2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija) buvo pavedusi vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013–2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės ir PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai), kurie patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl pareiškėja atitinkamai 2014–2016 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.
Pareiškėja 2018 m. kovo 2 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD; teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas) panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus. Departamentas atliko Bendrijos patikrinimą ir 2018 m. spalio 23 d. surašė patikrinimo aktą Nr. P-49 (toliau – ir Patikrinimo aktas), o 2018 m. lapkričio 21 d. Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 26 604 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Pareiškėjos nuomone, Sprendimas nepagrįstas, kadangi ji įvykdė visas teisės aktų nustatytas pareigas, o Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD sprendimu. Pabrėžia, kad Bendrija tinkamai ir laiku vykdė Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Dėl šių priežasčių pareiškėjai negali kilti neigiamos pasekmės ir pareiga sumokėti mokestį. Nors Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti pareiškėjai išduoti Patvirtinimai, tačiau dėl to nėra nei Bendrijos, nei Organizacijos neteisėtų veiksmų ar kaltės. Be to, Sprendimu pareiškėja įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, o tai reiškia, kad Bendrijai skiriama sankcija nesant jos kaltės. Nors Sprendime nurodoma, kad dėl Vilniaus RAAD sprendimo pareiškėja turėjo apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį, tikslinant deklaracijas, tačiau to nepadarė, pareiškėja teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Vilniaus RAAD sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, todėl tiek Sprendime, tiek Patikrinimo akte daromos nepagrįstos ir neteisėtos išvados. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus RAAD sprendimas yra neteisėtas.
Be to, Sprendimas neteisėtas, kadangi priimtas, neįvertinus pareiškėjos pastabų dėl Patikrinimo akto, todėl atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimų, o pats Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Sprendime taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Pareiškėja, teikdama mokesčio deklaracijas, disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą, o įstatyme nėra nustatyta galimybė mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, panaikinti, atitinkamai panaikinti ir mokesčio lengvatą, kuria Bendrija pasinaudojo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjai nustatytos teisės ir pareigos organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Bendrijai suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą individualiai arba kolektyviai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir 2013–2015 m. sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ „Žaliasis taškas“. Atsakovas pažymi, kad pasirinkdama kolektyvinį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą pareiškėja žinojo apie jai išliekančią pareigą Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu (toliau – ir MATĮ) nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu neįvykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 (toliau – ir Aprašas), 56 punktu, Vilniaus RAAD sprendimu panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą. Departamento rugsėjo 28 d. pranešimu Bendrija buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius.
Pažymi, kad pagal pareiškėjos patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, ji 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę ir PET pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) deklaracijas, pateikė Organizacijos išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo. Vilniaus RAAD sprendimu panaikino Organizacijos išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. – patvirtinimo Nr. 1314VI0035-4687-1430, metalinės pakuotės kiekis 1,537 t, patvirtinimo Nr. 1317VI0016-4687-1430, PET pakuotės kiekis 9,509 t, 2014 m. – patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-1430, metalinės pakuotės kiekis 3,426 t; 2015 m. – patvirtinimo Nr. 1514VI0001-4687-1430, metalinės pakuotės kiekis 0,187 t. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 informavo pareiškėją apie prievolę iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius. Tačiau pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. spalio 2 d., nepateikė VMI patikslintų deklaracijų ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis nesumokėjo.
Departamento atlikto patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į Vilniaus RAAD sprendimu panaikintus pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo faktiškai įvykdytos užduoties lygis: 2013 m. – įvykdė 26 proc., 2015 m. – 49 proc., metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduoties, kai patvirtintas užduoties įvykdymas – 54 proc., o PET pakuotės: 2013 m. – įvykdė 28 proc., kai patvirtintas užduoties įvykdymas – 32 proc. Todėl pagal Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 26 604 Eur.
Pažymi, kad Sprendimu pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013 m. ir 2015 m. laikotarpius. Organizacijos išrašyti Patvirtinimai apie sutvarkytas metalinės ir PET pakuotės atliekas pripažinti negaliojančiais remiantis Aprašo 55 punktu (53 punkto redakcija, galiojusi Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo metu), kuris nustato, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Taigi, Patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo.
Mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne Organizacijos išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą. Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 1–3 dalyse nurodyti tokie dokumentai, jų negaliojimo pagrindai, institucija, įgaliota juos panaikinti. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais (t. y. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais). Tai reiškia, kad panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai/importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime sutinka su skundu ir prašo teismo jį tenkinti.
Nurodo, kad Sprendimo priėmimą sąlygojo neteisėtai priimtas Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2, kuriuo panaikinta dalis pareiškėjai išduotuose Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio. Skundžiamas Sprendimas yra aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėja yra įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas, o pats Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisėtu Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.
Mano, kad pareiškėjai, tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti mokestį. Šiuo atveju pirmiausia Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimu, o vėliau skundžiamu Sprendimu pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl Organizacija, skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, sudarydama sutartį, o vėliau sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 276 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad Departamentas (anksčiau buvęs Vilniaus RAAD) 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais, įskaitant ir pareiškėjai išduotus patvirtinimus: 2013 m. – patvirtinimo Nr. 1314VI0035- 4687-1430, metalinės pakuotės kiekis 1,537 t, patvirtinimo Nr. 1317VI0016-4687-1430, PET pakuotės kiekis 9,509 t, 2014 m. – patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-1430, metalinės pakuotės kiekis 3,426 t; 2015 m. – patvirtinimo Nr. 1514VI0001-4687-1430, metalinės pakuotės kiekis 0,187 t.
Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 informavo pareiškėją apie prievolę iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius. Tačiau pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. spalio 2 d., nepateikė VMI patikslintų deklaracijų ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis nesumokėjo.
Vadovaujantis MATĮ 9 straipsnio 1 dalimi ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230, 7 punktu, pareiškėjai patikrinimo metu apskaičiuota už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma – 26 604 Eur.
Po atlikto patikrinimo Departamentas surašė Patikrinimo aktą.
Atsakovas, įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus, skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, prašo teismo jį panaikinti.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).
Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Pagal patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, Bendrija 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę ir PET pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja pavedė VšĮ „Žaliasis taškas“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir, kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių ir PET pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės ir PET pakuočių atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais.
Nors pareiškėja skunde teismui nurodo, kad šis minimas Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimas yra neteisėtas, motyvuodama jo neteisėtumo pagrindais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kvestionuojamas Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas dėl pareiškėjos dėstomų argumentų, susijusių su minimu sprendimu, nepasisakys. Be to, minėto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas jau yra įvertintas teismų.
Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punkte nustatyta, kad mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiuojamas, kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos arba, patikrinus mokesčio mokėtoją, paaiškėja, kad mokesčio mokėtojas, kaip sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį (QSUT), nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuotės atliekų kiekį ar dalį jų kiekio, kuriam neturėjo dokumentų ir (ar) patvirtinimų, nurodytų Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos.
Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos iš VšĮ „Žaliasis taškas“ gauti Patvirtinimai už metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą: 2013 m. – patvirtinimo Nr. 1314VI0035- 4687-1430, metalinės pakuotės kiekis 1,537 t, patvirtinimo Nr. 1317VI0016-4687-1430, PET pakuotės kiekis 9,509 t, 2014 m. – patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-1430, metalinės pakuotės kiekis 3,426 t; 2015 m. – patvirtinimo Nr. 1514VI0001-4687-1430, metalinės pakuotės kiekis 0,187 t, nuo Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios, tačiau pareiškėja iki 2018 m. spalio 2 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį. Dėl šių priežasčių Mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013, 2014, 2015 metus, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punktu, apskaičiuotas pagrįstai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, kad Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti pareiškėjai pareigą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, nes Bendrija yra pasinaudojusi šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti Patvirtinimai.
Regionų administracinis teismas (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023 atmetė VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5), kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta šio Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kita Regionų administracinio teismo (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 palikta nepakeista.
LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad Departamentas turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio), nepagrįstai panaikinti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.
Nagrinėjamu atveju aktuali LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartis, kurioje apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė ginčo šalių šioje byloje keliamais esminiais klausimais. Nėra abejonių, kad šios bylos ir minėtos bylos reikalavimai, motyvai, padarytos išvados yra tarpusavyje susiję, o LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi tiesioginę įtaką sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui. Apeliacinės instancijos teismui jau įvertinus Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2, kurio pagrindu priimtas byloje ginčijamas Sprendimas, teisėtumą, kartu buvo įvertintos ir visos faktinės aplinkybės, susijusios su Departamento pareigūnų atliktu patikrinimu, jo teisėtumu (kompetencija, aktualių teisės aktų taikymas, terminai ir pan.), todėl teismas, vengdamas pasikartojimų, abiems byloms aktualių ir jau nustatytų faktinių ginčo aplinkybių iš naujo neaptarinėja, o šiame sprendime pasisako tik dėl keliamo ginčo iš esmės ir pareiškėjos skunde akcentuotų esminių nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų (teisės, kaip ji teigia, pakartotinai mokėti jau prieš tai sumokėtą mokestį už pakuočių sutvarkymą). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-191-624/2025 pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl preziumuotina, kad minėtoje byloje priimtos išvados, motyvacija, įskaitant ir pareiškėjos šioje byloje keliamais klausimais, pareiškėjai yra žinomos.
Teismas, atsižvelgdamas į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį bei siekdamas operatyvaus bylos išnagrinėjimo, įpareigojo atsakovą pateikti paaiškinimus, susijusius su pareiškėjos skundžiamu Sprendimu.
Departamentas pateikė teismui paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus, nurodydamas, kad už 2013 m. perskaičiavus mokėtiną mokestį, pareiškėjai už 2013–2015 metus išlieka pareiga sumokėti 26 529 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pripažinus pareiškėjai išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus neteisėtais, ji, siekdama pasinaudoti MATĮ nustatyta mokestine lengvata, privalėjo pateikti įrodymus, jog visos jos atliekos, kurios jai buvo nustatytos sutvarkyti (Vyriausybės nustatytos užduotys), buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, tačiau to nepadarė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog jai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindžia tuo, kad ji Organizacijai perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, o pats Sprendimas priimtas neva neteisėto Vilniaus RAAD sprendimo pagrindu. Kaip minėta, šioje byloje sprendžiamas Sprendimo teisėtumas, bet ne Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo teisėtumas.
Pažymėtina, kad LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje darė išvadą, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai 2013–2015 m. išduoti patvirtinimai yra pripažinti negaliojančiais. Nors pareiškėja teigia, kad užduotis įvykdyta, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o jai atitinkamai neįrodžius, jog minėtu laikotarpiu atliekų kiekis buvo realiai sutvarkytas, pareiškėja neturi teisės į mokesčių lengvatą. Papildomai pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog už prievolę sumokėti aplinkos teršimo mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai. Pirmiau aptartų teisės aktų nuostatų kontekste, aplinkybė, kad kiti subjektai (dalyvaujantys sutarčių pagrindu) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nedaro įtakos mokesčio mokėtojui nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, keliamo ginčo klausimus reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas dalyje, sumažinant sumą, t. y. pareiškėja turi sumokėti 26 529 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį.
Pareiškėja skunde teismui prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad, nors pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, pats ginčijamas Sprendimas nėra panaikintas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jos prašymą atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Čygo-Kalkio tikrosios ūkinės bendrijos „Rinkuškiai“ skundą patenkinti iš dalies.
Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendime Nr. 276 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodytą pareiškėjai Čygo-Kalkio tikrajai ūkinei bendrijai „Rinkuškiai“ sumokėti 26 604 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 m. metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą iki 26 529 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt devynių eurų) sumos.
Likusią pareiškėjos Čygo-Kalkio tikrosios ūkinės bendrijos „Rinkuškiai“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos Čygo-Kalkio tikrosios ūkinės bendrijos „Rinkuškiai“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.