Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

I. Š., pagal 2007-09-27 darbo sutartį Nr. 1, nuo 2007-09-28 dirbdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Vilniaus r. sav., D. R. k., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tai yra būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę veikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, turėdamas vienasmenio valdymo organo įgaliojimus, t.y. sudaryti sandorius bendrovės vardu bei valdyti pinigines lėšas, bei 2007-12-29 įsakymu Nr. 30 būdamas paskirtas UAB “(duomenys neskelbtini)” kasininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas įgaliojimus disponuoti kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, siekdamas turtinės naudos, laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2008-06-03 iš UAB “(duomenys neskelbtini)” atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas “Hansabankas”, pasinaudodamas jam, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, pagal 2007-12-03 sutartį išduota verslo mokėjimo kortele Nr. 4255 3920 0001 4634, nuėmė grynais pinigais 228 899,52 Lt, iš kurių 211 882,69 Lt neįnešė į bendrovės kasą bei nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų, bei laikotarpiu nuo 2008-03-03 iki 2008-06-02 minėta banko kortele atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes ir paslaugas 30 397,29 Lt sumai, nepateikęs išlaidas pateisinančių dokumentų, taip pat laikotarpiu nuo 2007-12-29 iki 2008-05-29 iš UAB “(duomenys neskelbtini)” kasoje buvusių pinigų, kurių likutis 2008-05-29 turėjo būti 81 475,00 Lt., pasisavino 38 271,99 Lt grynųjų pinigų (likusius - 43 203,01 Lt., išmokėjo įmonės darbuotojams ir 4 720 Lt sumokėjo UAB „E. R.“ už automobilio nuomą, neįtraukęs minėtų operacijų į buhalterinę apskaitą), tokiu būdu, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausantį turtą - 242 219,98 Lt, dėl ko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patyrė didelės turtinės žalos.

Be to jis, pagal 2007-09-27 darbo sutartį Nr. 1 nuo 2007-09-28 dirbdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Vilniaus r. sav., D. R. k., (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-16 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį – “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”- užimamų pareigų pagrindu būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2008-01-30 iki 2008-02-21 iš bendrovės kasos grynais pinigais įnešęs į įmonės darbuotojų asmenines banko sąskaitas pinigines lėšas, susijusias su darbo užmokesčio, komandiruočių bei kitų su įmonės veikla susijusių išlaidų apmokėjimu - 15 923, 69 Lt:

2008-01-30 pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą Nr. 246791125 A. G. 4007 Lt;

2008-02-13 pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą Nr.2496410449 B. K. 500 Lt;

2008-02-20 pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą Nr.250909146 G. K. 5698,07Lt;

2008-02-20 pagal tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr.497883 S. B. 1200Lt;

2008-02-21 pagal grynųjų pinigų priėmimo kvitą Nr.251161602 V. B. 700 Lt;

2008-02-21 pagal nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus M. J. 4318,62Lt;

bei nuo 2007-12-17 iki 2008-03-01 pagal raštelius įmonės darbuotojams iš bendrovės kasos išmokėjęs pinigines lėšas, susijusias su darbo užmokesčio, komandiruočių bei kitų su įmonės veikla susijusių išlaidų apmokėjimu - 34 336,2 Lt:

2007-12-17 dėl 1408,00Lt išmokėjimo R. Ž.;

2007-12-22 dėl 695,00 Lt dienpinigių išmokėjimo A. D.;

2007-12-28 dėl 3000 Lt komandiruotpinigių išmokėjimo R. T.;

2007-12-28 dėl 820,59 Lt išmokėjimo M. J.;

2007-12-28 dėl 1355,73 Lt išmokėjimo E. B.;

2008-01-03 dėl 1000 Lt išlaidoms išmokėjimo R. T.;

2008-01-03 dėl 1000 Lt išlaidoms išmokėjimo R. Ž.;

2008-01-03 dėl 2000 Lt išlaidoms išmokėjimo A. G.;

2008-02-05 dėl 6000Lt atlyginimo išmokėjimo E. B.;

2008-02-15 dėl 5000Lt atlyginimo išmokėjimo D. U.;

2008-03-01 dėl 7408 atlyginimo išmokėjimo R. Ž.;

bendrai išmokėdamas 40 336,2 Lt grynųjų pinigų, šių operacijų neapskaitė bendrovės apskaitoje kaip padarytas išlaidas iš bendrovės lėšų, t.y. įvykusioms ūkinėms finansinėms operacijoms pagrįsti buhalterinėje apskaitoje nepanaudojo minėtų atliktų ūkinių operacijų apskaitos dokumentų, šiais savo veiksmais pažeisdamas to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 4 dalies nuostatą „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai galimybė tai padaryti“, todėl iškreipė tikrąją bendrovės ūkinę, komercinę būklę bei duomenis apie turtą, tokiu būdų apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos rezultato, finansinės būklės bei įvertinti turto laikotarpyje nuo 2007-09-28 iki 2008-06-06.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėta surinktų įrodymų visuma bei būtų išsiaiškintos, nustatytos visos svarbios aplinkybės bylos teisingam išnagrinėjimui. Esant abejonių, bet nepavykus jų pašalinti, išnaudojus visas galimybes, jos turėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2007). Teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 str. 5 d.) pažeidimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstami esminiais ir yra pagrindas panaikinti tokį teismo nuosprendį, nes jie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, nustatyti tiesą ir priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Nuteistojo manymu, teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 183 str. 2 d., pažeidė procesines teisės normas – įrodymų vertinimo kriterijus, teismo nešališkumo principą, dėl ko įrodymų vertinimas atliktas netinkamai ir neišsamiai. Prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį bei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje nuteistasis I. Š. prašo grąžinti bylą tyrimui papildyti arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nuteistojo gynėjas prašo perkvalifikuoto I. Š. veiką iš BK 183 str. 2 d. į BK 184 str. ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba grąžinti bylą tirti iš naujo. Prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti nurodant pasisavintų lėšų dydį 230 591,03 Lt, I. Š. atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalis, kuria I. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 str. 2 d, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis. Nors pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje daro išvadą, kad I. Š. pagal BK 228 str. 2 d. turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

Skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p.).

Žemesnės instancijos teismas

I. Š. buvo kaltinamas pasisavinęs 282 556,98 Lt, priklausiusius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, sumažino pasisavintos pinigų sumos dydį ir nustatė, kad I. Š. pasisavino jo žinioje buvusį įmonės turtą viso 242 219,98 Lt, iš jų 211 882, 69 Lt neįnešė į bendrovės kasą bei nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų ir jam išduota banko kortele atsiskaitė už savo reikmėms įsigytas prekes ir paslaugas už 30 397 Lt.

