- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- 2S-570-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos, VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos, Panevėžio teritorinei ligonių kasai
- Ieškovas
- UAB „Ignalinos sveikatos centras“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ignalinos sveikatos centras“ ieškinį atsakovėms Panevėžio teritorinei ligonių kasai, VšĮ Ignalinos rajono poliklinikai dėl pasirašyto priedo prie sutarties pripažinimo negaliojančiu
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pasirašyto priedo prie sutarties pripažinimo negaliojančiu ir prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovėms vykdyti veiksmus, susijusius su priedo Nr. 12 „Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo“ prie sutarties Nr. 10-154, pasirašytos tarp VšĮ Ignalinos rajono poliklinika ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos, vykdymu, iki teisme bus išspręstas ginčas iš esmės.
Atsakovė, VšĮ Ignalinos rajono poliklinika, prašė įpareigoti ieškovę užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, nes jei bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai atsakovė negalės šių paslaugų teikti ir per tą laiką, kol vyks bylos nagrinėjimas, bus eliminuota iš rinkos. Pacientai eis į kitą įstaigą, tai pakenks atsakovės reputacijai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, o atsakovės VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo atmetė. Uždraudė atsakovams vykdyti veiksmus, susijusius su priedo Nr. 12 „Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo“ prie sutarties Nr. 10-154, pasirašytos tarp VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos vykdymu iki byla bus išnagrinėta teisme. Nustatė, kad ieškovei už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio buvo mokama nuo 17 785 aptarnautų gyventojų skaičiaus, paskaičiuoto remiantis SAM 2005-12-05 įsakymu Nr. V-943. Nuo 2010 m. balandžio mėnesio ieškovei mokama už 6 300 gyventojų skaičiaus. Atsakovei VšĮ Ignalinos rajono poliklinikai už 2010 m. balandžio mėnesį mokama nuo 11 580 prisirašiusių asmenų skaičiaus. Duomenų apie tai nuo kokio skaičiaus prisirašiusių asmenų buvo mokama VšĮ Ignalinos rajono poliklinikai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio, atsakovė nepateikė. Teismas, atsžvelgdamas į tai, kad ieškovė kreipėsi dėl sutarties priedo pripažinimo negaliojančiu, ieškinio tenkinimo atveju būtų apsunkintas restitucijos taikymas, todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Be to, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pakankamai pagrįstas. Teismas nurodė, kad atsakovė VšĮ Ignalinos rajono poliklinika skaičiuoja negautas pajamas dėl sutarties sustabdymo vykdymo, nurodydama, kad ji šių pajamų negaus. Tiek taikant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek galimų nuostolių užtikrinimo klausimą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo. Išnagrinėjus bylą, ieškinys gali būti patenkintas, taip pat gali būti atmestas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė šių pajamų negaus ir jai teks atleisti iš darbo darbuotojus. Esant šioms aplinkybėms, teismas atsakovės prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-04 nutartį. Mano, kad teismas pažeidė ir netinkamai taikė tam tikras procesines ir materialiąsias teisės normas, kas gali nulemti neteisingą bylos išsprendimą. Nurodo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas visai neatsižvelgė į poliklinikos pacientų teisėtus interesus ir jų padėtį, t. y. neatsižvelgė, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neapribos bei nepažeis pacientų, kuriems reikalingos paslaugos, Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų teisių. Teismas neišaiškino, pas kurį paslaugų teikėją, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, turėtų lankytis poliklinikos pacientai, iki šių priemonių taikymo dėl paslaugų teikimo lankęsi poliklinikoje, prie kurios yra prisirašę ir kur jie turėtų lankytis, teismui galimai atmetus ar patenkinus ieškinį. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nėra tikslingas ir pagrįstas, nes restitucija galimo ieškovės ieškinio patenkinimo atveju, vadovaujantis CK 1.95 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei susiklosčiusia Lietuvos Respublikos teismų praktika, netaikytina. Pažymi, jog teismas nenurodė nutarties įvykdymo tvarkos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto, galimų įvykdymo būdų. Minėtų dalykų nurodymas ne tik įsakmiai reglamentuotas CPK, bet ir būtinas, nes neišaiškinta, kuris paslaugų teikėjas turėtų teikti paslaugas poliklinikos pacientams, kam ir kokia tvarka, apimtimi Panevėžio teritorinė ligonių kasa turėtų kompensuoti suteiktų paslaugų teikimo išlaidas kol yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pan. Mano, kad teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo tvarką ir terminą. Ieškovės ieškinio data yra 2010-05-11. Teismas nutartį dėl ieškinio priėmimo ir ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo priėmė 2010-05-18, o parengiamąjį posėdį, kuriame buvo paskirtas nagrinėti ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paskyrė tik 2010-06-02, 13:30 val. Teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo žodinio proceso tvarka, nesilaikydamas CPK nuostatų, reglamentuojančių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo tvarkos.
