Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Juškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Varėnoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sužalojo artimą giminaitį ir šeimos narį, o būtent 2017-04-29 apie 16 val. 30 min., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilių girtumas), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia sudavė tris smūgius kumščiu savo seneliui V. G. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl paviršinės muštinės žaizdos kairio antakio srityje.

Tokiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui ir šeimos nariui, o būtent 2017-07-16 apie 13 val. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,66 promilių girtumas), asmeninio konflikto metu tyčia rankomis sugriebė savo seneliui V. G. už kaklo ir šį smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. G. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas M. K. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. G. (2017-04-29) grindžiamas šiais įrodymais:

2017-04-29 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis namas, kuriame gyvena V. G. ir M. K.. Apžiūrėjus minėto namo kambarius, tyrimui reikšmingų pėdsakų nepastebėta (b. l. 31-39).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio Eriko Šimkaus 2017-04-29 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2017-04-29 (duomenys neskelbtini), atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad V. G., g. (duomenys neskelbtini) m. namuose, konflikto metu M. K., g. (duomenys neskelbtini), sudavė tris smūgius kumščiu į veido sritį, matyti V. G. prakirstas kairės pusės antakis (b. l. 26-29).

Patikrinimo alkotesteriu duomenimis, V. G. 2017-04-29 17.33 val. buvo blaivus (0,00 promilių) (b. l. 51).

Nukentėjusiojo V. G. 2017-04-29 parodymais, kad 2017-04-29 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) į namus grįžęs neblaivus jo anūkas M. K. pradėjo prie jo be jokios priežasties kibti, priekaištauti, kad jis savo sūnui R. G. leido iškirsti miško namo remontui, o jam (anūkui) nieko neduoda. Tarp jų šia tema kilo žodinis konfliktas, po to anūkas pradėjo jį stumdyti. Jis anūką ramino, bet šis nerimo. Į jų barnį įsikišo ir jo žmona E. G., M. močiutė, kuri taip pat pradėjo anūkui priekaištauti, kad šis diena dienon geria alkoholį ir niekur nedirba, jiems šį tenka išlaikyti. Po tokių pasakytų močiutės žodžių anūkas ją užsipuolė, norėjo jai suduoti, tačiau jis anūkui neleido, atitraukęs šį nustūmė į kitą kambarį. Anūkas, dar labiau įpykęs, puolė jį ir kumščiu sudavė jam į galvą tris kartus. Po šių smūgių jis pajuto skausmą, kraujavo antakis. Išbėgęs iš namų, jis nubėgo pas kaimyną J. K., kaimynai J. K. ir šio žmona J. K., pamatę jo kraujuojantį antakį, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad jį sumušė anūkas. Anūkas M. K. anksčiau ne kartą yra prieš jį smurtavęs, tačiau jis dėl to į policiją nesikreipė. Anūkas aštuonerius metus pas juos gyvena, niekur nedirba, kasdien vartoja alkoholį, jį su žmona veja iš namų, jie šio bijo. Anūkas yra pas juos deklaravęs gyvenamąją vietą. Ne kartą jis kreipėsi į seniūną dėl anūko išregistravimo, tačiau seniūnas pasakė, kad nėra galimybės, neturi būsto, kur M. K. apgyvendinti. Atvykę medikai prakirsto antakio žaizdą sutvarstė, sužalotas buvo nestipriai. Jis prašo imtis priemonių anūko atžvilgiu, nori, kad šis pas juos negyventų (b. l. 53-55).

Nukentėjusiojo V. G. 2017-05-03 papildomais parodymais, kad su anūku M. K. susitaikė, šis jo atsiprašė, pretenzijų anūkui dėl padarytos žalos neturi. Tai pirmas kartas, kai anūkas taip prieš jį smurtavo. Tarp jų anksčiau buvo žodinių konfliktų. Dažniausiai konfliktai vyksta, kai anūkas būna išgėręs alkoholio, norėtų, kad šiam būtų taikomos, kokios nors su alkoholio vartojimu susijusios programos, kad anūkas nustotų gerti. Be to, jis norėtų, kad anūkas nevaikščiotų pas tuos draugus, pas kuriuos vartoja alkoholį. Tuomet, jo nuomone, viskas ir susitvarkytų. Pykčio anūkui jis neturi, galvoja, kad šiam bus pamoka, anūkas daugiau taip nesielgs (b. l. 59-61).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 410/2017 (06), kuria pažymima, kad V. G. kliniškai nustatyta paviršinė muštinė žaizda kairio antakio srityje. Sužalojimas padarytas, veikiant kietu buku žalojančiu daiktu, galėjo būti padarytas nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 70-71).

