Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-14 · Civilinė byla Nr. 2A-410/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-14
Bylos Nr.
2A-410/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Vytas Milius
Ieškovas
UAB „Eskom“, ir UAB, „Baltijos pirkliai“
Atsakovas
B. M. K. P., K. B., K. S.
Trečiasis asmuo
UAB „Baltijos pirkliai“, V. Š., K. D.
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-410/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.2.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus,

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,dalyvaujant ieškovo UAB „Eskom“ atstovui advokatui M. I.,atsakovės B. M. K. P. atstovams advokatui J. S., K. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių K. B. bei B. M. K. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1379-125/2009 pagal ieškovo UAB „Eskom“ ieškinį atsakovėms K. B., K. S., B. M. K. P., tretiesiems asmenims UAB „Baltijos pirkliai“, V. Š., K. D. dėl skolų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovių: K. B. 170 571,71 Lt, K. S. – 88 930 Lt, o iš B. M. K. P. – 347 910 Lt skolos bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad su atsakovėmis buvo sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias atsakovės įsipareigojo ieškovui parduoti žemės sklypus, esančius Palangos m., kai bus atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus. Ieškovas pagal preliminariąsias sutartis sumokėjo visą pirkimo–pardavimo kainą, tačiau atsakovės iki šiol nevisiškai įvykdė savo įsipareigojimus, nepardavė dalies žemės sklypų ir negrąžina gautų avansų dalies (1 t., b. l. 2-7).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009-09-21 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Eskom“ iš atsakovių: K. B. – 108 934,80 Lt, iš K. S. – 88 930 Lt, iš B. M. K. P. – 347 910 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; be to, priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių: K. B. – 5 000 Lt, iš K. S. – 4 000 Lt, iš B. M. K. P. – 10 000 Lt (1 t., b. l. 139-141). Teismas nurodė, jog šalys, sudarydamos preliminariąsias žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, teisių ir prievolių atsiradimą ir pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (5–30 kalendorinių dienų nuo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir daiktinių teisių įregistravimo dienos), todėl darytina išvada, jog sandoriai sudaryti su naikinamąja sąlyga (CK 1.66 str. 3 d.). Atsakovės gavo visus pinigus už numatytus parduoti žemės sklypus, nuo preliminariųjų sutarčių sudarymo ir pasibaigimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, todėl ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti be pagrindo įgytus pinigus.

Pasak teismo, atsakovės, pasirašydamos preliminariąsias sutartis, sutiko, kad joms atkuriant nuosavybės teises atstovautų UAB „Baltijos pirkliai“ ar jų nurodytas kitas asmuo, nors tarp ieškovės ir UAB „Baltijos pirkliai“ sudarytoje pavedimo sutartyje įgaliotiniui tokia teisė nebuvo suteikta. Atsakovės ar jų atstovai, sudarydami preliminariąsias sutartis, turėjo pasitikrinti tarpininkės UAB „Baltijos pirkliai“ įgalinimus, nurodytus 2004-07-26 tarp ieškovės ir UAB „Baltijos pirkliai“ sudarytoje pavedimo sutartyje.

Be to, teismas konstatavo, jog pagal bylos duomenis, pinigus už K. B. ir K. D. gavo jų įgaliotinis E. B.. Todėl iš atsakovės K. B. priteistina ne ieškovo prašoma 170 571,71 Lt suma, o 108 934,80 Lt (170 571,71 Lt – 61 636,91 Lt).

Šalies argumentai

Atsakovė K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-21 sprendimo dalį dėl skolos iš jos priteisimo bei priteisti iš ieškovo apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 152). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino CK 1.66 straipsnį, pažeidė CK 1.117 straipsnio 2 dalį, 6.156 straipsnį, 6.165 straipsnio 3 dalį, 6.193 straipsnį bei 6.200 straipsnį, taip pat neteisingai išaiškino pradinės sutarties turinį bei šalių tikruosius ketinimus.

2. Sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, jog pradinėje sutartyje nėra numatytas sutarties galiojimo terminas, todėl sutartis galioja vienerius metus nuo jos sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.). Aplinkybė, kad pradinės sutarties sudarymo metu nebuvo aiškiai žinoma, kiek laiko užtruks žemės sklypo grąžinimas apeliantei bei jo užregistravimas nekilnojamojo turto registre, neturi esminės reikšmės vertinant, ar pradinės sutarties šalys nustatė terminą, ar sąlygą pagrindinės notarinės sutarties sudarymui, nes visiems buvo žinoma, kad žemės grąžinimo natūra procesas Lietuvoje paprastai trunka ilgą laiką, t. y. daugiau nei vienerius metus. Be to, pats ieškovas, siekdamas apsaugoti savo interesus, neįtraukė į pradinę sutartį aiškios nuostatos (nors pradinės sutarties projektą rengė ieškovas), kad jis turi teisę atsisakyti žemės sklypo pirkimo, jei žemės sklypas natūra nebus grąžintas apeliantei. Taip pat, vykdydami Pradinę sutartį, ieškovas ir apeliantė 2006-01-20 ir 2006-05-15 (t.y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo pradinės sutarties sudarymo) sudarė keturias žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kas patvirtina, jog ieškovas pradinės sutarties 3 punkte numatytą sutarties nuostatą taip pat suprato ir aiškino kaip terminą, o ne sąlygą pagrindinės sutarties sudarymui. Taigi, kadangi aplinkybė, jog žemės sklypas natūra bus grąžintas apeliantei ir užregistruotas jos vardu, buvo ne tikėtina, bet aiškiai žinoma, todėl pripažintina, kad pradinėje sutartyje šalys nustatė terminą, o ne sąlygą pagrindinės notarinės sutarties sudarymui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo Sprendimu sudaromos sąlygos ieškovui išvengti pradinėje sutartyje nurodytos ieškovo atsakomybės (pradinės sutarties 6 p.) už pradinės sutarties nevykdymą, kadangi, pateikdamas ieškinį, ieškovas pademonstravo savo nenorą tinkamai vykdyti pradinę sutartį, t. y. pirkti likusius žemės sklypus pagal pradinę sutartį už joje numatytą jų kainą.

4. Ieškovas teismui nepateikė, o apygardos teismas nenustatė jokių duomenų apie tai, kad apeliantė vengtų įvykdyti įsipareigojimus pagal pradinę sutartį arba atsisakytų sudaryti pradinėje sutartyje numatytas pagrindines žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Priešingai, apeliantė šiuo metu baigia tvarkyti visus reikiamus dokumentus, susijusius su dar ieškovui neparduotais žemės sklypais, ir siekia, kiek tai priklauso nuo apeliantės, kuo per kuo trumpesnį terminą įvykdyti pradinėje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus.

Šalies argumentai

Atsakovė B. M. K. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-21 sprendimo dalį dėl skolos iš jos priteisimo (1 t., b. l. 155-159). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo išvada, jog šalys nenurodė preliminarios sutarties galiojimo termino, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi preliminarios sutarties 10 punkte buvo nustatyta, jog sutartis įsigalioja nuo avansinio mokėjimo padarymo dienos ir galioja iki visiško sutarties sąlygų įvykdymo.

2. Teismas nenustatė esminės faktinės aplinkybės, jog V. Š., veikdamas kaip UAB „Baltijos pirkliai“ generalinis direktorius ir kaip asmuo, veikė tik ieškovo interesais, nors turėjo visus įgalinimus atstovauti ir atsakovę. Tokie V. Š. veiksmai, atstovaujant abi sandorio šalis, laikytini nesąžiningais.

3. Teismas netinkamai taikė CK 166 straipsnio 3 dalį, kadangi netinkamai nustatė jog šalys teisių ir pareigų atsiradimą ir pabaigą padarė priklausomą nuo aplinkybių, kurių atsiradimas šalims nežinomas. Šalys sutartyje aptarė tik teisių ir pareigų atsiradimo klausimą, o ne jų pabaigą. Be to, teismas netinkamai taikė ir CK 6.193 straipsnį dėl sutarčių aiškinimo.