Atsakovė, VšĮ Ignalinos rajono poliklinika, atskiruoju skundu prašo iki šio skundo išnagrinėjimo iš esmės, sustabdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-04 nutarties vykdymą; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-04 nutartį panaikinti ir jei butų taikomos laikinosios apsaugos priemonės pareikalauti, kad ieškovė pateiktų atsakovės VšĮ Ignalinos rajono poliklinika nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 76 864 Lt sumai. Nurodo, kad priedo Nr. 12 „Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo“ nurodyto nutartyje nėra, nes tikrasis priedas prie sutarties yra Nr. 10-154, 2010-02-26 ir jis yra be pavadinimo. Mano, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Nesutinka su teismo teiginiu, jog duomenų apie tai, nuo kokio skaičiaus prisirašiusių asmenų buvo mokama VšĮ Ignalinos rajono poliklinikai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio atsakovė nepateikė, nes tokie duomenys teismui buvo pateikti 2010-05-21 d. raštu Nr. SD3.5-268 nurodant, kad 2010 m. gegužės l d. prie VšĮ Ignalinos rajono poliklinika prisirašę 11 580 gyventojai ir nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki gegužės 1 d. psichikos sveikatos centras suteikė psichikos sveikatos paslaugas 65 pacientams. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog ieškinio tenkinimo atveju būtų apsunkintas restitucijos taikymas, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas. Mano, kad turėtų būti taikoma CK 1.95 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė, nes sandoris buvo sudarytas jau ankščiau. Iki šiol jis buvo vykdomas, ir atsakovė VšĮ Ignalinos rajono poliklinika teikė psichikos priežiūros sveikatos paslaugas. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovė Všį Ignalinos rajono poliklinika jokių neteisėtų paslaugų, kaip teigiama prašyme neteikia. Visos jos teikiamos paslaugos, tame tarpe ir pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos yra legalios, šioms paslaugoms teikti yra pasitelkti tikri šios srities specialistai. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, nes galimo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą užtikrintų net ir įprastinis atsakovės turto areštas, galimiems ieškovės nuostoliams atlyginti, jei atsakovė neturėtų pakankamai turto ar lėšų tokiems ieškovės nuostoliams atlyginti. Niekuo nepateisinamas sutarties vykdymo sustabdymas, ko pasėkoje nebebus reikalingas ir šias paslaugas teikiantis poliklinikos personalas, todėl darbuotojus susijusius su šių paslaugų teikimu teks atleisti, o tai jau iššauks ir ieškovės darbuotojų problemą bei išeitinių kompensacijų klausimus. Nurodo, kad šiuo metu jau yra atleidinėjama dalis darbuotojų ir šis stabdymas yra susijęs tik su ieškovės konkurentės, t.y. atsakovės Všį Ignalinos rajono poliklinikos pašalinimu nors ir laikinai iš pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, nes per sustabdymo laikotarpį, kaip teigiama ieškininiam pareiškime „visas finansavimas būtų skirtas tik vienai gydymo įstaigai". Šis laikinas pašalinimas taps amžinu, nes dabartiniai atsakovės psichikos pacientai bus priversti kreiptis tik į vienintelį šios paslaugos teikėją - ieškovę ir net ieškinį atmetus liks ieškovės pacientais ir niekada jau pas atsakovę nebegrįš. Mano, kad to ir siekia ieškovė. Be to, nukenčia ir visuomenės interesai, nes jie tokia teismo nutartimi yra pažeidžiami. Ignalinos rajono gyventojai, kuriems bus reikalingos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, skundžiamos teismo nutarties pasekoje, neturės jokios galimybės rinktis šios paslaugos teikėją, nes ji bus tik viena, t.y. ieškovė. Taip pat bus pažeisti ir Ignalinos savivaldybės administracijos pagrįsti lūkesčiai, kad jos teritorijoje bus teikiamos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos dviejų įstaigų, ir ko pasekmėje pagerės šių paslaugų kiekybė ir kokybė. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino, kad nukentės ne tik dabartiniai poliklinikos pacientai, bet pati poliklinika neišvengiamai patirs materialinius nuostolius. Be to, neišvengiamai nukentės poliklinikos dalykinis prestižas, nes bus suabejota iš pacientų pusės šios gydymo įstaigos patikimumu bei sukels pacientams nepatogumus ir pagrįstas abejones šios gydymo įstaigos veikla. Mano, kad be jokio pagrindo buvo atmestas atsakovės VšĮ Ignalinos rajono poliklinika prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 76 864 Lt sumai, kadangi ieškovė turto, kuris užtikrintų galimų nuostolių atlyginimą neturi. Sustabdžius ginčijamo sutarties priedo Nr. 12 vykdymą atsakovės negalės teikti šiame priede nurodytų psichikos sveikatos paslaugų ir paskirti savo pacientams kompensuojamus vaistus, todėl nebus gaunamos numatytos pajamos už pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas ir atsakovė patirs po 10 984 Lt nuostolio kas mėnesį. Taip pat nebebus reikalingas ir šias paslaugas teikiantis poliklinikos personalas, todėl darbuotojus susijusius su šių paslaugų teikimu įspėjus po dviejų mėnesių teks atleisti, ir atleidimo metu reikės išmokėti išeitines kompensacijas kas sudarys 10 976 Lt, o darbo užmokestis už du mėnesius sudarys 21 952 Lt, nors dabar dalis darbuotojų sutiko darbo santykius nutraukti ir šalių susitarimu. Tokiu būdu, materialiniai nuostoliai sudarytų 76 864 Lt, kuriuos ieškovė ieškinio atmetimo atveju turėtų atlyginti atsakovei Všį Ignalinos rajono poliklinikai, tačiau ieškovė nekilnojamojo turto neturi, todėl tokių galimų nuostolių atlyginimas bus apsunkintas arba negalimas. Teismas pačioje nutartyje jos įsiteisėjimą neaptarė, o CPK 152 str. reikalavimų nepakeitė, todėl prašo teismo šios nutarties vykdymą sustabdyti iki bus išnagrinėtas šis atskirasis skundas. To nepadarius, atsakovė VšĮ Ignalinos rajono poliklinika patirs niekuo nepagrįstus nuostolius dėl jos pacientų neišvengiamo perėjimo pas ieškovę bei dėl darbuotojų praradimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės VšĮ Ignalino rajono poliklinikos atskirąjį skundą atsakovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad su skunde pateiktais argumentais visiškai sutinka. Sustabdžius sutarties priedo vykdymą, poliklinikos gamybinė, ūkinė veikla neišvengiamai jau yra ir ateityje bus sutrikdyta, poliklinika patirs materialinius nuostolius, nukentės jos aptarnaujami pacientai, nes neturės paslaugų teikėjo pasirinkimo galimybės. Teismo nutartis atima galimybę poliklinikai vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-05 įsakymu Nr. V-943 patvirtinto pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo 3 punkte numatytą pareigą bei pažeidžia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarką, kuria privalo vadovautis ne tik pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, bet ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Teismas nepaisė Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, nustatančio, kad „valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką", Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos pacientų teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas bei teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą, teisės pasirinkti psichiatrą, psichiatrijos įstaigą ir sveikatos priežiūros rūšį, jos apimtį arba jų atsisakyti.