Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockeviciaus,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu E. S. ir D. S. apeliacini skunda del Radviliškio rajono apylinkes teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovu E. S. ir D. S. ieškini atsakovams R. P., L. P., treciajam asmeniui B. K. del skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

1. Nurodo, kad teismas, noredamas teisingai išspresti byla, turejo aiškintis ir konstatuoti faktine aplinkybe, kas gražino B. K. 50000 Lt. Teismo teiginys, jog R. P. paaiškinimai civilineje byloje Nr. 2-306-03/2004, kad, jo nuomone, 50000 Lt gražino bendrove, reiškia, kad R. P., L. P. bei E. S. ir D. S. gražino pinigus bendrai, niekaip neargumentuotas ir nesuprantamas. Jeigu teismas turi mintyje, kad B. K. 50000 Lt buvo gražinta iš bendroves lešu, teismas tokia bendrove sprendime turejo ivardinti, be to, ja itraukti i byla dalyvaujanciu byloje asmeniu, nes pagal LR CPK 329 str. 2 d. 2 p. sprendimas del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu teisiu ir pareigu yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

2. Nurodo, kad teismas, teigdamas, jog ieškovai nepateike irodymu, kad jie vieni gražino 50000 Lt B. K., pažeide irodinejima ir irodymu vertinima reglamentuojancias teises normas (LR CPK 177 str., 182 str., 185 str.), netinkamai ištyre ir ivertino byloje esancius irodymus, neivertino kiekvieno irodymo atskirai bei irodymu viseto. Ieškovai teismui pateike paaiškinimus, jog 50000 Lt jie gražino B. K. iš savo lešu. Ieškovu paaiškinimai pagal LR CPK 177 str. 2 d. laikytini irodymais. Šie ieškovu paaiškinimai atitinka ju paaiškinimus, duotus civilineje byloje Nr. 2-0306-03/2004, kurioje yra B. K. apklausos protokolas (b.1. 209-211), kuriame jis nurodo, kad pinigus jam gražindavo Stankeviciai. B. K. 2003 m. kovo 6 d. prašyme, adresuotame Radviliškio rajono vyriausiajam prokurorui, taip pat nurode, kad E. S. jam eme atidavineti pinigus, iki 2002 m. rugsejo 22 d. gražino 50000 Lt (civiline byla Nr. 2-0306-03/2004, b.1.213).

3. Nurodo, kad LR CPK 178 str. reikalavimai irodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai, yra adresuoti ne tik ieškovams, bet ir atsakovams. Atsakovai jau bylos eigoje pradeje teigti, kad pinigus duodavo E. S., jog jis veliau gautus pinigus gražintu B. K., šiems teiginiams pagristi nepateike jokio irodymo. Ju teiginiai akivaizdžiai prieštarauja ju paaiškinimams, duotiems civilineje byloje Nr. 2-0306-03/2004 (b.1.136, 147). Atsakovai patys pripažino, jog iš 50000 Lt, gražintu B. K., jie nera gražine ne lito. Atsiliepimo i ieškini vienoje dalyje atsakovai nurodo, jog atsakovai R. P., L. P. ir ieškovai E. S. ir D. S. kartu, iš savo lešu gražinome B. K. dali bendros skolos 50000 Lt, kitoje atsiliepimo i ieškini dalyje atsakovai jau teigia, jog ta aplinkybe, kad E. S. ir D. S. asmeniškai gražino B. K. 25000 Lt skolos, buvo ivertinta Šiauliu miesto apylinkes teismo 2004 m. spalio 4 d. sprendime.

1.Nurodo, kad apeliacinis skundas yra vien civilines teises teoriniai samprotavimai ir argumentai, taciau nera apeliaciniame skunde pateikta nei vieno irodymo, kad butu panaikintas teismo sprendimas. Pirmos instancijos teismas neturi teises aiškintis ir konstatuoti aplinkybe, kas gražino B. K. 50000 litu paskolos, ieškovas turi pateikti teismui irodymus, pagal kuriuos teismas daro vienokia ar kitokia išvada.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisetuma ir pagristuma tik apskustoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdestytus argumentus, išskyrus istatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (LR CPK 329 str.).