4. Apygardos teismas nepasisakė dėl apeliantės argumentų, susijusių su sutarties galiojimo terminu bei atidedamosios sąlygos nustatymu, taip pat nenurodė, kodėl atmetė rašytinius įrodymus.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovės K. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 1-7). Atsiliepime nurodoma:

Šalies argumentai

1. Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad sutarties 3 punkto nuostatos laikytinos terminu, nes šio punkto nuostata neatitinka CK terminui keliamų reikalavimų, t. y., kad terminu gali būti tik toks įvykis, kuris tikrai ir objektyviai įvyks. Ieškovas, net ir būdamas savo srities specialistas, nebuvo ir negalėjo būti tikras, ar apeliantė apskritai atgaus teises į nurodytą žemės sklypą, be to, ieškovas negalėjo numatyti, kada apeliantė atgaus teises į aptariamą žemės sklypą.

2. Preliminariosios sutarties 3 punkte nurodyta nuostata laikytina ne terminu, o atidedamąja sąlyga, kurios neįvykdžius per įstatymo Preliminariosios sutarties galiojimo terminą (vienerius metus), ieškovas UAB „Eskom“ įgyja teisę reikalauti iš apeliantės grąžinti pagal preliminarią sutartį gautą avansą, kaip nepagrįstai įgytą turtą.

3. Apeliantė nepagrįstai išskiria preliminariosios sutarties pasibaigimo terminą ir pagrindinės sutarties sudarymo terminą bei taip paneigia preliminarios sutarties sampratos esmę.

4. Nepagrįstas apeliantės skundo teiginys, jog ieškovas piktybiškai vengia vykdyti įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį. Po preliminariosios sutarties termino pasibaigimo ieškovas turėjo teisę, bet ne pareigą nupirkti sklypus. Ieškovo gerą valią ir siekį kaip įmanoma teisingiau ir abiems pusėms naudingiau išspręsti ginčą rodo ir tai, kad ieškovas šioje byloje nereikalauja nei netesybų, nei palūkanų, kurių pagal CK ir Preliminarią sutartį turi teisę reikalauti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad preliminarios sutarties sudarymo ar galiojimo metu apeliantė nė karto nesikreipė į ieškovą dėl preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimo, neprieštaravo sudarytai sutarčiai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės į B. M. K. P. apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir priteisti iš jos ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 19-24). Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

1. Atmestinas apeliantės motyvas, kad preliminarių sutarčių galiojimo terminas buvo nustatytas iki visiško jų sąlygų įvykdymo, nes pareiga sudaryti pagrindinę sutartį turi būti apibrėžta konkrečiu terminu, kuris nenustatytas nei Preliminarių sutarčių 3 punkte, nei kituose punktuose. Todėl pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą (CK 6.165 str. 3 d.), kuris baigėsi 2006-05-16. Preliminarių sutarčių 3 ir 10 punktuose nustatytos sąlygos negali būti laikomos įtvirtinančiomis sutarčių galiojimo terminus CK prasme, kaip neišvengiamai įvyksiantis įvykis (CK 1.117 str. 1 d., 2 d.), nes ieškovas negalėjo žinoti, ar apeliantė atgaus teises į žemės sklypus ir kada tai įvyks. Sutarties galiojimo siejimas su įvykiu, kuris gali įvykti arba neįvykti, reiškia, kad nustatoma naikinamoji sutarties sąlyga.

2. Nepagrįstas teiginys, jog tretysis asmuo V. Š., būdamas UAB „Baltijos pirkliai“ direktoriumi ir apeliantės įgaliotiniu, veikė tik ieškovo interesais ir buvo nesąžiningas. Šio asmens veiksmai ieškovui negali sukurti jokių teisių ir pareigų, todėl teisiškai yra nereikšmingi. Šioje byloje sprendžiamas ne apeliantės civilinės atsakomybės ir žalos ieškovui atlyginimo, o be pagrindo įgyto turto grąžinimo klausimas. Be to, apeliantė sutiko, kad jos interesus atstovautų UAB „Baltijos pirkliai“, suteikė šiam asmeniui įgaliojimus tvarkyti parduodamų žemės sklypų atgavimo klausimus; byloje nėra duomenų, jog tretysis asmuo veikė nesąžiningai, o pati apeliantė nesidomėjo jo atliekamais veiksmais ir nesirūpino žemės sklypų atgavimu.