Liudytojos E. G. 2017-04-29 parodymais, kad 2017-04-29 apie 16 val., jai su vyru V. G. būnant namuose (duomenys neskelbtini), grįžo girtas anūkas M. K., grįžęs iš karto, be jokios priežasties prikibo prie jos vyro V., savo senelio, kuris tuo metu buvo virtuvėje. Anūkas prikibo dėl to, kad ji su vyru leido išsipjauti miško savo sūnui R., o jam (anūkui) nieko neduoda. Jie susiginčijo, tarp jų kilo barnis. Ji įsikišo į vyrų barnį, norėdama apraminti anūką, šiam pasakė, kad jeigu leistų jam išsikirsti mišką, tai šis viską tą pačią dieną pragertų. Anūkas dėl šių žodžių ant jos supyko ir puolė muštis, ją pargriovė, tačiau fizinio skausmo nesukėlė. Anūką nuo jos atitraukė vyras ir nustūmė į kitą kambarį. Anūkas dar labiau įpyko, pribėgęs prie senelio, šiam kumščiu trenkė į galvą, sudavė gal tris smūgius. Vyras išbėgo į lauką pas kaimynus pagalbos, šie iškvietė medikus ir policiją. Anūkas yra jų išlaikytinis, niekur nedirba, pastoviai, praktiškai kasdien, vartoja psichologinį smurtą, jie šio bijo (b. l. 89-90).

Liudytojos J. K. parodymais, kad pas ją į namus atbėgo V. G., kuris buvo kruvinas, matėsi kirstinė žaizda kairėje pusėje virš antakio. Daugiau jokių sužalojimų matyti nebuvo. Vincas sakė, kad sužalojimą padarė jo anūkas M. K., kuris grįžo į namus neblaivus. V. G. paprašė iškviesti medikus ir policiją (b. l. 92-94).

Patikrinimo alkotesterio duomenimis, M. K. 2017-04-29 17.31 val. buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas (b. l. 119).

Įtariamojo M. K. 2017-04-30 parodymais, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi dėl to, kad smurtavo prieš savo senelį V. G.. Jis gyvena su savo seneliais E. ir V. G. šių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2017-04-29 apie 14.00 val., baigęs darbą, su draugais (duomenys neskelbtini) išgėrė alaus ir į namus grįžo apie 16.30 val. Namuose seneliui jis pradėjo reikšti pretenzijas, kad šis pardavė mišką ir jam nedavė pinigų. Senelis jam kažką atsakė, supykęs jis seneliui V. G. su ranka sudavė tris smūgius į veidą. Ar nuo smūgių senelis patyrė sužalojimų, jis neprisimena. Dėl girtumo jis nelabai atsimena, kas namuose vyko. Senelio V. G. nori atsiprašys bei su šiuo susitaikyti (b. l. 132-133).

Įtariamojo M. K. 2017-05-03 papildomais parodymas, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, jog 2017-04-29 vakare, būdamas namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė savo seneliui V. G. tris smūgius kumščiuį galvą, pataikė kažkur prie kairio antakio. Visa tai įvyko, nes jis buvo neblaivus. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Senelio atsiprašė, jie susitaikė. Daugiau prieš senelį nesmurtaus, daug dirbs, stengsis kuo mažiau būti namuose, vengs konfliktų, vartos mažiau alkoholio (b. l. 140-141).