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovė prašo atsakovių atskiruosius skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-04 nutartį. Mano, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, išsamiai pasisakė kodėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, o atsakovės prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo atmetė, todėl naikinti ją atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismo 2010-06-04 nutartis yra visiškai aiški, dėl jos vykdymo klausimų nekyla ir neturėtų kilti, nes VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos pacientai, norintys gauti paslaugas, finansuojamas iš PSDF biudžeto lėšų, turi kreiptis į tą paslaugų teikėją, kuris suteikė tokias paslaugas iki ginčijamos sutarties sudarymo - į ieškovę. Kartu su ieškiniu teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad VšĮ Ignalinos rajono poliklinika turi pasirašiusi sutartį su ieškove dėl pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, todėl problemų dėl paslaugų teikimo nekilo, nekyla ir nekils. VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos pacientai, kreipdamiesi į ieškovę dėl kompensuojamų pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų nepatiria jokių nepatogumų, nes toliau lankosi pas tuos pačius gydytojus, kaip kad lankėsi iki ginčijamo priedo Nr.12 prie sutarties Nr.10-154 pasirašymo. Pažymi, jog pacientams taip yra žymiai naudingiau ir patogiau, kadangi grįžtama pas tuos pačius gydytojus, pas kuriuos jie ilgus metus (daugiau nei 10 metų) gydėsi, nes pas ieškovę šiuo metu dirba tie patys specialistai, kurie iki 2009-11-30 dirbo VšĮ Ignalinos rajono poliklinikoje. Nurodo, kad jeigu atsakovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa manė, kad teismo 2010-06-04 nutarties vykdymas yra neaiškus, tai remiantis CPK 278 str. turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl nutarties vykdymo išaiškinimo, tačiau to nepadarė.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa laikosi dvigubų standartų. Jos skundo teiginiai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones neva tai nukentės pacientų interesai, jų teisė rinktis sveikatos priežiūros paslaugas, gydantį gydytoją, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes savo veiksmais Panevėžio teritorinė ligonių kasa panašiose situacijose veikia priešingai. Pvz. jau daugiau nei 6 mėn. visame Ignalinos rajone nėra teikiamos gydytojo akušerio - ginekologo paslaugos, kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa atsisako pasirašyti sutartį su ieškove dėl šių paslaugų kompensavimo iš PSDF biudžeto lėšų. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju Panevėžio teritorinei ligonių kasai pacientų interesai nerūpi. Nesutinka su atsakovės pozicija dėl restitucijos taikymo, nes ginčijamas sandoris yra pasirašytas tarp atsakovių, kuris yra niekinis, kadangi pasirašytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas bei ieškovės teisėtus interesus. Todėl siekiant, kad susitarimas nebūtų vykdomas, kad jį būtų galima pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bylos išnagrinėjimo uždraudžiant vykdyti veiksmus susijusius su šiuo susitarimu. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, formaliai pažeidė CPK normas, labiau pažeidė ieškovės, o ne atsakovės interesus, todėl tai negali būti pagrindu panaikinti nutartį.
VšĮ Ignalinos rajono poliklinika neteisingai interpretuoja ieškovės prašyme pateiktus argumentus bei faktus, ir įrodinėja, kad paslaugas teikia teisėtai, legaliai, pasitelkia tikrus specialistus. Ieškovė neįrodinėja, kad VšĮ Ignalinos rajono poliklinikoje dirba netinkamos kvalifikacijos psichikos sveikatos specialistai. Ieškovė teigė ir laikosi tos nuomonės, kad kompensuojamų iš PSDF biudžeto lėšų psichikos sveikatos paslaugų VšĮ Ignalinos rajono poliklinika 2010-siais metais teikti neturėjo ir neturi teisinio pagrindo, nes nebuvo ir nėra teisinio pagrindo Panevėžio teritorinei ligonių kasai pasirašyti sutartį su VšĮ Ignalinos rajono poliklinika dėl kompensuojamų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Nepagrįsti VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos teiginiai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus pažeisti ekonomiškumo ir teisingumo principai, nes sustabdžius psichikos sveikatos paslaugų teikimą, bus pašalintas konkurentas ir šis „pašalinimas taps amžinu". VšĮ Ignalinos rajono poliklinika gali teikti nekompensuojamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas ir jos pacientams, norintiems gauti kompensuojamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas nėra būtina prisirašyti prie UAB „Ignalinos sveikatos centras". Tai, kad iki 2010 m. pabaigos pacientai neturės galimybės rinktis psichikos sveikatos priežiūros specialistų, visuomenės interesų nepažeidžia, kadangi teisės aktai relamentuoja būtent tokią paslaugų teikimo ir sutarčių sudarymo tvarką. Todėl jų teisės pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nėra pažeistos.
Visiškai nepagrįsti yra VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos teiginiai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, VšĮ Ignalinos rajono poliklinika patirs nuostolius. Priešingai, sustabdžius psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, VšĮ Ignalinos rajono poliklinika turės finansinės naudos, t.y. patirs mažiau nuostolių, nei teikdama psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, nes pajamos iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos už psichikos sveikatos priežiūros paslaugas būtų 10 984 Lt per mėnesį, o gydytojų atlyginimams turėtų sumokėti net 10 976 Lt/mėn. Todėl akivaizdu, jog pritaikius laikinas apsaugos priemones, atsakovas ne tik kad nepatirs nuostolių, bet ir turės finansinės naudos, ir taip bus apgintas viešasis interesas. Teismo sprendimas netenkinti atsakovės prašymo dėl galimų nuostolių, pritaikius laikinas apsaugos priemones, užtikrinimo, yra visiškai teisingas ir pagrįstas. Nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą, nes CPK tokio veiksmo nenumato. Priešingai, CPK 151 straipsnio 3 dalies nuostatos reglamentuoja, kad atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ Ignalinos poliklinika atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-04 nutartį panaikinti. Sutinka su atsakovės atskirojo skundo motyvais ir mano, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas. Uždraudus Všį Ignalinos rajono poliklinikai vykdyti veiksmus, susijusius su ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, pacientai nebeturi jokios galimybės rinktis šios paslaugos teikėją nes ji yra tik viena, t.y. ieškovė. Tokiu būdu yra pažeidžiamas ir viešasis interesas. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą kurį numato CPK 145 str. 2 dalis, nes ieškovė įgavo nepagrįstą pranašumą prieš Ignalinos rajono polikliniką. Teismui uždraudus Všį Ignalinos rajono poliklinikai vykdyti veiksmus, susijusius su priedo Nr. 12 prie sutarties Nr. 10-154, pasirašytos tarp Všį Ignalinos rajono poliklinikos ir Panevėžio teritorinė ligonių kasos vykdymu, nukentės ne tik poliklinikos pacientai, bet ir jai pačiai bus padaryta materialinė žala, nukentės poliklinikos dalykinis prestižas.
Atskirieji skundai tenkintini, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-04 nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.), prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.
Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovė reikalavimą pareiškė dėl 2010-04-12 priedo Nr. 12 prie sutarties Nr. 10-154 „Dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo“, pripažinimo negaliojančiu. Reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, negautų pajamų ar pan. ieškovė nereiškė. Teismo sprendimo įvykdymui prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės įtakos neturės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos be pagrindo, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-04 nutartis naikintina ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmestinas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, apeliantų keliamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo netenka prasmės ir kolegija dėl jo nepasisako.
VšĮ Ignalinos rajono poliklinika, prašė iki atskirojo skundo išnagrinėjimo iš esmės, sustabdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-04 nutarties vykdymą. CPK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo nutartys dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdomos skubiai, todėl nutarties vykdymo sustabdymas neišnagrinėjus atskirojo skundo negalimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Ieškovės, UAB „Ignalinos sveikatos centras“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.