Šalies argumentai

3. Apeliantė B. M. K. P., apeliaciniame skunde nurodydama, jog aplinkybė – nuosavybės teisės atkūrimas natūra, sudarant preliminarias sutartis, negalėjo būti žinoma šalims ir nepriklausė nuo jų valios, sutinka, kad Preliminarių sutarčių 3 punktas laikytinas atidedamąja sąlyga CK 1.66 straipsnio prasme.

Atsiliepimas

Atsakovė B. M. K. P. atsiliepimu į atsakovės K. B. apeliacinį skundą prašo jį patenkinti (2 t., b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindo patenkinti teismo sprendime nurodytus ieškininio reikalavimus dėl sprendime nurodytų motyvų.

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Byloje nustatyta, kad ieškovas, atstovaujamas trečiojo asmens UAB „Baltijos pirkliai“, veikiančio 2004-07-26 pavedimo sutarties pagrindu, sudarė su atsakovėmis preliminarias žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 11-12, 28-29, 36-37, 39-40), pagal kurias atliko avansinius mokėjimus. Pažymėtina, kad viena iš būtinų preliminarios sutarties sąlygų yra nurodymas termino pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 str. 3 d.). Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas, ar šalys apibrėžė terminą pagrindinėms žemės sklypų sutartimis sudaryti, preliminarių sutarčių 3 punkte nurodydamos, kad pirkimo – pardavimo sutartis įsipareigoja pasirašyti per 5–30 kalendorinių dienų nuo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir daiktinių teisių įregistravimo dienos.

Pagal CK 1.117 straipsnio 2 dalį terminas gali būti apibrėžiamas ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Tačiau terminas negali būti apibrėžiamas įvykiu, kuris nėra neišvengiamas (gali įvykti arba neįvykti iš viso), nes tokiu būdu neapibrėžiamas termino, kaip laiko tarpo, pabaigos momentas. Jeigu sutartyje nustatomas įvykis ar veiksmas ateityje, kuris objektyviai galimas, tačiau nėra aišku, ar jis įvyks arba bus atliktas, tokia prievolė pripažintina sąlygine prievole (CK 6.30 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2005).

Bylos duomenimis, preliminarių sutarčių sudarymo metu nebuvo žinoma, ar atsakovėms pavyks atkurti nuosavybės teises į nurodytus žemės sklypus ir kada šios teisės bus atkurtos, nurodytos aplinkybės neapibrėžtumą termino pabaigos atžvilgiu patvirtina ir tai, jog apeliančių nuosavybės teisės į ginčo preliminariose sutartyse nurodytus žemės sklypus iki šiol nėra atkurtos. Pagal įstatymą ir teismų praktiką, sutarties galiojimo susiejimas su įvykiu, kuris gali įvykti arba neįvykti, iš esmės reiškia, kad nustatoma naikinamoji sutarties sąlyga (CK 1.66 str. 3 d.), sutarties terminas tokiu susitarimu nenustatomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009). Todėl atmestini apeliančių argumentai, kad terminas, per kurį šalys privalėjo sudaryti pagrindines sutartis, buvo apibrėžtas įvykiu.

Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad šalys, sudarydamos preliminariąsias žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, teisių ir prievolių atsiradimą ir pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (5–30 kalendorinių dienų nuo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir daiktinių teisių įregistravimo dienos), nurodydamas, jog šie sandoriai sudaryti su naikinamąja sąlyga (CK 1.66 str. 3 d.).

Pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį, jei šalys preliminarioje sutartyje nenustato termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per 1 metus nuo preliminarios sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju šalys per vienerių metų terminą nesudarė pagrindinių žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių, todėl, remiantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi, pasibaigė prievolė sudaryti šią sutartį. Neturi teisinės reikšmės atsakovės B. M. K. P. argumentai, kad preliminari sutartis nelaikytina pasibaigusia, nes pagal sutarties 10 punktą, ji galioja iki visiško sutarties sąlygų įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, ir jokios papildomos šalių valios išraiškos įstatymas nereikalauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2006; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010).

Nagrinėjamu atveju preliminarios sutarties šalims per 1 metus nesudarius pagrindinės sutarties, laikytina, kad preliminarioji sutartis pasibaigė. Apygardos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovės gavo pinigus už numatomus parduoti žemės sklypus, o nuo preliminariųjų sutarčių sudarymo ir pasibaigimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, todėl ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti be pagrindo įgytų pinigų dalį, nurodytą teismo sprendime, kurią teismas turėjo pagrindo priteisti.

Sprendžiant ieškovo reikalavimo grąžinti pagal preliminarias sutartis sumokėtus avansus pagrįstumo klausimą, neturi teisinės reikšmės apeliančių nurodyti argumentai dėl nesąžiningumo V. Š. veiksmų, kuris, apeliančių teigimu, veikė tik ieškovo interesais, nors turėjo įgalinimus atstovauti ir apeliantes. Tarp ieškovo ir UAB „Baltijos pirkliai“ sudarytoje 2004-07-26 pavedimo sutartyje, kurios pagrindu veikdamas tretysis asmuo sudarė su atsakovėmis preliminarias sutartis, nenumatyta įgaliotinio UAB „Baltijos pirkliai“ ar jo nurodyto kito asmens teisė atstovauti būsimas pirkėjas (t. 1, b. l. 9-10). Atsakovės, pasirašydamos preliminariąsias sutartis, su UAB „Baltijos pirkliai“ susitarė, kad šis ar jo nurodytas kitas asmuo jas atstovaus, atkuriant nuosavybės teises į nurodytus žemės sklypus. Be to, atsakovės išdavė V. Š. (trečiajam asmeniui), kaip fiziniam asmeniui, notariškai patvirtintus įgaliojimus dėl jų atstovavimo, atkuriant jų nuosavybės teises į žemės sklypus (t. 1, b. l. 65-66, 98-99). Taigi tarp atsakovių (apeliančių) ir UAB „Baltijos pirkliai“ ar (ir) V. Š., kaip fizinio asmens (ar kaip UAB „Baltijos pirkliai“ generalinio direktoriaus), teisiniai atstovavimo santykiai neturi įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, reikalaujant grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Apeliantėms manant, kad V. Š. netinkamai jas atstovavo ir veikė nesąžiningai, jos turėtų reikšti jam reikalavimus atskiroje civilinėje byloje.

Dėl pasakyto nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apygardos teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais (CPK 263 str., 329 str. – 330 str.).

Atmetus atsakovių K. B. ir B. M. K. P. apeliacinius skundus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagal civilinio proceso įstatymo taisykles iš apeliančių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, tarp jų valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (32, 25 Lt; 1 b. t., l. 185, t. 2, l. 33, 42; CPK 88 str., 93 str. 1 d., 96 str., 302 str.). Be to, atsakovės B. M. K. P. žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimas buvo atidėtas iki priėmimo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) pagal apeliacinius skudus (t. 1, b. l. 187-189), todėl iš apeliantės valstybei priteistina 7 000 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo teigimu, jis turėjo 6171 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (t. 2, b. l. 49-56), tačiau, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, šios išlaidos mažintinos iki 2 400 Lt, ir priteistinos iš apeliančių proporcingai jų nepatenkintų skundų reikalavimų daliai (CPK 93 str., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą.

Priteisti valstybei iš atsakovių K. B. bei B. M. K. P. po 16, 15 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme, o iš atsakovės B. M. K. P. 7 000 litų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovių: K. B. 900 litų, iš B. M. K. P. 1 500 litų ieškovui UAB „Eskom“ advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasVytas Milius