Kaltinimas M. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo V. G. (2017-07-16) grindžiamas šiais įrodymais:

2017-07-16 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis namas, kuriame gyvena V. G. ir M. K.. Apžiūrėjus minėto namo kambarius, nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (b. l. 44-49).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio Kęstučio Baliukonio 2017-07-16 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad pagal gautą pranešimą 2017-07-16 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad policijos pareigūnai kviesti dėl to, jog konflikto metu M. K. griebė seneliui V. G. už kaklo ir šį smaugė (b. l. 40-43).

Patikrinimo alkotesteriu duomenimis, kad V. G. 2017-07-16 14.13 val. buvo blaivus (0,00 promilių) (b. l. 41).

Nukentėjusiojo V. G. 2017-07-16 parodymais, kad 2017-07-16 apie 13 val. jis su žmona E. G. iš miško grybavę grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Jis pamatė, kad kieme anūkas M. K. su draugais geria alų. Jam tai nepatiko, išėjęs į kiemą, pasakė, kad šie eitų kur kitur gerti. Anūko draugai atsistojo ir išėjo iš kiemo. Į namą užėjęs neblaivus anūkas M. pradėjo reikšti savo nepasitenkinimą, kad jis išvijo šio draugus, kilo konfliktas. Anūkas pradėjo jį įžeidinėti, šaukti ir virtuvėje, sugriebęs jam rankomis už kaklo, pradėjo jį smaugti. Jis išsilaisvino, anūką atstumdamas, ir pabėgo į kiemą, anūkas kieme dar vijosi jį iš paskos, bet, išbėgus iš kiemo, toliau nebesivijo. Jis nuėjo pas kaimyną J. K. ir pranešė apie įvykį policijai. Policijos pareigūnai jį rado ūkiniame pastate, šiems paaiškino įvykio aplinkybes. Anūką, kuris buvo name, policijos pareigūnai sulaikė. Žmona E. šio įvykio nematė, ji tuo metu buvo išėjusi į daržą. Anūko išpuolis prieš jį jau ne pirmas. Šio įvykio metu dėl anūko smurto jam skaudėjo, tačiau medikų pagalbos nereikėjo. M. kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus, pas juos gyvena ir neduoda ramybės, puola muštis (b. l. 74-76).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 694/2017 (06), kuria pažymima kad, esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (b. l. 83).

Patikrinimo alkotesterio duomenimis, kad M. K. 2017-07-16 14.12 val. buvo nustatytas 3,66 promilių girtumas (b. l. 41).

Įtariamojo M. K. 2017-07-17 parodymais, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl to, kad savo seneliui sukėlė fizinį skausmą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo seneliais V. G. ir E. G. nuo pat mažens, šie jį ir augino. Jo motina yra mirusi, sudegė gaisro metu. Namai, kuriuose jis gyvena, priklauso jo seneliams, seneliai juo rūpinasi, jis taip pat šiems padeda ūkyje, valgo kartu, gyvena tose pačiose patalpose. Jis užsiima individualia veikla, dirba miško ruošos darbus. 2017-07-16 nuo ryto (duomenys neskelbtini) senelių sodybos kieme kartu su draugu J. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), jis gėrė alų, išgėrė didelį kiekį alaus. Visų įvykio aplinkybių jis gerai neprisimena, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Vienu metu, kiek prisimena, tiksliai valandų nežino, galėjo būti apie 13 val., jis nuėjo kažko į namus. Namuose buvo senelis V. G., močiutės namuose nematė. Tarp senelio ir jo dėl kažkokių priežasčių lyg tai virtuvėje įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko jiedu apsižodžiavo, jis neprisimena. Jis prisimena, kad ranka ar abejomis rankomis jis seneliui pagriebė už kaklo ir suspaudė, tai galėjo būti kaip smaugimas. Vėliau senelis iš jo ištrūko ir pabėgo gal į kiemą, tiksliai nepastebėjo, kur. Įvykio aplinkybių daugiau niekas nematė. Ar seneliui padarė kokius sužalojimus, jis nežino. Seneliui medikų neprireikė, į medikus nesikreipė. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė. Viskas įvyko dėl to, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Policijos pareigūnams jis neprisipažino smaugęs senelį, labai bijojo. Taip pat prieš senelį jis yra jau smurtavęs 2017 m. balandžio mėn., tačiau tas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jiems susitaikius. Šis kartas tikrai paskutinis, kai jis smurtavo prieš savo senelį (b. l. 172-174).

