Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-08-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1452-524/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-20
Bylos Nr.
e2S-1452-524/2015
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01593-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Suinteresuotas asmuo
UAB „Litagros prekyba“, J. S.
Pareiškėjas
R. S.
Kategorijos
  • 140.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2S-1452-524/2015

Teisėjas Valdas Alška (Proceso Nr. 2-25-3-01593-2014-7)
Procesinio sprendimo kategorija 140.1.; 122.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. rugpjūčio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Litagros prekyba“ atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys J. S., UAB „Litagros prekyba“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Principo reikalas“. Nurodė, kad nuo 2004 m. pradėjo ūkininkauti, įregistravo ūkininko ūkį, pirko žemės sklypus ir žemės ūkio techniką, kurą ir kitus produktus bei prekes, reikalingus žemės ūkio veiklai vykdyti bei plėsti. 2009 m. prasidėjus ekonominei krizei ir dėl jos kritus nekilnojamojo turto kainoms, pradėjo mažėti vartojimas, pareiškėjas nebegalėjo pelningai realizuoti savo produkcijos, susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl to kreditoriai kreipėsi į antstolius ir buvo areštuotas visas pareiškėjo turtas. Šiuo metu pareiškėjas neturi galimybių vykdyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų. Nurodo, kad yra skolingas UAB „Agrochema“ 63 560,92 Lt, UAB „Gotartas“ – 12 082,85 Lt, AB DnB bankui – 64 671,57 Lt, UAB „EU Verslas“ – 12 968,50 Lt, AB „Lytagra“ – 33 693,68 Lt, UAB „Lytagros prekyba“ – 50 000 Lt, VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 45 032,33 Lt, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 11 113,41 Lt. Pareiškėjo pradelsti mokėti įsiskolinimai, neskaičiuojant paskirtų baudų, priteistų procesinių palūkanų ir vykdymo išlaidų, iš viso sudaro 293 123,26 Lt. Pareiškėjas prašo iškelti jam bankroto bylą, nes negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-02-05 nutartimi pareiškėjui R. S. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Principo reikalas“, patvirtino 702,33 Eur sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 500 Eur sumą, reikalingą pareiškėjui kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-09 nutartimi panaikino 2015-02-05 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį ir perdavė bankroto bylos R. S. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Išnagrinėjęs pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-06-26 nutartimi pareiškėjui R. S. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Principo reikalas“, patvirtino 702,33 Eur sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 500 Eur sumą, reikalingą pareiškėjui kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas nustatė pareiškėjo kreditorius, jo įsiskolinimo jiems dydį, taip pat nurodė pareiškėjui priklausantį turtą. Pažymėjo, kad įpareigoti pareiškėją pateikti duomenis apie individualią turimo turto vertę, atsižvelgiant į jo įsigijimo kainas, yra ribota, nes verčių nustatymas kreipiantis į turto vertintojus, sąlygotų papildomų išlaidų atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į turimo įsiskolinimo kreditoriams dydį ir turimą turtą bei pajamas, padarė išvadą, kad pareiškėjas negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Konstatavo, kad neabejotinų duomenų, kad pareiškėjo elgesys per paskutiniuosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, t.y. 2014-11-06, turėjęs įtakos jo nemokumui kilti, buvo nesąžiningas, nėra. Teismas atmetė suinteresuoto asmens teiginį, jog pareiškėjas, neinformavęs kreditorių ir 2010 metais pardavęs metalo supirkėjams nusidėvėjusią žemės ūkio technikos įrangą pasielgė nesąžiningai CK nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad nusidėvėjusios žemės ūkio technikos pirkimo – pardavimo sandoris įvyko 2010 m., t.y. praėjus ilgesniam kaip 36 mėnesių laikotarpiui iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, be to nėra pagrindo išvadai padaryti, kad būtent sandorio sudarymas lėmė pareiškėjo nemokumą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties pareiškėjo, kaip skolininko, nei jo kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos, net jei jos ir padidėtų, neleistų skolinių įsipareigojimų padengti. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama su kreditorių pagalba atkurti ieškovo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek ieškovo, tiek kreditorių interesus. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismui yra pateiktos dviejų administratorių kandidatūros - UAB „Principo reikalas“ bei UAB „Skolvalda“ – abu kandidatai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, abu sutinka vykdyti administratoriaus pareigas, yra apsidraudę savo civilinę atsakomybę. Skirdamas bankroto administratoriumi UAB „Principo reikalas“, pirmosios instancijos teismas savo poziciją grindė tuo, kad minėtos bendrovės buveinė yra Gargždų mieste, kuris yra ženkliai arčiau asmens, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, gyvenamosios vietos, bylą nagrinėjančio teismo buveinės ir turto, kuris turės būti realizuojamas vykdant bankroto procedūras, buvimo vietos. Tuo tarpu UAB „Skolvalda“ buveinė yra Vilniuje, tai gali apsunkinti bankroto procedūras ir didinti administravimo išlaidas.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Litagros prekyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimo iškelti bankroto bylą netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra identiškai to paties teismo, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikintai, 2015 m. vasario 5 d. nutarčiai, joje neišspręsti minėtoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje paminėti klausimai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pasisakė dėl pareiškėjo finansinių pajėgumų, atsižvelgdamas vien tik į pareiškėjo nurodytą skolinių įsipareigojimų ir turimo turto dydį, tačiau netyrė ir nevertino realios pareiškėjo finansinės padėties, neatsižvelgė į jo elgesį ir sąžiningumą. Mano, kad neįvertinus pareiškėjo nemokumo sąžiningumo aspektu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo nemokumas buvo nulemtas sąžiningų veiksmų ar dėl ekonominės krizės. Pažymi, kad teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo įsiskolinimo suinteresuotam asmeniui dydžio, nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo nurodytu įsiskolinimo dydžiu. Atkreipia dėmesį, kad tikroji įsiskolinimo suinteresuotam asmeniui suma yra ne 50 000 Lt, o 18 114,82 Eur (62 546,86 Lt). Teigia, kad pareiškėjas nurodė ne visą savo turimą turtą ir jo vertę, o teismas nepagrįstai nurodė, kad šių aplinkybių tikslinimas ir nustatymas yra bankroto administratoriaus, o ne teismo pareiga. Teismas privalėjo vertinti aplinkybes, kad pareiškėjas slepia savo turtą, nenurodo tikrosios jo masės. Teismas formaliai išvardijo pareiškėjo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė, kokia nutarties priėmimo dieną yra žemės sklypų rinkos vertė. Masinio vertinimo metu nustatyta pareiškėjui priklausančio turto vertė negalėjo būti pripažintina kaip atitinkanti dabartinę realią turto vertę. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2015-04-14 nutartimi buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti duomenis apie turimą turtą, jo individualią vertę, duomenis apie pareiškėjo sutuoktinės turtą ir jos gaunamas pajamas, duomenis apie 2014 m. gautas pajamas ir kitus įrodymus. Nurodo, kad pareiškėjas minėto teismo įpareigojimo tinkamai neįvykdė, o teismas, prieštaraudamas savo minėtam nustatytam įpareigojimui, padarė išvadą, kad toks įpareigojimas nėra tikslingas. Taigi nebuvo nustatyta reali pareiškėjo finansinė padėtis. Dėl to mano, kad aplinkybių visuma nepatvirtina, jog pareiškėjo turimo likvidaus turto vertė yra mažesnė už jo turimas skolas kreditoriams ir jo nepakaktų padengti turimiems įsipareigojimams, kurių suma didesnė nei 25 MMA. Taip pat mano, kad pareiškėjo tikslas atsikratyti jį slegiančios skolų naštos, o ne bandymas restruktūrizuoti savo skolas; jis nesiekia gerinti savo finansinę padėtį, neieško darbo, nesiregistruoja darbo biržoje. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, matydamas, kad nebegali vykdyti skolinių įsipareigojimų, nebandė spręsti susidariusios nepalankios finansinės situacijos, priešingai – prisėmė naujų skolinių įsipareigojimų. Dėl to toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Teigia, kad pareiškėjas, prašantis patvirtinti didesnę išlaidų sąmatą nei jo gaunamos pajamos, galimai neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties ir tokiu būdu siekia įgyti teisę nesąžiningai ir laisvai naudotis didesne pinigų suma nei jis atskleidė teismui. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtos aplinkybės nevertino. Susiklostė situacija, kuomet pareiškėjas, teismui priėmus skundžiamą nutartį, įgyja teisę gyventi geriau nei vidutinis Lietuvos Respublikos gyventojas, nes teismo patvirtina 500 Eur suma pareiškėjo būtiniausiems poreikiams tenkinti beveik dvigubai didesnė nei MMA. Teigia, kad tokios didelės išlaidos per mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Nurodo, kad UAB „Skolvalda“ kaip, bankroto administratorius, turi didesnę patirtį, lyginant su UAB „Principo reikalas“. Be to, pareiškėjo atstovas advokatas D. L. galbūt yra susijęs giminystės ryšiais su UAB „Principo reikalas“ įgaliotu asmeniu I. L., todėl pastarasis galbūt yra suinteresuotas bankroto bylos baigtimi, o tai prieštarauja FABĮ 11 str. 5 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas R. S. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įstatymas nekelia reikalavimo nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyti tikrąją, šiuo metu rinkoje egzistuojančią besikreipiančiojo į teismą fizinio asmens turto vertę. Mano, kad turimo turto vertės nustatymas apsunkintų ir taip sunkią pareiškėjo finansinę padėtį. Teigia, kad tikslus kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas sudaromas ir tvirtinamas vėlesnėje bankroto proceso stadijoje, todėl kreditoriaus argumentas dėl nurodyto netikslaus jo finansinio reikalavimo dydžio nelaikytinas pagrįstu argumentu, dėl kurio pareiškėjui neturėtų būti keliama bankroto byla. Pažymi, kad nurodė visą turimą turtą, todėl neprivalo įrodinėti aplinkybių dėl galbūt kito turimo turto, kurio iš tikrųjų nėra. Nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo sąžiningumo, vertintinas per pastaruosius trejus metus pareiškėjo sudarytų sandorių pagrįstumas. Teigia, kad kreditoriaus teiginiai, jog pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų savo pajamoms didinti, yra nepagrįsti. Pareiškėjas prisiimdamas skolinius įsipareigojimus investavo į savo vykdomą ūkinę veiklą, iš kurios tikėjosi gauti pelno. Teigia, kad informacijos apie sumą, kuria pareiškėjas ketina skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui kiekvieną mėnesį, pareiškėjas nurodyti neprivalo, nes FABĮ to nereikalauja. Pažymi, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjos veiksmais mokumui atkurti, teismo turi būti vertinamos ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje, o plano sudarymo ir tvirtinimo stadijoje. Kreditorius teigdamas, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti patvirtinta 500 Eur/mėn. suma yra nepagrįsta ir nelogiška, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, jų išlaikymui reikalinga suma sudaro 300 EUR/mėn. Kreditorius nurodo, jog byloje nėra pateiktos nuomos sutarties, tačiau pareiškėjas gyvenamąjį plotą nuomojasi iš fizinio asmens, su juo nesudaręs rašytinės sutarties. Mano, kad visos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti patvirtintos išlaidų sumos atitinka protingumo, teisėtumo ir sąžiningumo principams, yra realios ir atitinkančios prekių ir paslaugų kainas rinkoje. Pabrėžia, kad siūlomo bankroto administratoriaus įmonės direktorius nėra ir jam nėra jokio pagrindo būti suinteresuotam bylos baigtimi, dėl to kad teisme iki bankroto bylos iškėlimo momento pareiškėją atstovaus jo giminaitis, vykdydamas advokato profesinę veiklą. Teigia, kad bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ patirtis yra kur kas didesnė, be to,, šis administratoriaus buveinė yra arčiau pareiškėjo ir teismo, kuriame nagrinėjama pareiškėjo bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis formali, yra beveik identiška teismo 2015-02-05 nutarčiai, nemotyvuota, teismas neįvertino suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjo nesąžiningumo.