LR CK 6.6 str. 1 d. nurodyta, jog solidarioji skolininku prievole nepreziumuojama. Pagal prievoliu teiseje galiojancia bendraja taisykle, kai yra prievoles asmenu daugetas, laikoma, kad prievole yra daline (LR CK 6.5 str.). Taigi prievoliu teiseje galioja priešinga prezumpcija – prievole yra daline, išskyrus istatyme ar sutartyje nustatytus atvejus, kai ji yra solidarioji. Toks teisinis reglamentavimas paaiškinamas esminiais dalines ir solidariosios prievoles skirtumais. Solidarumas, ypac skolininko, apsunkina prievoles šalies teisine padeti. Dalines prievoles atveju kiekviena bendraskolis yra atsakingas tik už savo dalies, o ne visos prievoles ivykdyma. Byloje nustatyta ir to šalys negincijo, jog E. S., D. S. , R. P., L. P. iš treciojo asmens B. K. pasiskolino 140000 Lt (b.l. 6). Kadangi skolinosi visi keturi nenustatytomis dalimis, todel prievole buvo solidari (LR CK 6.6 str. 1 d.). Solidarioji prievole baigesi, kuomet buvo ivykdytas Šiauliu miesto apylinkes teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimas, kuriuo patenkintas treciojo asmens B. K. ieškinys del 90000 Lt skolos iš solidariu bendraskoliu priteisimo (b.l. 7-8), nes 50000 Lt skola treciajam asmeniui buvo gražinta 2002 m. rugsejo 22 d. (b.l. 6). Ieškovai E. S., D. S., remdamiesi LR CK 6.9 str. 1 d. itvirtinta regreso teise, kreipesi i teisma del 25000 Lt skolos priteisimo iš atsakovu R. P. ir L. P., kadangi, kaip teigia ieškovai, 50000 Lt skola treciajam asmeniui B. K. jie gražino iš savo lešu.

Teiseju kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu argumentais, kad byla nagrinejes teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, butu pažeides irodinejima ir irodymu vertinima reglamentuojancias teises normas. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. irodinejimo tikslas – tai teismo isitikinimas, pagristas byloje esanciu irodymu tyrimu ir ivertinimu, kad tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. fakta galima pripažinti irodytu, jeigu byloje esanciu irodymu, kuriuos visapusiškai, laikydamasis irodymu vertinimo taisykliu, ivertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo isitikinimas, kad faktas buvo. Pagal LR CPK 177 str. 1 d. ir 2 d. irodymai civilineje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas istatymu nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybiu, pagrindžianciu šaliu reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokiu aplinkybiu, turinciu reikšmes bylai teisingai išspresti, arba kad ju nera; tie duomenys nustatomi šiomis priemonemis: šaliu ir treciuju asmenu (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytoju parodymais, rašytiniais irodymais, daiktiniais irodymais, apžiuru protokolais ir ekspertu išvadomis. Pagal LR CPK 178 str. šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybemis, kuriu LR CK nustatyta tvarka nereikia irodineti. LR CPK 185 str. nustatyta, kad teismas ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais; jokie irodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis. Ivertindamas irodymus, teismas turi ivertinti kiekvieno irodymo irodomaja reikšme ir iš irodymu viseto duomenu padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno irodymo irodomaja reikšme reikia nustatyti, koks jo ryšys su irodinejimo dalyku, ar tas irodymas yra leistinas, patikimas, ar nera suklastojimo požymiu, ar tinkamai buvo paskirstytos irodinejimo pareigos, ar nepaneigtos pagal istatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudiciniu faktu. Vertindamas irodymu viseta, teismas turi isitikinti, kad pakanka duomenu išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nera esminiu prieštaravimu, paneigianciu tokias išvadas. Teismas, vertindamas irodymus, turi vadovautis ne tik irodinejimo taisyklemis, bet ir logikos desniais, pagal vidini isitikinima padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti irodymus, vadovaujantis vidiniu isitikinimu, yra teisejo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisejui, kaip vertinti viena ar kita irodyma. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje pripažinta (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Muaro krautuve“ v. Vilniaus miesto valstybine mokesciu inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. B. personaline imone „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybine mokesciu inspekcija, bylos Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. B. ir kt. v. AB „Panevežio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005; ir kt.), kad civiliniame procese irodymu pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybiu pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvima padaryti irodymu pakanka, jeigu byloje esantys irodymai leidžia labiau tiketi, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Ivertinus apeliacinio skundo argumentus, kuriuose irodinejimo ir irodymu vertinimo taisykliu aspektu gincijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktines aplinkybes ir padarytos išvados, teiseju kolegija konstatuoja, kad aptariamais apeliacinio skundo argumentais apeliantai atitinkamas bylos aplinkybes interpretuoja nepagristai sau palankia linkme. Pažymetina, kad kreditorius, kuris atskirai ir besalygiškai priima dali prievoles ivykdymo iš vieno bendraskolio nurodo, kad gavo butent dali iš konkretaus skolininko, tuo paciu atsisako solidariosios prievoles tik šio skolininko atžvilgiu (LR CK 6.6 str. 8 d.). Atkreiptinas demesys, kad 2004 m. spalio 6 d. Šiauliu miesto apylinkes teismas civilineje byloje Nr. 2-0306-03/2004 prieme sprendima, kurio motyvuojamoje dalyje nurode, jog tretysis asmuo B. K. neišdave raštelio del dalinio paskolos ivykdymo, o paskola gražinantys asmenys nereikalavo patvirtinimo, kuris skolininkas, kuria paskolos dali ivykde. Tuo patvirtindami, kad nera svarbu, kuris skolininkas gražina, pripažindami solidaria atsakomybe. Šis irašas paneigia E. S. ir D. S. parodymus del dalines atsakomybes, nes D. S. darydama iraša neivardijo gražinusiu paskolos dali asmenu (b.l. 9). Pažymetina, kad isiteisejes teismo sprendimas yra nepaneigiamas, nenugincijamas. Todel civilineje byloje nereikia irodineti fakto, kuriuo šalis remiasi ir kuris teismo jau nustatytas anksciau nagrinetoje byloje, kur dalyvave tie patys asmenys. Be to, šalys negali tokio fakto ir gincyti (LR CPK 279 str. 4 d.). Teismo sprendimo prejudicine galia baigiasi ji panaikinus apeliacine ar kasacine tvarka. Kadangi 2004 m. spalio 6 d. Šiauliu miesto apylinkes teismo sprendimas buvo apskustas apeliacine tvarka, paliktas nepakeistas, isiteisejo, todel turi šalims prejudicine galia. Todel ieškovai negali gincyti fakto, jog juos ir atsakovus siejo ne solidariosios atsakomybes santykiai, o 50000 Lt jie sumokejo iš asmeniniu lešu.