Pats nuteistasis I. Š. viso proceso metu vienodai parodė, kad jis pripažįsta savo kaltę pasisavinus įmonei priklausančius 30 397,29 Lt, kuriuos išleido sau ir savo šeimai užsienio kelionėms. Taip pat pripažino savo kaltę dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kadangi jis buvo įmonės direktorius. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad jo pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo plačios, nes tai buvo naujai įkurta įmonė. Buvo atsakingas už naujų darbuotojų priėmimą į darbą, už kasdienio darbo organizavimą. Prieš pasirašant jo darbo sutartį, buvo sutaręs su akcininkais, kad jo alga bus 10 000 Lt per mėnesį, iš kurių 2000 Lt bus nurodyti kaip oficiali alga, o likusius galės pasiimti grynaisiais pinigais. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jis yra įmonės direktorius, nors jo pareigos buvo plačios. Jis turėjo teisę pasirašyti bet kokias sutartis, neviršijančias 15 000 Lt sumos, o jei jos viršijo, turėjo klausti akcininkų sutikimo. Teisė naudotis, disponuoti įmonės sąskaita buvo suteikta dviem žmonėms: H. S. ir jam. Iki 2008-03-01 buhalterinius klausimus tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini),‘‘ o nuo 2008-03-01 d. įmonėje buhaltere pradėjo dirbti R. M.. Ji buvo atsakinga tik akcininkams. Jis jos į darbą nepriėmė. Jis sutinka, kad nuėmė nuo sąskaitos didesnes pinigų sumas, kurios visos buvo sumokėtos darbuotojams ir kitoms įmonės reikmėms. Kai buhaltere pradėjo dirbti R. M., visi pateisinantys dokumentai dingo ir nebuvo vėliau pateikti. Kai pradėjo dirbti įmonėje, akcininkai pageidavo suteikti jam automobilį. Jis automobilį nuomojosi. Nuoma bus nurašyta iš įmonės sąskaitos lėšų. ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ kas mėnesį buvo mokama 2300 litų už jo automobilio nuomą. Minėta firma ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ buvo atsiuntusi patvirtinimą, kad yra gavusi minėtas pinigų sumas. Kadangi nuomos sutartis su ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ pasirašyta UAB ,,(duomenys neskelbtini),‘‘ tai jis grynuosius pinigus įnešdavau UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ vardu. UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ kiekvieną mėnesį atsiųsdavo sąskaitą, pagal kurią ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ atlikdavo mokėjimus. UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ buvo atsiuntusi patvirtinimą, kad ji gavo 11800 Lt. Jis apmokėdavo už automobilio nuomą. Tai buvo paprasta nuoma, ne išperkamoji. Nuomos sutartis buvo neterminuota, ją bet kuriuo metu galima buvo nutraukti. Iš pradžių grynieji pinigai buvo nuimami banke, dėl įmonės veiklos specifikos, nes grynųjų pinigų dažnai reikėdavo savaitgaliais arba tuo metu, kai nedirbdavo bankai, jo vardu buvo pagaminta ,,Hansa‘‘ banko mokėjimo kortelė, kuri buvo naudojama gryniesiems pinigams paimti. Iš tų pinigų buvo mokama alga vairuotojams, akcininkams, įvairioms firmoms už suteiktas paslaugas ir kitos išlaidos, atsirandančios vykdant įmonės veiklą. Dar buvo pagaminta 10 banko kortelių įvairių darbuotojų vardu, kuriomis naudojosi vairuotojai, kad galėtų nuimti grynuosius pinigus. Visi nuimti grynieji pinigai buvo naudojami firmos reikmėms, didžioji jų dalis – vairuotojų atlyginimams mokėti, komandiruotpinigiams, draudimui, akcininkams, už paslaugas ir kitokioms tokio pobūdžio išlaidoms. Ilgą laiką nebuvo kasininko. Dokumentai dėl kasininko buvo pasirašyti tik 2008-06-06. Iki tol atlyginimus žmonėms mokėjo jis. Visi mokėjimai ir pirkimai, už kuriuos buvo atsiskaitoma banko kortele, garantuoja ir nurodo banke, už ką buvo apmokama, tai 30397 litų suma buvo nurodyta kaip avansas arba nuskaičiuojama nuo jo atlyginimo. Jis vykdavo į komandiruotes, nes tai dalis jo darbo. Jei tai buvo susiję su firma, išlaidos buvo nurašomos, jei su asmeninėmis išlaidomis – atskaičiuojama nuo jo atlyginimo. Akcininkai pateikė tik 6 vairuotojų raštelius už 43 000 Lt sumą. Kadangi firmoje visą laiką buvo apie 20 vairuotojų, todėl tokių raštelių turėjo būti daug daugiau, nes didžioji dalis vairuotojams mokamų atlyginimų buvo mokama grynais pinigais. Vairuotojas uždirbdavo nuo 65 iki 70 eurų per dieną, todėl per mėnesį reikėdavo 65 000 litų. Visi vairuotojai patvirtino, kad dirbo užsienyje. 1050 Lt buvo oficialus vairuotojo atlyginimas, tai ir reikštų, kad didesnė dalis vairuotojų atlyginimų buvo išmokama grynais pinigais. Papildomai kaip išmokėjimus grynaisiais pinigais, akcininkai gaudavo iš jo grynuosius, kuriais mokėjo už paslaugas kitoms įmonėms. Įmonėje 10 automobilių buvo įsigyti išperkamosios nuomos pagrindu. Privalomoji sąlyga – drausti automobilius. Vienas iš akcininkų brolių turėjo firmą Panevėžyje, kuri apdrausdavo įmonės automobilius. Jis jam nuveždavo grynuosius pinigus. Už draudimą buvo sumokama grynaisiais pinigais.

Nuteistasis I. Š. papildomai buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme. Čia jis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėtas jo kompiuteris, kuriame buvo užfiksuota visa informacija apie atliktus mokėjimus. Šią informaciją jis kas savaitę pateikdavo įmonės akcininkams. Teismas neįvertino, kad dauguma teisme apklaustų liudytojų parodė gavę daug didesnes sumas, nei nurodyta kaltinime ir specialisto išvadoje. Taip pat nebuvo apklausti dar penki asmenys, kurie galėtų patvirtinti, jog gavo iš jo grynųjų pinigų išmokas, ir tai dar labiau sumažintų tariamai dingusių pinigų dydį. Jis parodė, kad pripažįsta, jog mokėjimai buvo neteisėtai atliekami grynaisiais pinigais, tačiau jis tų pinigų nepasisavino, o panaudojo įmonės reikmėms, ir tai darė su akcininkų žinia bei jų nurodymu. 30 397,29 Lt jis pripažįsta panaudojęs asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau to jis neginčijo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, kurie iš esmės neigė žinoję apie įmonėje egzistavusią tvarką daug mokėjimų atlikti grynaisiais pinigais ir netinkamai tvarkomą buhalterinę apskaitą, tačiau išanalizavus jų parodymus, matosi, kad juose yra prieštaravimų, ir iš esmės jie nepaneigia nuteistojo I. Š. parodymų apie įmonės pinigų naudojimą įmonės poreikių tenkinimui, nors tai buvo daroma pažeidžiant įstatymų reikalavimus, t.y. mokant atlyginimus neoficialiai neapskaitant išmokėtų pinigų sumų ir kt.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. D. parodė, kad jis buvo vienas iš įmonės akcininkų. Kas savaitę, penktadieniais, vykdavo akcininkų susirinkimai. Susirinkimuose I. Š. turėdavo pateikti dokumentus su ataskaitomis, kiek ir kur yra jų pinigai. Jis finansais nesidomėjo, nes turėjo prižiūrėti firmos mašinas, vairuotojus. Buvo atsakingas, kad krovinys laiku būtų pristatytas. I. Š. prisipažino, kad su šeima važinėjo į Paryžių, rado bilietus. Dėl vairuotojams mokamų atlyginimų jis konkretaus negalėtų pasakyti, nes I. Š. dažniausiai bendravo su vairuotojais. Įmonės banko sąskaitos generatorius buvo pas direktorių I. Š., jis kontroliavo įmonės pinigus. Ataskaitas į akcininkų susirinkimus I. Š. atnešdavo kiekvieną penktadienį, jos būdavo atspausdintos. Akcininkai reikalaudavo, kad I. Š. atneštų banko dokumentus, tačiau jis vis pamiršdavo. Direktorius kontroliavo, kaip įmonėje mokami atlyginimai. Buvo mokami vairuotojams ir kelionpinigiai, ir už viršvalandžius, viskas buvo oficialiai. Buhalterė R. M. ėmė skųstis, kad direktorius nepateikia išlaidas patvirtinančių dokumentų. Tai buvo apie 2007 m., kada atidarė įmonę. Įsigijo naujus vilkikus. Direktorius ataskaitose pastoviai rodė, kad įmonė pelninga, tačiau tik du kartus parodė, kad išlaidos susilygino su pajamom. I. Š. vis nusiimdavo iš įmonės sąskaitos po 10 000, 50 000 litų. I. Š. alga buvo 10 000 Lt per mėnesį.