Įtariamojo M. K. papildomai 2017-08-28 duotais parodymais, kad kaltę pripažįsta, labai gailisi smurtavęs prieš savo senelį V. G., pripažįsta, kad 2017-04-29 smurtavo prieš savo senelį V. G., taip pat pripažįsta, kad prieš senelį smurtavo ir 2017-07-16. Abu kartus jis smurtavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, niekaip negali paaiškinti, kodėl vartojo smurtą senelio atžvilgiu. Visų įvykio aplinkybių jis gali gerai ir neprisiminti, nes smurtaudamas buvo neblaivus (b. l. 192-194).

2017-08-28 įtariamajam M. K. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės: dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. G. 2017-04-29 - laisvės apribojimo 9 mėnesiams, dėl fizinio skausmo sukėlimo V. G. 2017-07-16 - laisvės apribojimo 1 metams. Pritaikius BK 63 straipsnį ir bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu ir skiriant subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmę mažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę skirti laisvės apribojimą 1 metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojant per 6 mėnesių terminą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į bausmės laiką BK 65 straipsnio sąlygomis įskaitant sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-29 iki 2017-04-30 ir 2017-07-16 iki 2017-07-17. Įtariamasis M. K. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, bei sutiko su siūloma bausme (b. l. 195-197).

Kaltinamojo M. K. veika 2017-04-29 tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis ir nukentėjusysis kartu gyvena ir yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis 3 smūgius nukentėjusiajam į galvą sudavė tyčia, tokiais veiksmais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstama veika baigta.

Kaltinamojo M. K. veika 2017-07-16 tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis ir nukentėjusysis kartu gyvena ir yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis sugriebė nukentėjusiajam už kaklo ir šį tyčia smaugė, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstama veika baigta.

Kaltinamasis M. K. padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo asmenybę apibūdina tai, jog jis yra neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka: 2015-08-10 pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį , 2015-09-23 pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, 2015-09-30 pagal ATPK 129 straipsnį, 124-1 straipsnio 8 dalį, 2015-11-04 pagal ATPK 163-2 straipsnio 1 dalį, 2015-11-16 pagal ATPK 178 straipsnio 2 dalį, 2016-05-25 pagal ATPK 172-1 straipsnio 1 dalį, 2016-06-21 pagal ATPK 178 straipsnio 3 dalį, 2017-03-01 pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 2017-06-20 pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį (b. l. 100-107), neįrašytas į psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitas (b. l. 98), dirbantis pagal verslo liudijimą, turi legalų pajamų šaltinį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tokia būsena turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Motyvuojamoji dalis

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Skiriant laisvės apribojimo bausmę, tokiais pagrindais parenkami ir taikomi draudimai, įpareigojimai, baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

M. K. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio pagrindu 2017-04-29 (b. l. 120-122), paleistas iš sulaikymo 2017-04-30 (b. l. 134), taip pat buvo sulaikytas 2017-07-16 (b. l. 162-163), paleistas iš sulaikymo 2017-07-17 (b. l. 184-185).

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-07-17 nutartimi M. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 180-182). Vadovaujantis BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 421 straipsnio 4 punktu ši kardomoji priemonė panaikintina pradėjus vykdyti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 140 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo V. G. 2017-04-29), skirti laisvės apribojimą devyniems (9) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo V. G. 2017-07-16) skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir M. K. paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant jį dirbti bei taip pat neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. skirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį dirbti bei taip pat neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojimus vykdant bausmės laikotarpiu. Vadovaujantis BK 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesių terminą.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu laikiną sulaikymą nuo 2017-04-29 iki 2017-04-30 (viena diena) ir nuo 2017-07-16 iki 2017-07-17 (dvi dienos) prilyginti šešioms laisvės apribojimo dienoms ir įskaityti į paskirtą bausmę.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo – taikyti iki pradės vykdyti paskirtą bausmę.

Išaiškinti M. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei M. K. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.