- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-560-134-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- R. K., L. V.
- Advokatai
- Justinas Stauskas
Pranešėjas Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-560-134/2008
Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2.
NUTARTIS
2008 m. spalio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės B. V.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas :
- pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šias bausmes ir bausmę, paskirtą Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Priteista solidariai iš R. K. ir L. V. J. M. 1600 Lt turtinei žalai atlyginti ir I. S. 100 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas L. V. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2006 m. rugsėjo 8 d., apie 00 val. 30, min. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajone, veikdamas bendrininkų grupėje su A. K. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiuoju), įsibrovė į A. A. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam priklausančius 900 litų bendros vertės keturis automobilio ratus su padangomis ir 620 litų bendros vertės 200 litrų dyzelinio kuro, taip padarydami nukentėjusiajam A. A. 1520 litų turtinę žalą,
2007 m. lapkričio 1 d., apie 22 val. 15 min., veikdamas bendrininkų grupėje su M. B. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta) ir L. V., viešoje vietoje - autobusų sustojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. R. K. atidaręs stotelėje stovėjusio J. M. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, v.n. (duomenys neskelbtini), galines dureles, vieną kartą spyrė automobilyje sėdėjusiam M. M. į kairįjį šoną bei tempė jį iš mašinos, tuo sukeldamas M. M. fizinį skausmą; M. B., siekdamas įbauginti automobilyje sėdinčius asmenis, dujiniu revolveriu iššovė du kartus šalia automobilio, taip automobilyje sėdėjusiai I. S. sukeldami išgąstis, po ko toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, automobiliu „Opel Calibra“, v.n(duomenys neskelbtini) persekiojo nuo jų sprunkantį R. M. vairuojamą automobilį „Opel Vectra“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir A. B. priklausančio gyvenamojo namo, esančio Pernaravos kaime, Kėdainių rajone, kieme, R. K. kartu su L. V. spirdami kojomis ir suduodami buteliu, išdaužė automobilio „Opel Vectra“ 300 litų vertės galinį stiklą, 200 litų bendros vertės du galinius automobilio žibintus, 200 litų vertės galinį durelių stiklą bei įlenkė 600 litų vertės automobilio stogą, taip padarydami J. M. 1300 litų žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir skirti jam švelnesnės rūšies bausmę arba sumažinti nuosprendžiu paskirtos bausmės trukmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad dėl vagystės iš A. A. gyvenamojo namo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, o dėl viešosios tvarkos pažeidimo prisipažįsta spyręs automobilyje sėdėjusiam jaunuoliui ir du kartus spyręs į automobilio galinius žibintus, todėl mano, kad automobilį apgadino mažiausiai. Švelninat bausmę, prašo atsižvelgti į tai, kad jis gailisi padaręs nusikaltimus.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas, skirdamas nuteistajam R. K. bausmę – nustatydamas jos rūšį ir dydį, tinkamai vadovavosi BK 54 str. 1-2 d. įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 55 str. nuostatomis, reglamentuojančiais bausmės skyrimą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. BK 55 str. numato, kad tokiam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o skiriantį laisvės atėmimo bausmę teismą įpareigoja nurodyti tokio sprendimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nepažeidė. Skirdamas apeliantui laisvės atėmimo bausmes už abu nusikaltimus, teismas skyrė reikiamą dėmesį R. K. apibūdinantiems požymiams – apeliantas nusikalstamas veikas padarė, būdamas neteistas, tačiau jis iki 2006-09-08 nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, 2006-06-05 įvykdė analogišką nusikaltimą, už kurį nuteistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-02-26 nuosprendžiu. Teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantas antrąjį nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė 2007-11-01, t.y. po 2007-02-27 priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 38 str. už 2006-09-08 padarytą nusikaltimą, o tai rodo, kad netgi naujo nusikaltimo padarymo teisinių pasekmių žinojimas apelianto nesulaikė nuo sekančio nusikaltimo padarymo. R. K. BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą įvykdė 2006-09-08, t.y. būdamas nepilnametis, tačiau netgi įvertinus BK 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes : apeliantas iki šio nusikaltimo padarymo 2006-06-05 jau buvo padaręs kitą analogišką nusikaltimą, eilę kartų baustas administracine tvarka, jo įvykdytų nusikaltimų pobūdis, skaičius rodo, kad jis gerai orientuojasi savo socialinėje aplinkoje, todėl nėra pagrindo manyti, kad apelianto nusikalstamus polinkius pakeistų švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas. Atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir šiame sprendime nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismo išvada, jog R. K. nedaro išvadų iš ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo ir nepasinaudojo teismo suteikta galimybe integruotis į visuomenę, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, todėl BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant laisvės atėmimo bausmes, yra teisinga, todėl apelianto prašymas skirti jam švelnesnės rūšies bausmes atmestinas.
Teismas, nustatydamas apeliantui skirtinų bausmių trukmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius, baigtus – apysunkį nuosavybei ir nesunkų viešajai tvarkai – nusikaltimus, pripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikaltimus ir sunkinančia – nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje. Kadangi teismas įvertino apelianto skunde nurodytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmę bausmės dydžiui, dar kartą į ją atsižvelgus švelninti bausmes nėra pagrindo. Apeliantas skunde tvirtina, jog nusikaltime dėl viešosios tvarkos pažeidimo teismas, individualizuodamas bausmę, nepakankamai įvertino jo nusikalstamų veiksmų apimtį, nes jis, jis, du kartus spirdamas į nukentėjusiosios automobilio žibintus, mažiausiai jį apgadino. Tačiau byloje nustatyta, kad šią veiką R. K. padarė bendrininkų grupėje, todėl jam pagrįstai inkriminuoti visi bendrininkų grupės atlikti veiksmai. Be to, apelianto padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė ne tik automobilio sugadinimu, bet ir nukentėjusiojo M. M. sumušimu, todėl teismas apeliantui pagal BK 284 str. 1 d. skyrė bausmę už nuosprendžiu nustatytų veikų visumą, o ne už apelianto skunde akcentuojamą veiką sugadinant turtą. Apeliantas savo prašymą švelninti bausmę motyvuoja ir ta aplinkybe, kad dėl 2006-09-08 įvykdytos vagystės iš A. A. namo 2007-02-27 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, R. K. susitaikius su nukentėjusiuoju. Tačiau BK 38 str. 4 d. norma, kuria vadovaujantis sprendimas nutraukti tyrimą neteko galios ir apeliantas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už 2006-09-08 įvykdytą vagystę, nenumato jokių išimčių skiriant bausmę už nusikaltimą, dėl kurio buvo atnaujintas tyrimas, o R. K. prisipažinimą padarius šį nusikaltimą teismas pripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, R. K. už abu nusikaltimus paskirtos bausmės, žymiai mažesnės už sankcijose numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka apelianto padarytų veikų pavojingumo pobūdį, jo asmenybę, todėl jas švelninti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
N. R. K. apeliacinį skundą atmesti.