Liudytojas J. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir valdybos narys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 2007 m. rugsėjo mėnesį. Įmonės veikla – tarptautiniai autotransporto pervežimai. Nuo įkūrimo iki 2008 m. birželio mėnesio įmonei vadovavo I. Š.. Pradžioje buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2008-03-01 buvo priimta buhalterė R. M.. Nuo 2007 m. gruodžio mėnesio I. Š. buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos AB ,,Hansabankas“ kodų generatorius. Taip pat vėliau sužinojo, kad I. Š. buvo išsiėmęs banko kortelę bei iš bendrovės sąskaitos imdavo grynuosius pinigus. Atlikus buhalterinių dokumentų patikrinimą jie nustatė, kad nuo sąskaitos buvo nuimta 243 285 Lt, o kasoje trūksta 68 231 Lt. Apie tai, kad I. Š. UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu AB banke “Hansabakas” buvo paėmęs Verslo mokėjimo kortelę, susietą su bendrovės sąskaita banke, nei jis, nei kiti akcininkai nežinojo. Jokio akcininkų nurodymo direktoriui I. Š. dalį atlyginimų vairuotojams mokėti grynais pinigais nebuvo. Nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio kiekvienos savaitės penktadienį vykdavo susirinkimas dalyvaujant akcininkams, kurio metu I. Š. pateikdavo informaciją, kokiais maršrutais važiuoja automobiliai, bei nurodydavo, kokios pajamos gaunamos už pervežimus bei kokios sąnaudos. Ataskaitų apie tai, kiek pinigų direktorius imdavo iš sąskaitos grynais ir kur panaudodavo, nepateikdavo. Kadangi visi banko sąskaitų generatoriai buvo pas I. Š., niekas iš akcininkų negalėjo gauti sąskaitų išrašų. Kartu su kiekvieno penktadienio ataskaitomis I. Š. banko sąskaitų išrašų nepateikdavo. 2008 m. vasario mėnesį I. Š. jiems buvo pateikęs banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio iki 2008 m. sausio mėnesio. Akcininkams pastebėjus, kad I. Š. iš sąskaitos nuima dideles pinigų sumas grynais, pastarasis paaiškino, kad grynais pinigais mokėjo atlyginimus vairuotojams, atsiskaitė su užsakovais, apmokėjo kitas bendrovės išlaidas. Po 2008 m. vasario mėnesio I. Š. banko sąskaitų išrašų nepateikė. Jie reikalavo, kad I. Š. pateiktų banko sąskaitų išrašus, tačiau šis vis sakydavo, kad sugedo jo kompiuteris ar paliko generatorių Latvijoje ir t.t., todėl sąskaitos išrašo pateikti negali. Tuo metu, kai jie su akcininkais atvažiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)” ofisą susitikti su I. Š., ofise dažniausiai nieko nebūdavo. I. Š. liepdavo buhalterei R. M. ir kitiems darbuotojams išeiti iš ofiso ir stengėsi apriboti akcininkų bendravimą su jais. 2008 gegužės mėnesį akcininkams lizingo bendrovė pranešė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” nemoka įmokų už lizingu įsigytus vilkikus ir puspriekabes. 2008 m. gegužės mėnesio viduryje akcininkai pasikvietė buhalterę R. M. ir pradėjo klausinėti, ar viskas įmonėje yra tvarkoje. Buhalterė paaiškino, kad negali suvesti kasos likučio, avanso apyskaitos ir t.t., nes dalies dokumentų, esančių pas I. Š. namuose, pastarasis neatiduoda, o dalis liko UAB „(duomenys neskelbtini)”. Be to, ji pasakė, kad I. Š. jai nepateikė banko sąskaitos išrašų. Kitą savaitę jis su akcininku A. R. nuvažiavo į UAB “(duomenys neskelbtini)” ofisą, kur buvo I. Š. ir buhalterė R. M.. I. Š. jiems davė bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos AB „Hansabankas” išrašus nuo 2008 m. kovo mėnesio iki gegužės mėnesio. Paprašius buhalterės R. M. suvesti kasos likutį, avansines apyskaitas ir padaryti įmones pajamų ir išlaidų suvestinę, pastaroji pasakė, kad negalės to padaryti, nes I. Š. nepateikė jai visų reikalingų dokumentų, t.y. kasos išlaidų orderių, kvitų ir t.t. I. Š. pažadėjo, kad jis iki kito penktadienio buhalterei pateiks šiuos dokumentus. Dar po savaitės jie kartu su A. R., H. S. ir A. D. išanalizavo minėtą banko sąskaitos išrašą ir paprašė I. Š. paaiškinti pagal sąskaitos išrašą, kur jis išleido iš sąskaitos paimtus pinigus. Pastarasis paaiškino, kad mokėjo grynais pinigais vairuotojams, atsiskaitydavo su įmonėmis ir įstaigomis bei pažadėjo pagal minėtą banko sąskaitos išrašą pateikti išsamią ataskaitą su pinigų išlaidų orderiais, kvitais ir vairuotojų pasirašytais rašteliais, kad jie gavo pinigus. 2008-06-04 jie su A. R., H. S. vėl atvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)” ofisą, kur buvo I. Š. ir buhalterė R. M.. Tada I. Š. jiems padavė savo surašytą ataskaitą, tačiau be jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų ir kasos išlaidų orderių. Tada jie kartu su I. Š. paskaičiavo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)” turėtų lėšų atėmus įmonės išlaidas, įmonėje turėjo likti apie 486 000 Lt. I. Š. su tuo sutiko ir pats pasisiūlė surašyti vekselį minėtai sumai bei surašė vekselį 486 000 Lt sumai H. S. vardu. Vekselyje buvo įrašyta data 2008-06-02 ir nurodyta, kad minėtą sumą jis sumokės 2008-06-05. Susitarė, kad jei 2008-06-05 I. Š. pateiks išlaidas patvirtinančius dokumentus, jie jam tą vekselį grąžins. Tą pačią dieną jie sužinojo, kad dalis buhalterinės apskaitos dokumentų liko UAB “(duomenys neskelbtini)” - atsisakė grąžinti, kol nebus atsiskaityta už UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterijos tvarkymą. Vėliau, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, UAB “(duomenys neskelbtini)” grąžino UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterei R. M. visus jų turėtus UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentus, o dalis dokumentų buvo rasta bute, kuriame I. Š. gyveno Vilniuje.

2008-06-06 jis su A. R. nuvažiavo į UAB “(duomenys neskelbtini)” ofisą pakalbėti su I. Š.. Tada I. Š. prisipažino, kad pinigus, paimtus iš UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, pralošė kazino ir pinigų neturi. Jis prašė, kad jie nesikreiptų į policiją ir pažadėjo grąžinti pinigus, sakė, kad tėvai galės parduoti butą ir padėti grąžinti pinigus, pažadėjo, kad dirbs bendrovėje tol, kol galutinai neatsiskaitys. Kitą dieną I. Š. turėjo važiuoti į komandiruotę į Prancūziją bei iš ofiso paėmė UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausantį nešiojamą kompiuterį ir iš savo stalo stalčiaus paėmė pinigus kelionės išlaidoms. Sužinoję, kad I. Š. neatsako į skambučius, paėmė iš jo UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausantį telefoną, kad galėtų susisiekti su įmonės klientais. Taip pat išsiaiškino, kad I. Š. UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu yra išsinuomojęs automobilį SUBARU C. K. šis nepasisavintų automobilio, paėmė iš jo automobilio raktelius. I. Š. iš automobilio paėmė dalį savo daiktų, o dalį paliko lyg įrodydamas, kad nesiruošia niekur bėgti: automobilyje liko I. Š. portfelis su jo asmeniniais dokumentais, tarp kurių buvo įvairūs skolos rašteliai, vekseliai, teismų sprendimai, kad jis kažkam yra skolingas ir panašiai. Automobilyje taip pat buvo I. Š. asmeniniai daiktai. UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentų portfelyje nebuvo.

