Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-02-17 · Civilinė byla Nr. e2A-305-852/2026

Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-17
Bylos Nr.
e2A-305-852/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19159-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Svetlana Panina, Andrius Verikas, Donata Kravčenkienė
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
L. G.
Civilinė byla Nr. e2A-305-852/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19159-2024-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.6.3.2; 3.3.1.19.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Svetlanos Paninos ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo V. G. priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo sutuoktinių daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. G. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo, kuriuo teismo prašė: 1) nutraukti 2007 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei L. G. palikti iki santuokos turėtą pavardę (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje paaiškėjo, kad šalys dėl skirtingų charakterių kaip sutuoktiniai negeba gyventi, nesugeba derinti tarpusavio norų ir poreikių, palaipsniui ėmė vis mažiau vykdyti tarpusavio sutuoktinių pareigas, išsiskyrė požiūriai į gyvenimą, interesai, sutuoktiniai vienas nuo kito nutolo, tapo svetimi. Šalys jau nuo 2015 metų kalbėjosi apie tai, kad jų santuoka nebeturi prasmės ir yra tiesiog formalumas, nes realiai šalys šeimyninio gyvenimo negyveno, miegojo atskiruose kambariuose, jokių bendrų šeimyninių klausimų nuo 2015 metų nesprendė. Nuo 2023 m. liepos mėnesio, kai atsakovas išsikraustė iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šalys gyvena skyriumi. Ieškovė mano, jog dėl šeimos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, kadangi nei vienas nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, gerinti santykius, priešingai, palaipsniui kiekvienas ėmė vis mažiau vykdyti tarpusavio sutuoktinių pareigas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė teismo prašė pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nurodė, jog šalys 2007 m. lapkričio 8 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė savo tarpusavio turtines teises ir pareigas santuokos metu, nustatydamos visiško turto atskirumo teisinį režimą. Dėl šios priežasties šalims gyvenant santuokoje bei vedant bendrą ūkį joks nekilnojamas ar kilnojamas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas nebuvo. Tuo tarpu turtas, įgytas po povedybinės sutarties sudarymo (ieškovės buvo įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Berela“ akcijų), laikytinas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, todėl po santuokos nutraukimo nėra dalintinas.