Kaip jau mineta, solidarioji ieškovu ir atsakovu prievole treciajam asmeniui B. K. baigesi, kuomet buvo ivykdytas Šiauliu miesto apylinkes teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimas. Be to, 2007 m. spalio 2 d. Šiauliu miesto apylinkes teismas civilineje byloje Nr. 2-384-207/2007 patenkino R. P. ir L. P. regresini ieškini E. S. ir D. S. del 54759,83 Lt skolos priteisimo (b.l. 24-26), kadangi 2004 m. spalio 6 d. sprendimas buvo vykdomas priverstinai, skolininkai R. P. ir L. P. ivykde visa prievole ir pereme kreditoriaus teises ir igijo teise i atgrežtini reikalavima kitiems bendraskoliams E. S. ir D. S. (LR CK 6.9 str. 1 d.). Mineti teismo sprendimai yra isiteiseje, bylose, kuriose sprendimai yra priimti, dalyvavo tie patys asmenys. Teiseju kolegija pažymi, kad, sprendžiant del konkrecios sutarties pagrindu tarp šaliu susiklosciusiu teisiniu santykiu, turi buti atsižvelgiama i sutarties šaliu ketinimus ir tikslus, sudarant sutarti butent tokiomis salygomis, taip pat šaliu tarpusavio santykiu praktika, ju veiksmus po sutarties sudarymo, t. y. vykdant, keiciant sutarti, nes faktiniai šaliu veiksmai padeda nustatyti tikruosius šaliu ketinimus (LR CK 6.193 str.). Byloje nera pateikta jokiu rašytiniu irodymu, leidžianciu daryti prielaida, kad skolos užtikrinimui butu perduotos UAB „Plusta“ akcijos, kad pasiskolinti pinigai butu UAB „Plusta“ apskaitoje, ar kad daliniai skolos apmokejimai butu vykdomi iš minetos bendroves lešu. Priimtas teismo sprendimas nesukelia jokiu padariniu minetai bendrovei, todel atmestini ir apeliacinio skundai argumentai del bendroves itraukimo i byla dalyvaujanciu byloje asmeniu.

Del nurodytu motyvu apeliacines instancijos teiseju kolegija sprendžia, kad ieškovu apeliacinis skundas atmestinas, Radviliškio rajono apylinkes teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Iš ieškovu E. S. ir D. S. solidariai priteistinos atsakovams R. P. ir L. P. 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidos bei valstybei 8,26 Lt procesiniu dokumentu iteikimo išlaidos apeliacines instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkes teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendima palikti nepakeista.

Priteisti iš ieškovu E. S. ir D. S. solidariai atsakovams R. P. ir L. P. 1000 Lt (viena tukstanti litu) advokato atstovavimo išlaidu bei valstybei 8,26 Lt (aštuonis litus 26 ct) procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu apeliacines instancijos teisme.