Liudytojas A. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o E. Š. buvo jų samdomas darbuotojas – direktorius. Su kitais akcininkais H. S., J. V. ir A. D. sugalvojo įkurti transporto įmonę. Vairuotojus turėjo, bet reikėjo įmonės vadovo. Samdytos firmos atrankos komisija atrinko kandidatus, iš kurių tinkamiausias buvo I. Š.. Iš pradžių viskas klojosi neblogai. I. Š. penktadieniais jiems atsiskaitydavo. Iš ataskaitų buvo matyti, kad įmonė turi pelną. Kai įmonė pradėjo dirbti nuostolingai, pradėjo skųstis vairuotojai, paaiškėjo, kad I. Š. nuimami gryni pinigai, kurie panaudojami ne įmonės reikmėms, o savo reikmėms. Be to, kad I. Š. nuimti pinigai yra menkas nuostolis, lyginant su tuo, kad dėl to jie buvo privesti parduoti vilkikus. Bankui įmonė įsiskolino 400 tūkst. litų. Įmonės banko sąskaitų generatorius pradžioje buvo H. S. ir I. Š. žinioje. Vėliau – tik I. Š. žinioje. Tik I. Š. galėjo naudotis ir pačia sąskaita, ir pinigais. Vairuotojams atlyginimus ir visa kita mokėjo I. Š.. Pačioje pradžioje, pirmą mėnesį, jam buvo duota grynais pinigais 10 000 Lt, iš jų kitos įmonės ,,Property management‘‘ atlyginimams išmokėti. Vairuotojų dienpinigiai pilnai dengė atlyginimą, dėl to problemų nebuvo. Buvo mokama 50 eurų per dieną. I. Š. įmonės išlaidas-pajamas buvo suvedęs į ,,Exelį“. Nuo birželio mėnesio pradėjo jo reikalauti banko išrašų. Tačiau I. Š. vis rasdavo pasiteisinimų: tai pas jį kompiuteris, tai generatorius neveikia. Paaiškėjo, kad buvo nuimamos didelės sumos iš banko sąskaitos. I. Š. iš įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pasisavinęs 486 000 Lt. Iš banko išrašų buvo matyti, kad nuimtos didelės sumos – 20 000 Lt, 10 000 Lt, paimta 20 mobiliųjų telefonų numerių, kurie buvo parduoti, o jų SIM kortelės išmestos, nors grynųjų įmonei nereikėjo, nes viskas – algos, kuras – buvo apmokama pavedimu, o išimti pinigai buvo grynai pasisavinti. Pradėjus veikti įmonei, pirmą mėnesį, darbo užmokestis vairuotojams buvo mokamas grynais pinigais, vėliau tas nebuvo daroma. Vairuotojo alga oficialiai buvo 1050 Lt, jiems dar buvo mokami dienpinigiai, kurie įsiskaičiavo į atlyginimą.Visos I. Š., kaip direktoriaus, išlaidos neturėjo viršyti 10 000 Lt per mėnesį: mašina, alga, kava, kuras. I. Š. kiekvieną mėnesį turėjo teisę gauti 10 000 Lt. Kokia buvo I. Š. alga neprisimena. Kad vairuotojams atlyginimai buvo mokami ir grynais pinigais, to jis nežinojo.

Liudytojas H. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir valdybos narys. Pradžioje bendrovės veikla buvo tarpininkavimas pervežant krovinius, o nuo 2008 m sausio mėnesio, kai buvo įsigyti vilkikai ir puspriekabės - krovinių pervežimas. Nuo 2007-09-25 įmonės direktoriumi buvo paskirtas I. Š.. Nuo įmonės veiklos pradžios iki 2008 metų kovo mėnesio 1 d. UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)”, o nuo 2008 metų kovo mėnesio - vyr. buhalterė R. M.. 2007 m rugsėjo 26 d. jis UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu AB banke “Hansabankas” atidarė dvi sąskaitas, paslaugos naudotoju nurodė save ir direktorių I. Š.. Minėtų sąskaitų generatorius 2007 m. spalio-lapkričio mėnesį jis perdavė I. Š.. Apie tai, kad I. Š. buvo paėmęs mokėjimo kortelę, susietą su UAB “(duomenys neskelbtini)” atsiskaitomąją sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nei jis nei kiti akcininkai nežinojo. Atlyginimus ir pinigus komandiruotės išlaidoms UAB “(duomenys neskelbtini)” vairuotojams mokėjo pats I. Š.. Kiek jam buvo žinoma, atlyginimai ir komandiruotpinigiai vairuotojams buvo mokami pavedimu į asmeninę sąskaitą ir grynais vairuotojai pinigų negaudavo. Niekas iš UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkų neliepė I. Š. vairuotojams dalį atlyginimų mokėti oficialiai pervedant į sąskaitą, o dalį – neoficialiai grynais pinigais. Kiek jis atsimena, į komandiruotę į užsienį UAB “(duomenys neskelbtini)” reikalais I. Š. važiavo tik vieną kartą - 2008 m. pavasarį ir ten išbuvo gal savaitę. Kiekvienos savaitės penktadienį vykdavo susirinkimai, kuriuose dalyvavo UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkai, dažniausiai J. V., A. R. ir I. Š.. Jis pats juose dalyvaudavo tik kartais. Šių susirinkimų metu I. Š. pateikdavo savo surašytas ataskaitas, kokiais maršrutais važiavo automobiliai, kokios iš to buvo gautos pajamos ir patirtos išlaidos. Pradžioje I. Š. gal ir pateikdavo UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos išrašus, bet tiksliai neatsimena. Jis pats UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitų išrašų netikrino ir nepastebėjo, kad I. Š. ima iš sąskaitos pinigus grynais ir nesidomėjo, kur jis juos išleido. Vėliau, maždaug nuo 2008 m. kovo mėnesio, I. Š. nepateikdavo sąskaitos išrašų, sakydamas, kad tai pamiršo generatorių, tai sugedo jo kompiuterius. Jie I. Š. pasitikėjo ir patys UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos išrašų iš banko neėmė, nors jis galėjo juos gauti. 2008 gegužės mėnesį lizingo bendrovė pranešė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” nemoka įmokų. J. V. su A. R. pradėjo reikalauti iš I. Š. UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos išrašų ir liepė buhalterei sudaryti ataskaitą apie įmonės finansinę būklę. Tada jie išsiaiškino, kad I. Š. iš sąskaitos ėmė grynais dideles pinigų sumas. I. Š. vis žadėjo atsiskaityti, kur išleido įmonės pinigus ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. 2008 m. birželio pradžioje jis su J. V., A. R. ir A. D. nuvažiavo į UAB “(duomenys neskelbtini)” ofisą, Kalvarijų g 143, Vilniuje, kur buvo I. Š. ir buhalterė R. M.. Tada I. Š. jiems padavė savo surašytą ataskaitą, tačiau be jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų ir kasos išlaidų orderių. Vėliau I. Š. prisipažino, kad paėmė UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausančius pinigus ir pasakė, kad juos paskolino savo draugui. I. Š. pažadėjo tuos pinigus grąžinti. Tada jie kartu su buhaltere R. M. paskaičiavo, kad I. Š. iš UAB “(duomenys neskelbtini)” pasisavino apie 486 000 Lt. I. Š. su tuo sutiko ir kaip garantiją, kad jis tuos pinigus grąžins, pasirašė vekselį minėtai sumai jo vardu. 2008 metų vasarą iš I. Š. nuomoto buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus m. VPK KP NTT ETNT tyrėjas V. S. paėmė UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentus ir nešiojamą kompiuterį “HP”. Minėti dokumentai buvo apžiūrėti bei kartu su kompiuteriu grąžinti UAB “(duomenys neskelbtini)” valdybos pirmininkui J. V., o 2008 metų vasarą ar rudenį jis minėtą nešiojamą kompiuterį “HP” paėmė ir pradėjo juo naudotis. Šiame kompiuteryje jokių svarbių UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentų, kuriuose I. Š. būtų surašęs visas įmonės pajamas ir išlaidas, įrašyta nebuvo. Elektroniniame pašte buvo tik I. Š. susirašinėjimas su įmonės klientais bei I. Š. asmeniniai susirašinėjimai, nuotraukos. Dalį dokumentų – I. Š. asmeninius dokumentus ir nuotraukas iš minėto kompiuterio jis ištrynė, dalis – visi I. Š. elektroniniai laiškai ir UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu parašyti laiškai liko. 2007 metų gruodžio mėnesį jis kartu su 10 vairuotojų I. Š. prašymu važiavo į “Mercedes” gamyklą Vokietijoje atsiimti vilkikų ir puspriekabių, kuriuos įsigijo bendrovė. Tuo metu jis įmonėje nedirbo. Pinigus kelionės išlaidoms jam davė I. Š. - apie 7000-10 000 Lt. Gavęs pinigus jis jokių dokumentų nepasirašė. Šiuos pinigus išleido degalams, kelių mokesčiams, vairuotojų liemenėms, pirštinėms ir kt., dalį pinigų grynais po maždaug 100-200 eurų išmokėjo vairuotojams. Vairuotojai dėl gautų pinigų jokių dokumentų nepasirašė. Visus išlaidas pateisinančius kvitus jis pridavė į buhalteriją, o kaip buvo įformintas pinigų išmokėjimas vairuotojams jis nežino. 2008-02-08 jis pradėjo dirbti UAB “(duomenys neskelbtini)” konsultantu ir 2008 metų pavasarį jis dar kartą važiavo į Italiją parvežti įmonės vairuotojų. Ar buvo surašytas įsakymas dėl jo komandiruotės neatsimena. Tą kartą pinigus kelionės išlaidoms - apie 2000 – 3000 Lt jam grynais išmokėjo I. Š.. Jokių dokumentų, kad gavo pinigus, jis nepasirašė, grįžęs iš komandiruotės visus išlaidas pateisinančius dokumentus – kvitus, čekius, PVM sąskaitas-faktūras pateikė į buhalteriją. Dar kartą jis važiavo į komandiruotę, atrodo, pavasarį, į Vokietiją nuvežti vairuotojų. Pinigus kelionės išlaidoms - apie 1 500 Lt jis gavo iš I. Š. be jokių dokumentų ir vėliau išleido degalams ir kelių mokesčiams, o kvitus, kaip ir anksčiau, pateikė į buhalteriją. Ar buvo įsakymas dėl minėtos komandiruotės neatsimena. Daugiau jokių pinigų iš I. Š. nėra gavęs. Visų iš I. Š. gautų pinigų panaudojimą jis pateisino tai patvirtinančiais dokumentais. Apie tai, kad I. Š. duodavo pinigus A. D., nežino.