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Šioje byloje, nagrinėdamas atskirąjį skundą, iš esmės analogišką šiam apelianto atskirajam skundui, dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla, apeliacinės instancijos teismas (Klaipėdos apygardos teismas) savo 2015-02-05 nutartimi nustatė, kad į bylą buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo turtą ir jo vertę, tačiau turimo turto vertė buvo nustatyta masinio įvertinimo metu dar 2007 m., ji nėra ir negali būti laikoma objektyvia ir realia verte bylos nagrinėjimo metu 2015 metais. Pažymėtina, kad būtent tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas 2015-04-14 nutartimi įpareigojo pateikti duomenis apie pareiškėjo turimo turto vertę, taip pat pateikti bylos nagrinėjimui (bankroto bylos iškėlimo klausimui spręsti) reikalingus duomenis, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-09 nutartį (T II, b. l. 32-33).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo priimtoje skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus ir tuo pagrindu priimtus motyvus, pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino prieš tai minėtų Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-05 nustatytų aplinkybių, nesprendė minėta nutartimi kilusių klausimų. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, apsiribojo tik formaliu nurodytų išsiaiškinti aplinkybių vertinimu. Minėtą išvadą pagrindžia paties pirmosios instancijos teismo nevienareikšmiška, prieštaringa pozicija: viena vertus pirmosios instancijos teismas įpareigoja pareiškėją pateikti duomenis, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-09 nutartį (t.y. tuo duomenis, kurie yra būtini, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo), kita vertus pripažįsta, kad jų pateikimas nėra tikslingas, nes pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie pareiškėjo turimo turto vertę. Tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad turto vertės nustatymas pablogins ir be to sunkią pareiškėjo turtinę padėtį. Su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone negalima sutikti. Turto vertės nustatymas pats savaime nereiškia, kad turi būti atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė. Pareiškėjas turi teisę grįsti turimo turto vertę jo paties surinktais ir vertę pagrindžiančiais įrodymais (pvz., skelbimais apie parduodamo analogiško nekilnojamojo turto vertę ir t.t.). Teismo pareiga vertinti jam pateiktus įrodymus, jų reikšmę atitinkamo bylos klausimo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju atitinkamų įrodymų pateikta ir jų vertinimo atlikta nebuvo.

Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo vertinamas pareiškėjo sutuoktinės turtas ir jos gaunamos pajamos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl R. S. ir J. S. santuokos nutraukimo. 2015-03-25 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinė byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo yra sustabdyta iki 2015-09-25. Taigi, šiai dienai pareiškėjas nėra išsiskyręs, todėl konstatuotina, kad jam priklauso dalis sutuoktinės turto bei pajamų, į kuriuos kreditoriai galėtų nukreipti išieškojimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs pareiškėją pateikti atitinkamus įrodymus apie sutuoktinės turtą ir gaunamas pajamas, šių įrodymų, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino. Pažymėtina, kad visų galimų tokių įrodymų pareiškėjas teismui nėra pateikęs. Pirmosios instancijos nuomone, sprendžiant bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo klausimą, šių įrodymų, vertinant pareiškėjo turtinę padėtį, gebėjimą galbūt vykdyti turimus skolinius įsipareigojimus, nereikia. Tačiau tokia pirmosios instancijos pozicija prieštarauja FABĮ 4 str. 4 d. 3 p., kuriame aiškiai nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama „fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė“. Preziumuojant, kad dalis sutuoktinės turto yra jos sutuoktinio (pareiškėjo), t.y. jam priklauso, darytina išvada, kad (kol šis turtas nėra padalintas ar nėra nustatyta jo dalis) pareiškėjas privalėjo pateikti visą sutuoktinės nuosavybės teise valdomo turto sąrašą, jo vertę, taip pat duomenis apie sutuoktinės gaunamas pajamas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nenustatė pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių, neatliko jų analizės. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu pareiškėjo turtinės padėties ir skolinių įsipareigojimų santykiu konstatavimu. Tačiau pažymėtina, kad neatlikus pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių analizės, neįvertinus pareiškėjo nemokumo sąžiningumo aspektu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo nemokumas buvo nulemtas sąžiningų veiksmų ar dėl kitokių aplinkybių. Taipogi, nesant visų duomenų apie pareiškėjo turimą turtą ir jo vertę, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nėra pajėgus vykdyti turimus skolinius įsipareigojimus ir jam būtina kelti bankroto bylą.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Panaikindamas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir perduodamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas nepasisako dėl kitų skundo argumentų, susijusių su teismo patvirtina 500 Eur išlaidų suma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti ir bankroto administratoriaus kandidatūra, nes jie teisiškai nereikšmingi ir bus įvertinti pareiškimą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas prašė apeliacinės instancijos teismo, panaikinus skundžiamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, be to, bylos išnagrinėjimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti bylos dalyvių teises į apeliaciją. Nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313, 338 str.).

Panaikinus nutartį ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291 str.,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos R. S. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Erika Misiūnienė