Liudytoja V. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” direktore. 2007-10-01 buvo sudaryta Apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 62 su UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl buhalterinių dokumentų tvarkymo. Atsakinga už minėtos įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymą buvo paskirta A. T.. Teikė UAB “(duomenys neskelbtini)” visas paslaugas, kurios nurodytos minėtos sutarties dalyje Nr.1 “Sutarties dalykas”. UAB “(duomenys neskelbtini)” kasininku turėjo būti paskirtas direktorius I. Š.. Minėto įsakymo projektas buvo parengtas 2008-10-01 ir I. Š. turėjo jį pasirašyti, ar pasirašė neatsimena. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskaičiuodavo UAB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojų atlyginimus ir pagal darbo užmokesčio žiniaraščius užpildydavo kasos išlaidų orderius, kuriose buvo nurodoma darbuotojo pavardė, vardas ir suma kiek jam turėjo būti išmokėta. Tuos orderius perduodavo I. Š., kadangi jis išmokėdavo darbuotojams atlyginimus. Jei mokėdavo pinigus pavedimu į sąskaitą, I. Š. pažymėdavo žiniaraštyje, jei grynais – darbuotojas pasirašydavo žiniaraštyje. I. Š. taip pat pateikdavo ataskaitas apie darbuotojų komandiruotėse patirtas išlaidas, buvo paskaičiuojama ir išrašomi kasos išlaidų orderiai, kuriuos I. Š. perduodavo pasirašyti darbuotojams. Komandiruotpinigiai buvo skaičiuojami pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir komandiruočių įsakymus. Apskaičiavus išrašydavo kasos išlaidų orderius, kuriuos atiduodavo I. Š., arba nurodydavo kokią sumą pervesti į darbuotojo asmeninę sąskaitą. Apie tai, kad buvo mokami neapskaityti pinigai – nežinojo, raštelių apie pinigų gavimą I. Š. nepateikdavo, pagal šiuos raštelius kasos išlaidų orderiai išrašomi nebuvo. Įsakymus dėl darbuotojų komandiruočių ruošdavo jų bendrovės darbuotojai ir perduodavo I. Š., kad pasirašytų pats ir perduotų pasirašyti darbuotojams. I. Š. turėjo UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos generatorių ir buvo atsakingas už įmonės kasą. I. Š. darbuotojams išmokėdavo atlyginimus grynais arba per banką ir vėliau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams perduodavo kasos išlaidų orderius su atlyginimus gavusių darbuotojų parašais, jei pinigai buvo išmokami grynais, po ko minėti orderiai buvo įtraukiami į apskaitą. Kasos knyga buvo vedama UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudojant kompiuterinę apskaitos programą. I. Š. turėjo pasirašyti Kasos knygą ir kasos dokumentus, tačiau jis to nedarė motyvuodamas tuo, kad neturi laiko. Skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį ir pildant mėnesio gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas buvo imamas UAB “(duomenys neskelbtini)” einamosios banko sąskaitos išrašas. Gavę minėtos banko sąskaitos išrašą matė, kad I. Š. iš sąskaitos ima dideles sumas grynais. Vėliau šioms sumoms buvo išrašomi kasos pajamų orderiai, kurie buvo įtraukiami į apskaitą. Jie kvietė I. Š. pasirašyti minėtus orderius, tačiau šis dažnai atsisakydavo motyvuodamas tuo, kad neturi laiko. Kadangi privalėjo šias operacijas registruoti apskaitoje, todėl dalis šių orderių liko nepasirašyti. Kasos išlaidų orderiai dėl to, kad minėtus pinigus I. Š. iš kasos paimdavo, pildomi nebuvo, todėl visi pinigai, kuriuos I. Š. nuėmė iš bankomatų grynais nuo UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, buvo užpajamuoti kasoje. Pinigai, kuriuos I. Š. pervedinėjo iš UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, buvo registruojami I. Š. avanso apyskaitoje kaip I. Š. skola UAB “(duomenys neskelbtini)”. Visus UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentus atnešdavo UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius I. Š. arba minėtos įmonės vadybininkas. Dalis UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentų UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovams buvo perduota 2008-02-25, o dalis 2008-07-02. Buvo perduoti visi UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentai. Dalį UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentų, kurie buvo išrašyti anksčiau negu 2008-02-29, UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovai pateikė pavėluotai, t.y po 2008-03-01, buvo daromi nauji įrašai apskaitoje, perspausdintos avansinės apyskaitos ir Kasos knyga, dėl ko avansinėse apyskaitose ir kasos knygoje nėra direktoriaus I. Š. parašų.

Liudytoja R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo 2008-03-19 iki 2008-10-09 dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)” vyr. finansininke. Prieš tai buhalterinę apskaitą tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)”. Jai pradėjus dirbti UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)” perdavė jai tik atlyginimų priskaitymo žiniaraščius ir Sodros ataskaitas, darbuotojų asmens korteles, įsakymus dėl priėmimo ir atleidimo iš darbo. Kitų buhalterinių dokumentų UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorė neperdavė ir pasakė, kad dokumentus grąžins tada, kai su jais bus atsiskaityta. UAB “(duomenys neskelbtini)” suvedė likučius iki 2008-02-29 ir daugiau UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterijos netvarkė, o visus dokumentus jai perdavė pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą tik 2008-07-02. Todėl ji tvarkė tik tuos dokumentus, kurie buvo pildomi nuo 2008-03-01. Ji tikrino vairuotojų pristatytas komandiruočių ataskaitas. UAB “(duomenys neskelbtini)” turėjo atskirą sąskaitą AB “Hansabankas” ir kiekvienas iš vairuotojų turėjo kortelę, susijusią su šia sąskaita. Pagal šios sąskaitos išrašą, kurį jai pateikdavo I. Š., ir vairuotojų pristatytas PVM sąskaitas-faktūras bei kvitus ji paskaičiuodavo, kiek vairuotojai ėmė iš sąskaitos pinigų ir kiek išleido. Taip pat skaičiuodavo dienpinigius ir atlyginimus, siųsdavo Sodrai ketvirtines ataskaitas ir pranešimus apie darbuotojų atleidimą ir priėmimą į darbą. Pildydavo mėnesio pajamų mokesčio deklaraciją ir PVM deklaraciją, siųsdavo į mokesčių inspekciją. Šioms ataskaitoms užpildyti jai užteko dokumentų, kuriuos jai nuo 2008-03-01 pateikdavo vairuotojai ir I. Š. (jis pateikdavo PVM sąskaitas-faktūras). Žinojo, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” turėjo kitą einamąją sąskaitą AB “Hansabankas”, kurioje buvo visos UAB “(duomenys neskelbtini)” apyvartinės lėšos, tačiau šios sąskaitos išrašo I. Š. jai nepateikdavo. Ji I. Š. prašė, kad jis pateiktų jai minėtos sąskaitos išrašą, nes jai jos reikėjo pildant mėnesio pajamų mokesčio deklaraciją, bet jis sakydavo, kad neturi laiko ar generatoriaus. 2008 m. gegužės pradžioje I. Š. jai pateikė minėtos banko sąskaitos išrašą ir ji pamatė, kad I. Š. iš minėtos sąskaitos ėmė dideles pinigų sumas grynais mokėjimo kortelės pagalba. Jai tai nesukėlė įtarimo, nes ji žinojo, kad I. Š. kiekvieną penktadienį pateikia UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkams ataskaitas ir manė, kad jie apie tai yra informuoti. 2008 m. gegužės gale UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkas J. V. jos paprašė, kad ji jam pateiktų minėtos sąskaitos išrašą ir tada paaiškėjo, kad I. Š. ėmė pinigus iš sąskaitos be akcininkų žinios. Kiek jai yra žinoma, UAB “(duomenys neskelbtini)” kasininku nuo 2007-12-29 buvo paskirtas I. Š.. Iki jai pradedant dirbti UAB “(duomenys neskelbtini)” kasos pinigais disponavo I. Š., tačiau kasos knygą pildė UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterė, o I. Š. tik pasirašydavo kasos pajamų ir išlaidų orderius bei Kasos knygoje. Jai pradėjus dirbti UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)” jai Kasos knygos neperdavė. Ji iš UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterės sužinojo koks yra kasos likutis, kelintas turėtų eiti kasos pajamų orderio numeris, kasos išlaidų orderių numeraciją pradėjo iš naujo bei pradėjo vesti naują Kasos knygą, kurioje fiksavo su kasa atliekamas operacijas ir pati pasirašydavo. Ji prašė, kad I. Š. joje pasirašytų, bet jis nepasirašė. Jai pradėjus dirbti UAB “(duomenys neskelbtini)”, grynuosius pinigus iš UAB “(duomenys neskelbtini)” kasos mokėdavo I. Š., o ji pildydavo kasos pajamų ir išlaidų orderius, kuriuos pasirašydavo I. Š. ir pinigus gavęs asmuo. Kadangi jie su I. Š. sėdėjo viename kabinete, tai visi jai matant vairuotojams iš kasos išmokėti gryni pinigai buvo įforminti kasos išlaidų orderiais, tačiau kol ji dirbo tokių atvejų nebuvo daug, gal iki 10 atvejų. Po to, kai ji iš I. Š. gavo UAB “(duomenys neskelbtini)” einamosios sąskaitos išrašą, ji iš šios sąskaitos I. Š. paimtų pinigų į kasą neįvedė, t.y. nepildė kasos pajamų ir išlaidų orderių, nes pati minėtų pinigų nematė. Ji tuos pinigus įvedė į I. Š. avansinę apyskaitą, kaip I. Š. skolą UAB “(duomenys neskelbtini)”. 2008 gegužės gale UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkai gavo UAB “(duomenys neskelbtini)” einamosios banko sąskaitos išrašą, pamatę, kad I. Š. iš sąskaitos ėmė dideles sumas pinigų, paprašė sudaryti I. Š. avansinę apyskaitą. Ji paskaičiavo, kad I. Š. UAB “(duomenys neskelbtini)” yra skolingas virš 200 000 Lt. Akcininkai, kiek pamena, J. V. ir A. R., atvažiavo į UAB “(duomenys neskelbtini)” ofisą ir pareikalavo, kad I. Š. paaiškintų, kur padėjo minėtus pinigus. Šis sakė, kad šiuos pinigus išleido UAB “(duomenys neskelbtini)” reikmėms ir pažadėjo pateikti ataskaitas ir dokumentus, pagrindžiančius, kur jis išleido minėtus pinigus. Vėliau J. V. ir A. R. dar kelis kartus buvo atvažiavę, bet I. Š. jiems jokių dokumentų nepateikė ir žadėjo pateikti vėliau. 2008 m. birželio pradžioje į ofisą vėl atvažiavo J. V., A. R., A. D. ir H. S. ir vėl pareikalavo, kad I. Š. pateiktų ataskaitą. Tada I. Š. pasakė, kad didelę pinigų sumą paskolino savo draugui. Akcininkai paskaičiavo, kad I. Š. UAB “(duomenys neskelbtini)” yra skolingas 486 000 Lt ir liepė jam pasirašyti vekselį minėtai sumai, I. Š. sutiko. Kitą dieną J. V. su A. R. vėl atvažiavo į UAB “(duomenys neskelbtini)” ofisą ir bandė išsiaiškinti, kur I. Š. padėjo pinigus. Tada I. Š. prisipažino, kad pralošė pinigus kazino, bet žadėjo, kad jo tėvai sumokės jo skolas. Tą dieną J. V. ir A. R. pareikalavo, kad I. Š. paliktų UAB “(duomenys neskelbtini)” banko kortelę ir generatorių ir jis juos perdavė akcininkams. I. Š. paliko kažkokį portfelį su UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentais. Ji vėliau matė jame buvusius dokumentus. Ten buvo tik UAB “(duomenys neskelbtini)” išstatytos sąskaitos-faktūros ir keli rašteliai, kad vairuotojai gavo iš I. Š. pinigus, tačiau daugiau kitų dokumentų, patvirtinančių, kad I. Š. apmokėjo UAB “(duomenys neskelbtini)” išlaidas, nebuvo. Kiek pamena, I. Š. atlyginimas buvo apie 2000 Lt. Ar I. Š. buvo mokamas “neoficialus” atlyginimas, kuris nebuvo įtraukiamas į buhalterinę apskaitą, ji nežino. Dirbdama UAB “(duomenys neskelbtini)” gaudavo atlyginimą 1650 Lt per mėnesį, atskaičius visus mokesčius, kuris buvo įtrauktas į apskaitą. Neoficialaus atlyginimo negaudavo. Iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje paimtų grynųjų pinigų priėmimo kvitų ir raštelių apie grynųjų pinigų gavimą nebuvo įtraukusi į buhalterinę apskaitą, nes I. Š. jai jų nepateikė. Darbuotojų raštelių dėl pinigų gavimo ji įtraukti į apskaitą negalėjo, nes tai nėra buhalterini dokumentai ir jie jai pateikti nebuvo. Apie tai, kad įmonėje buvo disponuojama piniginėmis lėšomis, kurios nebuvo įtraukiamos į buhalterinę apskaitą, ji nežinojo. Apie tai, kad I. Š. darbuotojams išduodavo pinigus grynais pagal raštelius arba be jokių dokumentų ji nežinojo. Jai matant jis taip nedarė. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildydavo ji pagal ataskaitas apie komandiruotės išlaidas, kurias pateikdavo vairuotojai. 2008 metų pavasarį (kada tiksliai dabar neatsimenu) I. Š. jai pasakė, kad išvažiuoja į komandiruotę į Austriją ir apie dvi savaites jo nebuvo darbe. Kiek jai yra žinoma, į šią komandiruotę I. Š. važiavo automobiliu, tačiau per kokias šalis ir su kuo susitikti jis ten važiavo, ji nežino, nes ataskaitos apie šią komandiruotę (kiek dienų ji truko, į kurias šalis jis važiavo ir kokias išlaidas patyrė) jis nepateikė, todėl ši komandiruotė nebuvo įforminta įsakymu ir pažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Apie 2008 metų kovo mėnesio I. Š. komandiruotę į Paryžių, kur jis važiavo su savo drauge ir vaikais, ji nieko nežino. Įsakymo dėl I. Š. komandiruotės 2008 metų kovo 21-23 dienomis nebuvo ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje atžymos apie šią komandiruotę nėra. Apie tai, kad I. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortele atsiskaitė už lėktuvo bilietus į Paryžių sau, savo draugei ir vaikams, jis jai nesakė, ataskaitų apie šią komandiruotę nepateikė, apie susitarimą, kad už minėtus lėktuvo bilietus jo draugei ir vaikams bus išskaičiuota iš jo atlyginimo, ji nieko nežino ir suma už minėtus bilietus iš jo atlyginimo išskaičiuota nebuvo.

Liudytoja I. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji nuo 2007-11-05 iki 2008-05-26 d. dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)” transporto vadybininke. Į jos pareigas įėjo užsakymų krovinių gabenimui paieška. Iki 2008 m sausio mėnesio įmonė teikė tik tarpininkavimo (ekspedicijos) paslaugas, o 2008 metų sausio mėnesį įmonė įsigijo automobilius ir pati pradėjo gabenti krovinius Europoje. Bendrovės ofise kartu su ja dirbo direktorius I. Š. ir transporto vadybininkai E. V., T. B. ir M. G.. E. V. dirbo su vairuotojais: išsiųsdavo vairuotojus į komandiruotes, gaudavo iš jų ataskaitas apie komandiruotės maršrutą, turėtas išlaidas ir priimdavo išlaidas patvirtinančius dokumentus, po ko pateikdavo ataskaitas I. Š.. Ji pati ir vadybininkai T. B. ir M. G. užsiėmė tik užsakymų paieška. Nuo 2008 m. pavasario buvo sudaryta sutartis su užsienio įmone “(duomenys neskelbtini)” dėl krovinių gabenimo Europoje ir nuo to laiko su vairuotojais bendravo tik direktorius I. Š., o E. V. pradėjo dirbti tarpininkavimo krovinių pervežime srityje. Pradžioje buhalterinę apskaitą tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)”. Minėta įmonė buvo tame pačiame pastate kaip ir UAB “(duomenys neskelbtini)” ofisas, Kalvarijų 143, Vilniuje. Vėliau, maždaug nuo 2008 m kovo-balandžio mėnesio, įmonės buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti buhalterė R. M., kuri dirbo įmonės ofise. Kas vairuotojams skaičiavo atlyginimus nežino. Ji atlyginimą gaudavo pervedimu per banką į savo banko sąskaitą, bet keletą kartų I. Š. jai grynais išmokėjo premijas už gerą darbą. Jos atlyginimas buvo apie 700 Lt ir maždaug po 700 Lt ji keletą kartų gavo grynais iš I. Š.. Dėl grynais gaunamų pinigų ji jokių dokumentų ar raštelių nepasirašinėjo. Ar minėti pinigai buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ji nežino. Jai buvo parodyta lentelė su nurodytomis pinigų sumomis, kuri buvo tarp 2009-03-16 J. V. pateiktų dokumentų, kurie buvo rasti bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o būtent segtuve Nr. 2, 25-26 lapuose. Šioje lentelėje prie vardo „I.“ stulpelyje „Oficialiai“ ir „Neoficiai“ yra nurodytos įvairios pinigų sumos. Ji šiuo metu neatsimena kada ir kiek tiksliai pinigų ji gavo iš I. Š., todėl negali pasakyti ar čia nurodytos sumos yra teisingos. Ar I. Š. disponavo UAB “(duomenys neskelbtini)” grynais pinigais, ar įmonėje buvo kasa, kas buvo paskirtas kasininku ji nežino. Kiek jai žinoma vairuotojams atlyginimai buvo mokami banko pavedimas, tai atlikdavo I. Š.. Ar I. Š. mokėdavo vairuotojams atlyginimus, ar duodavo kelionės išlaidoms grynais pinigais ji nežino, pati nematė kad I. Š. mokėtų vairuotojams pinigus grynais. Jos žiniomis I. Š. buvo išvykęs į komandiruotę darbo reikalais tik vieną kartą, atrodo, į Belgiją 2008 m pavasarį, sudaryti sutarties su įmone “(duomenys neskelbtini)”, tačiau tiksliai nežino, nes jis nesakydavo kur važiuoja.

Liudytojas T. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nuo 2007-11-14 iki 2008-02-19 dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)” vadybininku - ieškojo užsakovų krovinių pervežimui, tvarkė reikiamą dokumentaciją. Kartu su juo UAB “(duomenys neskelbtini)” ofise dirbo direktorius I. Š., vadybininkai E. V. ir I. G.. Įmonei vadovavo direktorius I. Š.. Atlyginimą jis visada gaudavo pervedimu į asmeninę banko kortelę. Kartais priedus už gerą darbą gaudavo grynais. Juos išmokėdavo I. Š.. Gavęs minėtus pinigus grynais jis jokių kasos išlaidų orderių, kitų dokumentų ar pakvitavimų nepasirašinėjo. Kiek pinigų jis gavo grynais, o kiek pervedimu jis neprisimena, bet, atrodo, jam buvo pervedama apie 700 Lt per mėnesį ir dar apie 1100 Lt jis gaudavo grynais, atsimena, kad iš viso gaudavo 1800 Lt per mėnesį. Grynais pinigus gavo maždaug 6 kartus per visą darbo laiką (apie 3 mėnesius), kurį dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)”. Kaip buvo mokami atlyginimai kitiems UAB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojams ir vairuotojams (pervedimu į banko sąskaitą ar grynais) jis nežino. Jis su I. Š. dirbo viename ofise ir matė, kad I. Š. kartais duodavo vairuotojams pinigus grynais, bet ar tai būdavo jų atlyginimai, ar pinigai kelionės išlaidom nežino. Ar buvo pildomi kokie nors dokumentai, kad jie tuos pinigus gavo, nežino.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis nuo 2007-12-03 iki 2008-01-03 dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)” vairuotoju. Iškart išvažiavo į komandiruotę į Vokietiją parvaryti vilkiko su priekaba iš “Mersedes” gamyklos. Kartu su juo į komandiruotę važiavo UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovas, kurio nei vardo nei pavardės nežino. Pinigų nei grynais, nei pervedimu į banko sąskaitą kelionės išlaidoms jis negavo. Važiuojant į priekį už viską mokėjo minėtas atstovas, o kai važiavo atgal jis atsiskaitydavo jam šio atstovo duota “DKV” kortele - degalinėse už kurą ir mokėjo mokesčius už kelius. Grįžęs iš komandiruotės jis kvitus, pateisinančius kelionės išlaidas, atidavė UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriui I. Š. ir jam sumokėjo visą sutartą atlyginimą ir komandiruotpinigius - apie 1000 Lt. Pinigus, kiek atsimena, jam pervedė į asmeninę sąskaitą AB “DnB NORD”, tačiau gal ir davė grynais (jis tiksliai neatsimena). Jokių kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, kad gavo pinigus, jis nepasirašinėjo.

Liudytojas S. B. parodė, kad jis nuo 2008-01-21 iki 2008-04-24 dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)” vairuotoju. Pinigus kelionės išlaidoms jis gaudavo į savo asmeninę sąskaitą AB DnB NORD banke. Kiek kartų ir kokios pinigų sumos jam buvo pervestos į asmeninę kortelę jis neatsimena. Dirbdamas UAB “(duomenys neskelbtini)” jis du kartus buvo išvažiavęs į komandiruotes po Europą. Grįžęs iš komandiruotės pirmą kartą atidavė (nepamena kam) kvitus, patvirtinančius kelionės išlaidas, ir direktorius I. Š. jam išmokėjo atlyginimą ir komandiruotpinigius grynais apie 3000-4000 Lt. Jokių kasos išlaidų orderių ar pakvitavimų jis nepasirašinėjo. Antrą kartą prieš kelionę iš vadybininko Eduardo jis gavo grynais 800 Lt kelionės išlaidoms, už kuriuos niekur nepasirašė, o grįžęs iš komandiruotės kvitus atidavė buhalterei ir I. Š. jam sumokėjo grynais apie 2400 Lt. Už šių pinigų gavimą jis, atrodo, pasirašė kažkokį dokumentą, kurį jam padavė buhalterė, tačiau ar tai buvo kasos išlaidų orderis ir kokiai sumai jis neatsimena.

Liudytojas V. B. parodė, kad jis nuo 2008-01-21 iki 2008-03-14 dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)” vairuotoju, iškart išvažiavo į komandiruotę ir vežiojo krovinius Europoje. Prieš kelionę jis gavo grynais apie 2000 Lt (tiksliai neatsimena) ir 200 Eurų pervedė jam į jo mano asmeninę sąskaitą AB “SEB” banke. Pinigus grynais jam davė toje įmonėje, kur pasikrovė Lietuvoje. Įmonės pavadinimo jis neatsimena. Vėliau, grįžęs iš komandiruotės, jis pasirašė kasos išlaidų orderį, kad gavo minėtus 2000 Lt, orderį jam davė pasirašyti buhalterė. Visus gautus pinigus jis išleido kelionės išlaidoms. Kelionės išlaidoms jam dar teko išleisti ir savo asmeninių pinigų. Grįžęs iš komandiruotės jis I. Š. atidavė visus kvitus, patvirtinančius kelionės išlaidas, tačiau I. Š. atlyginimo ir komandiruotpinigių jam nesumokėjo, o pasakė, kad jis grąžino vilkiką be rato apsaugos nuo purvo ir už ją dar turi sumokėti 2000 Lt. Jis mokėti atsisakė, nes vilkiką perdavė tvarkingą ir išėjo iš darbo.

Liudytojas E. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nuo 2007-12-07 iki 2008-10-09 dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)” vairuotoju. Pradėjus dirbti minėtoje įmonėje jis su direktoriumi I. Š. ir įmonės akcininku A. D., kurį jis pažinojo asmeniškai, susitarė, kad jam atlyginimas bus mokamas pervedimu į jo banko sąskaitą, o dienpinigiai - 65 Eurai per parą - bus mokami grynais. Iki 2008 m. balandžio mėnesio su juo buvo pilnai atsiskaityta pagal sutartą tvarką, t. y. minimalus atlyginimas buvo mokamas į sąskaitą, o komandiruotpinigiai (apie 65-70 eurų per parą) buvo mokami grynais. Grįžęs iš komandiruotės jis pateikė I. Š. ataskaitą apie kelionės maršrutą ir turėtas išlaidas (su kvitais ir sąskaitomis) ir I. Š., paskaičiavęs komandiruotpinigius ir išlaidas, išmokėdavo jam pinigus grynais. Iki 2008 m. balandžio mėnesio jis jokių kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, kad gavo pinigus, nepasirašinėjo. Tik vieną kartą ant balto popieriaus lapo buvo surašęs kiek gavo pinigų. Nuo 2008 m. balandžio, atėjus dirbti buhalterei R. M., ji pradėjo pildyti kasos išlaidų orderius ir jis juos pasirašydavo. Taip pat ji užpildė ir kasos išlaidų orderius dėl anksčiau jo gautų pinigų ir jis juos pasirašė, tačiau kiek kasos išlaidų orderių jis pasirašė ir kokiai sumai jis neatsimena. Kiek atsimena, kasos išlaidų orderiuose buvo nurodomos mažesnės sumos negu jis gavo grynais iš tikrųjų. Grynais I. Š. jam sumokėjo už gruodį 2450 Lt, sausį 5500 Lt, vasarį 6000 Lt ir kovą 7000 Lt, o už balandį sumokėjo A. D. - 1500 Eurų.

Liudytojas M. J. parodė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” jis dirbo nuo 2007-12-03 iki 2008-05-30 vairuotoju, sunkvežimiu vežiodavo krovinius visoje Europoje. Minėtos įmonės direktoriumi buvo I. Š.. Pinigai kelionės išlaidoms (kelių mokesčiams, kt. smulkioms išlaidoms) pradžioje buvo pervedami į jo asmeninę sąskaitą AB “Hansabankas, o vėliau, maždaug nuo 2008 metų sausio pabaigos, jam išdavė UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu išduotą AB “Hansabankas” kortelę ir pinigai kelionės išlaidoms buvo pervedami į ją. Ataskaitas apie komandiruotės išlaidas su kvitais ir sąskaitomis jis pradžioje pateikdavo vadybininkui Eduardui, o vėliau, maždaug nuo 2008 metų vasario mėnesio - I. Š.. Komandiruotpinigius ir atlyginimus dažniausiai jam pervesdavo į asmeninę banko kortelę. Tik tris kartus I. Š. jam dalį atlyginimo sumokėjo grynais pinigais. 2008 m gruodžio mėnesį - apie 700 Lt, 2008 metų vasario mėnesį - apie 4 000 Lt ir 2008 metų kovo mėnesį - apie 3 070 Lt. Tiksliai datų, kada gavo pinigus ir sumų jis neatsimena. Už gautus pinigus jis pasirašė tik vieną kartą - 2007 m gruodžio mėnesį dėl 700 Lt gavimo pasirašė kasos išlaidų orderį. Kitus du kartus gal ir buvo pasirašęs ant balto popieriaus lapo. Daugiau pinigų grynais jis negavo. 2008 m kovo mėnesį UAB “(duomenys neskelbtini)” pradėjo dirbti buhalterė, tačiau ataskaitas ir kvitus jis priduodavo direktoriui I. Š..

Liudytojas B. K. parodė, kad jis UAB “(duomenys neskelbtini)” dirbo nuo 2007-12-07 iki 2008-09-23 vairuotoju. Pradžioje (2008 metų sausio ir vasario mėnesį) pinigus kelionės išlaidoms (kelių mokesčiams, kt. smulkioms išlaidoms) ir atlyginimus bei komandiruotpinigius jam grynais išmokėdavo direktorius I. Š.. Ar jis pasirašydavo kasos išlaidų orderius dėl šių pinigų gavimo neatsimena, gal kelis ir pasirašė, bet tikrai ne dėl visų gautų pinigų, kurių per tuos du mėnesius gavo dalimis viso apie 12 000 Lt. Jokių raštelių dėl minėtų pinigų gavimo jis nerašė. Vėliau pinigai buvo pervedami į jo asmeninę sąskaitą AB “SEB bankas”, o maždaug nuo 2008 metų kovo mėnesio I. Š. jam davė UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu išduotą AB “Hansabankas” kortelę ir pinigai kelionės išlaidoms buvo pervedami į ją, o atlyginimai ir komandiruotpinigiai buvo pervedami į jo asmeninę sąskaitą. Ataskaitas apie komandiruotės išlaidas su kvitais ir sąskaitomis jis pateikdavo direktoriui I. Š. arba vadybininkui Eduardui, o po to, kai I. Š. nuo 2008 m. birželio mėnesį kažkur pradingo - UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterei.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat teisme buvo perskaityti liudytojo A. G. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti, kad jis nuo 2008-01-03 iki 2008-09-22 dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)” vairuotu. Į pirmą reisą jis išvažiavo 2008-01-03 ir pinigus išlaidoms - 2000 Lt gavo grynais iš direktoriaus I. Š.. Jokių kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų jis nepasirašinėjo, tik pasirašė ant balto popieriaus lapo, kad gavo pinigus. Grįžęs iš reiso jis surašydavo ataskaitą apie komandiruotėje turėtas išlaidas ir atiduodavo vadybininkui Eduardui. Šis paskaičiuodavo, kiek jis uždirbo ir kokias išlaidas turėjo, ir direktorius I. Š. išmokėdavo pinigus grynais. Iki 2008 metų balandžio ar gegužės mėnesio visus pinigus t.y. komandiruotpinigius, atlyginimus, avansus ir pinigus kelionės išlaidoms jis gaudavo grynais. Gaudamas pinigus, jis jokių dokumentų ar raštelių nepasirašydavo. Kiek pinigų grynais jis gavo iš I. Š. jis šiuo metu pasakyti negali, bet mano, kad viso apie 10 000 Lt. O nuo 2008 m. balandžio-gegužės mėnesio, kai UAB “(duomenys neskelbtini)” pradėjo dirbti buhalterė, pinigus jam pervesdavo į jo asmeninę banko sąskaitą. Jam buvo išduota AB “Hansabankas” UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausanti kortelė ir kuro kortelė, į kurias buvo pervedami pinigai kelionės išlaidoms ir kurui apmokėti. Pradėjus dirbti buhalterei, ataskaitas apie komandiruotes jis pateikdavo ne Eduardui, o buhalterei ir ji paskaičiuodavo išlaidas ir atlyginimus ir pasakydavo I. Š., o jis pervesdavo pinigus į jo banko sąskaitą (2 t., b.l. 138-139).

Žemesnės instancijos teismas

Iš apklaustų liudytojų vairuotojų parodymų matosi, kad jiems atlyginimas buvo mokamas pervedant pinigus per banką retai, dažniausiai grynaisiais pinigais, taip pat jie retai pasirašydavo už gautus pinigus, o jei pasirašydavo, sumos būdavo nurodomos mažesnės. Liudytojų vairuotojų parodymai šioje dalyje visiškai patvirtina nuteistojo I. Š. parodymus apie įmonėje veikusią „juodąją“ buhalteriją, kai didelė dalis įmonės operacijų su pinigais neatsispindėjo buhalterijoje. Vairuotojų parodymus patvirtino ir liudytojo vadybininko T. B. parodymai, kad atlyginimą jis gaudavo pervedimu į asmeninę banko kortelę, kartais priedus už gerą darbą audavo grynais, juos išmokėdavo I. Š., o gavęs pinigus liudytojas niekur nepasirašinėdavo. Per savo darbo 3 mėnesius grynais pinigais yra gavęs gal apie šešis kartus, maždaug po 1100 Lt. Be to, šis liudytojas taip pat patvirtino, jog matė, kad I. Š. kartais vairuotojams duodavo grynus pinigus.

Žemesnės instancijos teismas

Iš antrosios 2009-09-17 specialisto išvados Nr.5-1/165 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo matosi, kad tyrimui pateiktais papildomais dokumentais nustatyta 43 207,01Lt išlaidų suma, kuri nebuvo nurodyta 2008-08-28 Specialisto išvadoje Nr.5-1/136, iš jų: