Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-10-30 · Civilinė byla Nr. 2-613-555/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-30Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-08-28Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-30
Bylos Nr.
2-613-555/2013
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01437-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
D. J.
Atsakovas
S. J., L. J., A. J., K. J., I. Š., K. Š., P. Š., UAB „Centromera“
Trečiasis asmuo
Kauno
Advokatai
Vytautė Linaburgienė, Aušra Ručienė, Gintaras Dabkevičius, Domas Pakėnas, Inesa Arbočienė
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-613-555/2013Proceso Nr. 2-56-3-01437-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.4.; 116 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Agnei Diržinauskaitei, dalyvaujant ieškovei D. J., jos atstovui advokatui Edgarui Jautakiui, atsakovui S. J., jo atstovui advokatui G. D., atsakovams L. J. ir A. J., jų atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, K. J. atstovei advokato padėjėjai S. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovams S. J., L. J., A. J., K. J., I. Š., I. Š., K. Š., P. Š., UAB „Centromera“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno m. 2-ojo notarų biuro notarei Z. K., Kauno m. 21-ojo notarų biuro notarui V. L., Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarei G. P., AB SEB bankas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjas išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslinusi ieškininius reikalavimus prašė:

pripažinti atsakovo pardavėjo UAB „Centromera“, ir pirkėjų A. J., ir L. J., 2005 m. rugsėjo mėn. 30 d. pirkimo pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 20946 ir 2005 m. lapkričio mėn. 3 d. priėmimo-perdavimo aktą notarinio registro Nr. 22433 dalį, pagal kurią atsakovai pirkėjai A. J. ir L. J., įsigijo 61,82 kv.m. butą su rūsiu 7,50 kv.m pažymėtu R-30, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/50 dalis kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių (kiemo aikštelės lb, 2b, 3b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/50 žemės sklypo 0,2900 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Kauno m.kv. esančio adresu (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutarties ir priėmimo-perdavimo akto dalį perkelti D. J., ir S. J.;

pripažinti negaliojančia 2010-11-04 Santuokinio turto dalybų sutarties dalį, notarinio registro Nr. GP-5672, kuria nekilnojamas turtas - 61,82 kv.m. butą su rūsiu 7,50 kv.m pažymėtu R-30, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/50 dalis kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių (kiemo aikštelės lb, 2b, 3b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/50 žemės sklypo 0,2900 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Kauno m.kv. esančio adresu (duomenys neskelbtini), atiteko L. J.;

pripažinti pardavėjo A. Š., ir pirkėjo A. J., 2005-08-18 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. VL-5649 ir 2005-08-18 Turto perdavimo akto, notarinio registro Nr. 5650, dalį pagal kurią pirkėjas A. J. įsigijo 0,1293 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (tvora, šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutarties ir Turto perdavimo akto dalį perkelti D. J. ir S. J.:

pripažinti negaliojančia 2010 m. rugpjūčio 16 d. Dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. GP-4237, dalį, kuria A. J. ir L. J. dovanojo K. J. 0,1292 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). priteisti iš atsakovų A. J., L. J., S. J., K. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su buvusiu sutuoktiniu S. J. 2003 m. gegužės 28 d. išvyko gyventi į JAV, kur banke atsidarė einamųjų čekių sąskaitas, į kurias nuolat pervedinėjo pinigus. Ieškovės teigimu, atsakovo S. J. tėvams L. J. ir A. J. buvo suteikta galimybė naudotis sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, iš pateiktų sąskaitų išrašų akivaizdu, jog jiems-ieškovei D. J. ir S. J. būnant JAV, pastoviai iš bankomatų, esančių Lietuvoje, buvo nuimamos piniginės lėšos grynais. Ieškovė teigia, kad buvusio sutuoktinio tėvai už nuimtas lėšas įsigijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad nekilnojamąjį turtą buvo nuspręsta įsigyti buvusio sutuoktinio tėvų vardu, kadangi sudarant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė su sutuoktiniu buvo JAV, savo vardu negalėjo pirkti turto, nes negalėjo pateisinti piniginių lėšų įsigijimo, taip pat siekė išvengti mokesčių. Šiuo atveju jiems padėti pasisiūlė atsakovai L. ir A. J., kadangi pagal jų žodžius jie turėjo deklaruotų oficialių pinigų, jie yra verslininkai ir jiems bus paprasčiau atsiskaitant grynaisiais pinigais, be to, jiems bus lengviau gauti kreditus Lietuvoje. Vėliau visas turtas turėjo būti perrašytas ieškovės ir atsakovo S. J. vardu, kas nebuvo padaryta, o santuoka su S. J. buvo nutraukta. Ieškovės vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovams L. ir A. J. nebuvo poreikio įsigyti ginčo butą ir jie to daryti neketino, nusipirkę butą jame negyveno, jo neįrengė, o tik formaliai pasirašė sutartį kaip šalis, tačiau neįgijo nei teisių nei pareigų ir jų neįgyvendino. Ieškovės teigimu, atsakovai neturėjo piniginių lėšų įsigyti turtą, kas taip pat patvirtina faktą, kad jie buvo statytiniai ir tik formaliai pasirašė sutartį.

Šalies argumentai

A. S. J. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagal preliminarią sutartį nei jis, nei ieškovė jokių mokėjimų neatliko. Atsakovas nepripažįsta, kad jis su sutuoktine fiziškai galėjo uždirbti tokią didelę pinigų sumą per du metus nuo 2003-05-28 iki 2005-05-23. Pripažinus ieškovės nurodomas sumas, išleistas įsigyjant turtą t.y. kad už ginčo turtą buvo sumokėta jos su sutuoktiniu uždirbtais pinigais: 170.000 Lt už žemės sklypą Jonavoje ir butą 152.500 Lt, be to apie 130.000 Lt išleista buto įrengimui, 55.000 Lt įsigyjant du automobilius, apie 10.000 Lt išleista 5 savaičių kelionei į Indiją, teisingomis, akivaizdu, kad ieškovė neturėjo jokių galimybių sumokėti už A. ir L. J. įsigytą turtą.

Be to, šioje byloje ieškovė nurodo, kad pinigines lėšas ji išleido savo šeimos reikmėms, tame tarpe ginčo turtui pirkti, o pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodo, kad pinigai, kuriuos ji uždirbo- buvo iš jos pavogti, o ne panaudoti jos turto pirkimui.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka si ieškovės teiginiais, kad atsakovai A. ir L. J., jiems būnant JAV, o vėliau ir Lietuvoje, iš jos ir jos su sutuoktiniu bendros sąskaitos per bankomatus paėmė jos ir sutuoktinio uždirbtas lėšas ir jomis atsiskaitė už įsigyjamą ginčo turtą. Mano, kad tokius teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai.

Be to, atsakovo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė su kuo nors tarėsi ar derėjosi dėl preliminarios sutarties sąlygų, nurodo, kad ieškovė nežinojo apie preliminarios sutarties egzistavimą bei atliktus mokėjimus jos pagrindu. Tvirtina, kad jis-atsakovas S. J. nei žodžiu, nei tylėjimu niekuomet neišreiškė nei valios, nei noro pirkti ginčo butą. Sudarant pagrindinę (ginčijamą) buto pirkimo- pardavimo sutartį, ieškovė jau buvo Lietuvos Respublikoje, nei savo paaiškinimais, nei kitokiais leistinais įrodymais ieškovė neįrodinėjo, kad ji būtų atlikusi kokius nors veiksmus kaip tikrasis savininkas iki buto pirkimo ir perkant šį butą. Nors atsakovas neneigia, kad gyvenant bute ieškovė dalyvavo butą pritaikant savo poreikiams, pirko baldus buitinę techniką, tačiau teigia, jog tai neįrodo, kad pats butas, kaip objektas, buvo įsigytas jo šeimos nuosavybėn.

Bute gyvenančių asmenų atsiskaitymas už komunalines paslaugas, atsakovo vertinimu, nepatvirtina tokių asmenų nuosavybės teisių į turtą. Atsakovas teigia, kad ieškovė, įvykus konfliktui su sutuoktiniu, su dalimi baldų išsikraustė iš buto, todėl šis faktas, atsakovo vertinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė nelaikė šio turto savo nuosavybe nei įsigyjant butą nei praėjus keletui metų po to.

Byloje pateikti įrodymai, atsakovo vertinimu, taip pat nepatvirtina ieškovės valios įsigyti turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės teiginius, jog šis ginčo turtas buvo įsigytas už 170.000 Lt paneigia A. Š. buvusi sutuoktinė ir jo turto paveldėtojos K. Š. atstovė I. Š., patvirtindamos, jog ginčo turtą atsakovai L. ir A. J. įgijo už 30 000 Lt. Po žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimo, visi jame buvę pastatai nugriauti, ir panaudojus iš banko skolintas atsakovų A. ir L. J. lėšas, pastatytas naujas pastatas. Už banko suteiktą paskolą pastato (duomenys neskelbtini) statybai, atsakovai J. įkeitė savo namą. Užstatant minėtą sklypą jokios valios dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovė nėra išreiškusi. Atsakovas teigia, jog tai reiškia, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovė daiktą naudojo, valdė ar juo disponavo kaip nuosavu.

A. L. ir A. J. su pareikštais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kad L. ir A. J. neketino sudaryti ginčijamų sandorių, kad ginčijamus sandorius ketino sudaryti ieškovė ir S. J., o sudarant sandorius pirkėjais turėjo būti ne A. ir L. J., o ieškovė ir S. J.. Atsakovų teigimu, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent A. ir L. J. ketino įsigyti ginčijamą butą su dalimi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini) ir ši jų, kaip pirkėjų valia buvo įforminta ginčijamuose sandoriuose ir realizuota.

Nurodo, kad jiems, kaip verslininkams, reikėjo sandėliavimo patalpų arčiau verslo vietos Jonavoje, jie-atsakovai, kaip verslu užsiimantys žmonės siekė investuoti į nekilnojamąjį turtą ir iš to gauti papildomai pajamų. Taip pat gyvenimas (duomenys neskelbtini) g., kur toje pačioje vietoje buvo tiek siuvykla, tiek jų gyvenamoji vieta, buvo nekomfortabili ir nebetenkino atsakovų poreikių, duktė ketino studijuoti Kaune, buvo atliekamų pinigų ir galimybių juos uždirbti, gauti pinigų iš anksčiau padarytų investicijų į statybines medžiagas, grąžinti paskolą.

Atsakovai tvirtino, kad buvo apžiūrėję nemažai butų, tiek iš naujų statybų, tiek iš senų statybų, tiek Jonavoje, tiek Kaune, kol galų gale apsisprendė pirkti butą (duomenys neskelbtini) g. ir žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini). Atsakovai teigia, kad 2005-08-30 metų L. J. paaiškinimas VMI dėl buto pirkimo negali būti vertinamas kaip valią/tikslą atspindintis dokumentas, nes šis paaiškinimas nėra nei sandoris, nei kitas dokumentas kuriuo šalys tikslingai išreiškia savo veiksmų tikslą/valią, yra teikiamas valstybinei institucijai formaliu reikalavimu, laisva forma, ir šis paaiškinimas pats savaime nesukuria teisių ir pareigų. Atsakovų vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ieškovės ir tuo metu buvusio sutuoktinio valios ir ketinimų įsigyti būtent ginčo nekilnojamuosius daiktus. Ši šeima nebuvo įsteigusi jokios įmonės, neužsiėmė jokia ilgalaike komercine veikla, kuri patvirtintų jų ketinimus steigti, vystyti verslą, dėl ko jiems būtų reikėję įsigyti komercinės paskirties turtą, turėdami galimybę nepasinaudojo įgaliojimų institutu, kad įgaliotų atsakovus atstovauti juos sandoriuose.

Atsiliepimas

Atsakovai nepripažįsta ieškovės teiginių, kad ieškovė su jos sutuoktiniu būtų perdavę pinigus, reikalingus sandoriams sudaryti atsakovams tiesiogiai, ar per galimybę išsigryninti pinigus kortele. A. A. ir L. J. teigia, kad turėjo pakankamai piniginių lėšų įsigyti ginčo turtą, įsigiję nekilnojamąjį turtą elgėsi kaip savininkai, pilnai įgyvendino savininkų teises ir pareigas, tame tarpe ir tokias, kurioms įgyvendinti nebuvo būtinas jų, kaip savininkų statusas, o kurias galėjo įgyvendinti asmenys, naudojantys turtą .

Šalies argumentai

A. K. J. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų. Atsakovės vertinimu byloje nustatyta, kad atsakovai A. ir L. J. turėjo pakankamai lėšų ginčo nekilnojamajam turtui įgyti. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai A. ir L. J. išreiškė tikrąją valią padovanoti ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovei K. J., todėl atsakovė K. J. laikytina sąžiningu įgijėju ir dovanotą turtą valdė kaip savo.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Centromera“ savo atsiliepime į ieškinį (b.l. 71, 2) bei rašytiniuose paaiškinimuose ( b.l. 120, 3t.) patvirtino, kad būtent atsakovai, o ne ieškovė derėjosi, domėjosi įsigyjamu turtu.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo AB SEB bankas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad bankas 2006 m. rugpjūčio 30 d. su atsakovais A. ir L. J. sudarė kredito sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo atsakovams suteikė 500 000 Lt kreditą statinių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) statybai. Prievolių pagal 2006 m. rugpjūčio 30 d. kredito sutartį įvykdymui užtikrinti bankui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) bei nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai neketino įsigyti nekilnojamojo turto, nepriėmė nekilnojamojo turto įgijėjo teisių ir pareigų bei jų neįgyvendino. Byloje nustatytos aplinkybės, jog už įsigyjamą turtą sumokėjo atsakovai, daiktinių teisių į jį įregistravimas, disponavimo nekilnojamuoju turtu teisės praktinis įgyvendinimas juo užtikrinant skolines prievoles, trečiojo asmens vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovai įgijo iš ginčo sutarčių kylančias teises ir pareigas bei jomis naudojasi, valdo nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoja. Trečiasis asmuo teigia, kad apsimestinio sandorio šalys negali panaudoti apsimestinio sandorio sudarymo fakto prieš sąžiningus asmenis, kurie nežinodami, kad sandoris fiktyvus, įgyja pagal kitą sandorį teises iš asmens, kuriam tos teisės, pagal fiktyvų sandorį nepriklauso. Bankas, suteikdamas kreditą statinių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybai, ir vertindamas įkeičiamo nekilnojamojo turto priimtinumą, vadovavosi duomenimis, kurie buvo įregistruoti VĮ ‚Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, todėl nesant jokių apropojimų ar draudimų dėl nekilnojamojo daikto įkeitimo, įkeitimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra įgyta sąžiningai ir sąžiningo įkaito turėtojo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2004-10-25 tarp atsakovų L. ir A. J. ir UAB „Centromera“ buvo pasirašyta preliminari buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/50 dalių kitų statinių (inžinerinių statinių), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/50 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis, 2005-09-30 buvo sudaryta šio ginčo turto, pirkimo pardavimo sutartis, 2005-08-18 buvo sudaryta ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė ieškiniu įrodinėja, kad asmenys-atsakovai A. ir L. J., sudarę sutartis, iš tikrųjų neketino įgyti iš šių sutarčių kylančių teisių ir pareigų, jomis nesinaudojo ir nevykdė, t.y. priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalys, tačiau iš tikrųjų jas įgijo kiti asmenys t.y. ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis S. J..

Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį.

Įrodinėjant aplinkybes dėl nuosavybės įgijimo įstatymo nurodytais pagrindais, svarbu nustatyti, kokiomis ir kieno lėšomis nuosavybė buvo sukurta. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ginčo turto įgijimui buvo panaudotos jos ir jos buvusio sutuoktinio atsakovo S. J. pinginės lėšos, kurias jie uždirbo būdami JAV. Taip pat teigiama, kad šiomis lėšomis disponavo atsakovai-S. J. tėvai, kuriems buvo perduotos bankinės kortelės su kodais.

Byloje pateikti bankinių sąskaitų išrašai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, jog šių sąskaitų savininkams būnant kitoje valstybėje, bankomatuose, esančiuose Lietuvoje, buvo nuimamos pinginės lėšos, tačiau minėta aplinkybė, teismo vertinimu, nėra pakankama išvadai, jog piniginėmis lėšomis disponavo atsakovai L. ir A. J.. Tiek atsakovai A. ir L. J., tiek atsakovas S. J., neigia tiek pačių bankinių kortelių perdavimo faktą, tiek pinginių lėšų nuėmimo faktą. Be to, šalys skirtingai aiškina piniginių lėšų, patekusių į ieškovės ir atsakovo S. J. bankines sąskaitas kilmę. Kad kyla abejonės dėl pinginių lėšų kilmės spręstina ir iš ieškovės paaiškinimų, kuriais ji nurodžiusi, kad turto įsigijimo sandoriuose šalimi nurodyti atsakovai, kadangi jie-ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis, negalėję pagrįsti sąskaitose esančių piniginių lėšų teisėtumo ir tokiu būdu siekė išvengti mokesčių mokėjimo. Šios abejonės reikšmingos, kadangi keliamas klausimas ir dėl šių lėšų disponavimo ieškovei ir atsakovui S. J. būnant JAV.

A. S. J. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad nuvykus į JAV, jis ir jo sutuoktinė tam tikrą laiką nedirbo, vėliau dirbo nekvalifikuotą ir mažai apmokamą darbą, todėl teigia, kad piniginių sumų, kurios yra patekę į jų bankines sąskaitas uždirbti negalėję. Iš šalių paaiškinimų spręstina, kad vieninteliai įrodymai, patvirtinantys lėšų kilmę ir nurodomų sąskaitų naudojimą yra šalių paaiškinimai. Iš šalių teismui duotų paaiškinimų seka, kad minimali alga JAV yra apie 1500 USD, todėl sutiktina su atsakovų pateiktais paskaičiavimais, kad tokiu atveju, ieškovė ir atsakovas S. J., būdami JAV galėjo uždirbti apie 36000 USD per metus ir tai, neatskaičius išlaidų pragyvenimui (būstui, maistui, transportui ir kt.). Byloje šalys neįrodinėjo JAV gauto darbo užmokesčio dydžio, byloje taip pat nepateikta įrodymų kas ir kokiu pagrindu įnešinėjo pinigus į sąskaitas JAV. Sutiktina ir su atsakovų argumentais, kad ieškovės pozicija dėl nurodomų sąskaitų naudojimo yra nenuosekli. Ieškovė pareiškusi ieškininius reikalavimus laikėsi pozicijos, kad iš 171031,53 USD ieškovės įvardijamų kaip bendrai uždirbtų pinigų, buvo išgryninti visi JAV doleriai, paliekant tik 5,61 USD ir tuos pinigus išgrynino A. ir L. J.. Tokie paaiškinimai buvo teikiami ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje (b.l. 166- 167, 3 t), kurioje buvo teigiama, kad atsakovai pinigus pasisavino. Bylos nagrinėjimo metu, pakeitusi poziciją ieškovė nurodė, kad atsakovai nuėmė tik dalį pinginių lėšų, o kita dalimi sugrįžus į Lietuvą disponavusi ir ji pati. Byloje nustatyti prieštaravimai dėl pinginių lėšų kilmės ir jų dydžių, galimybės jomis naudotis, panaudojimas įsigyjant baldus, automobilius ( ieškovės teigimu pirkta baldų ir buitinės technikos už 73000 Lt, dviejų automobilių įsigijimui išleista apie 75000 Lt), kelionei į Indiją išleista apie 20 000 Lt (atsakovo S. J. teigimu), įgalina išvadą, kad byloje neįrodyta, kad atsakovai A. Ir L. J. disponavo lėšomis, esančiomis ieškovės ir S. J. bankinėse sąskaitose, todėl spręstina, kad ieškovė neįrodė ir aplinkybės, jog ginčo turto įgijimui buvo panaudotos ieškovės ir atsakovo S. J. piniginės lėšos.

Sprendžiant apie atsakovų galimybes įsigyti ginčo turtą, sutiktina su atsakovų argumentais, jog byloje pateikti atlikti mokestinio patikrinimo rezultatai (b.l. 56, 3 t. ), nustatytos aplinkybės apie atsakovų gautas paskolas iš bankinių įstaigų, grąžintas UAB „Opaka“ paskolintas lėšas, lėšas, gautas pardavus statybines medžiagas, gautas pajamas iš verslo, patvirtina, kad atsakovai disponavo lėšomis, reikalingoms ginčo turto įsigijimui.

Ieškovės teigimu, 2013-01-09 Panevėžio apskrities VMI specialisto išvada Nr. SI-1 paneigia atsakovų finansines galimybes įsigyti ginčo turtą ir ši specialisto išvada vertintina, kaip oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi išvada, kad atsakovai turėjo pakankamai lėšų ginčo turto įsigijimui, patvirtinama ne tik Jonavos VMI 2005 atlikto mokestinio patikrinimo metu, bet ir vėlesnėje, 2013-08-06 specialisto išvadoje Nr. 21/2013, kuri vertinama taip pat kaip rašytinis įrodymas ir kurioje yra įvertinti atsakovų papildomai pateikti duomenys apie turėtus finansinius šaltinius, todėl teismas įvertinęs atsakovų argumentus, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateikti prašymai papildomai įvertinti papildomai teikiamus dokumentus, kad atliekant vertinimą buvo vertinami tik dokumentai, kurie buvo išreikalauti ikiteisminiame tyrime, sprendžia, kad sutikti su ieškovės nurodomo specialisto išvada pagrindo nėra.

Ieškovės argumentai, jog nėra pagrindo remtis atsakovų sudarytomis statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartimis kaip patikimais įrodymais, nes statybinių medžiagų atsakovai nepardavę, tokių neturėję, nenurodę deklaracijose bei Jonavos VMI patikrinime, su atsiliepimu tokių duomenų neteikę, taip pat nėra, teismo vertinimu, pagrįsti, kadangi statybinių medžiagų įsigijimą patvirtina medžiagų įsigijimo dokumentai, šie dokumentai buvo teikiami tikrinant atsakovų finansinę padėtį, byloje apklausta liudytoja R. M. patvirtino sandorio sudarymo faktą.

Byloje esantys įrodymai, teismo vertinimu, nepatvirtina ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, kad L. ir A. J. neketino sudaryti ginčijamų sandorių, o ginčijamus sandorius ketino sudaryti ieškovė ir S. J., todėl sudarant sandorius pirkėju turėjo būti ne A. ir L. J., o ieškovė ir S. J.. Spręstina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent A. ir L. J. ketino įsigyti ginčo turtą ir ši jų, kaip pirkėjų valia buvo įforminta ginčijamuose sandoriuose ir realizuota.

A. A. ir L. J. bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad iki ginčo turto įsigijimo, ketino įsigyti daugiau nekilnojamojo turto. Tai, kad atsakovams buvo poreikis verslo plėtrai įsigyti papildomas patalpas iš dalies patvirtina byloje nustatyta aplinkybė apie sandėliavimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) perkėlimą į (duomenys neskelbtini) (b.l. 188, 4 t.). Byloje esantis 2006-07-05 statybos leidimas Nr. 3A-99 (06) suteikė teisę atsakovams vykdyti statybas (duomenys neskelbtini) (b.l. 192, 3 t.), 2008-05-20 aktas apie statinio nugriovimą Nr. NP-25-10/08 (b.l. 193, 4 t.), patvirtina, kad pirkti pastatai buvo nugriauti. Byloje liudytoju apklaustas UAB „Aluflam“ atstovas E. J. paaiškino, kad darė užsakymą (duomenys neskelbtini), gamino, statė aliuminio-stiklo gaminius. Liudytojas nurodė, kad visus piniginius reikalus aptardavo su atsakove L. J., o techninius sprendinius - su A. J., kad bendravimas su S. J. apsiribojo tik kaip su asmeniu, jo supratimu, atvežusiu mamą į statybas, objekte jį matęs gal kokius tris kartus, tačiau jokie sprendimai dėl projekto vykdymo ar finansavimo su S. J. nebuvo derinami, o ieškovę liudytojas mato pirmą kartą. Liudytojas taip pat patvirtino, kad kažkur apie 2010 metus dėl įrengtų langų priežiūros, draudiminių įvykių jam jau teko bendrauti ir reikalus derinti su K. J.. Įmonių turto draudimo liudijimo kopija, PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad K. J., kaip statinio savininkė rūpinosi turto išlaikymu, apmokėjo už stiklo paketo pakeitimus.

Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai, kad A. ir L. J. atliko būsto paieškos veiksmus, įsigiję nekilnojamąjį turtą elgėsi kaip savininkai, pilnai įgyvendino savininkų teises ir pareigas. Nustatyta, kad 2004-10-25 tarp atsakovų ir UAB „Centromera“ buvo sudaryta preliminari ginčo turto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 21-27, 2 t.). Atsakovė UAB „Centromera“ savo atsiliepime į ieškinį (b.l. 71, 2) bei rašytiniuose paaiškinimuose ( b.l. 120, 3t.) patvirtino, kad būtent atsakovai, o ne ieškovė derėjosi, domėjosi įsigyjamu turtu. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovai sudarė papildomus susitarimus (b.l. 30-32, 2 t.), rūpinosi buto įrengimu (b.l. 33-34, 2 t. ), sumokėjo už suteiktas paslaugas (b.l. 35, 2 t.), sumokėjo avansą, ieškovei ir jos sutuoktiniui jau būnat Lietuvoje 2005-09-30 sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo visą būsto kainą (b.1. 51, 2 t.), priėmė įsigyto buto dokumentus (b.l. 36, 38 2 t.), įgiję turtą sudarė sutartis dėl komunalinių paslaugų tiekimo butui (b.l. 54, 56, 2 t.), įrengė vandens valymo sistemą (b.l. 189-191, 3 t. ).

Šie įrodymai paneigia ieškovės argumentus, neva atsakovai negalėjo ir neketino įsigyti nuosavybėn ginčo turtą. Reikšminga šioje byloje laikytina aplinkybė, patvirtinanti atsakovų realų siekį įsigyti naudoti šį turtą nuosavybės teise, jog atsakovai 2006-08-30 kredito sutartimi Nr. 1660618090791-07 paėmus 500 000 Lt kreditą statyboms, prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimui, kaip turto savininkai įkeitė turtą (duomenys neskelbtini), taip pat ginčo butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 61, 2 t.), tuo tarpu, jokie įrodymai objektyviai nepatvirtina ieškovės ir tuo metu buvusio sutuoktinio valios ir ketinimų įsigyti būtent ginčo nekilnojamuosius daiktus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė su sutuoktiniu ginčo turto įsigijimo laikotarpiu užsiėmė komercine veikla, kuri patvirtintų jų ketinimus steigti, vystyti verslą, turėdami galimybę nepasinaudojo įgaliojimų institutu, kad įgaliotų atsakovus atstovauti juos sandoriuose, nors pripažintina, kad tokia galimybė egzistavo, nes JAV gyvenantis asmuo, surašė įgaliojimą L. J. pirkti butą tame pačiame name (duomenys neskelbtini), nevedė derybų, nesidomėjo turto įsigijimo sąlygomis. Pripažintini pagrįstais atsakovų argumentai, jog ieškovė pašlijus santykiams su atsakovui S. J., ištuokos procese nenurodė, kad santuokoje įgijo pinigines lėšas, kurios buvo panaudotos ginčo turto įgijimui. Nors, teismo vertinimu, ištuokos procese priimtas sprendimas nagrinėjamos bylos atveju neturi prejudicinės galios, tačiau patvirtina nenuoseklią ir nesąžiningą ieškovės poziciją.

Byloje nustatyta, kad po sugrįžimo iš JAV ieškovė su atsakovu S. J. apsigyveno ginčo bute, ieškovė teigia, kad atliko remonto darbus ir įsigijo baldus. Vertinant šiuos ginčo bute gyvenusių asmenų veiksmus pažymėtina, kad įstatymas apibrėžia nuosavybės atsiradimo pagrindus (CK 4.47 str.), tarpe jų, numatyta, kad nuosavybė įgyjama pagal sandorius (1 p.), pagaminant naują daiktą (4 p.). Atsakovai iš esmės pripažino šią aplinkybę ir nurodė, jog jie leido savo sūnui su marčia gyventi jų bute, įsirengti jį pagal savo poreikius. Tačiau vien ši aplinkybė neduoda pagrindo pripažinti tokį turtą jį pagerinusio asmens nuosavybe.

Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir CPK 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Dėl to būdamas nepriklausomas ir nešališkas teismas turi išklausyti abi šalis, kurios privalo įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. Tiek įstatyme, tiek teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nereikalaujama, jog aplinkybės būtų absoliučiai įrodytos, jų konstatavimui užtenka įrodymų, kurie būtų pakankami ir leistų daryti išvadą apie tam tikros aplinkybės buvimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytus atsakovų pateiktus įrodymus. Ginčo sutartyse šio turto pirkėjais nurodyti atsakovai L. ir A. J., todėl preziumuojama, kad būtent jie yra nekilnojamųjų daiktų savininkai pagal sandorius (CK 4.47 str. 1 d. 1 p.), paneigti šią prezumpciją pareiga tenka ieškovei, o ne atvirkščiai.

Kaip minėta, ieškovė nuosavybės teisės sukūrimą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vien pasakymas, jog ieškovė su vyru siekė vystyti verslą, stebėjo statybos procesą, vykdomą Jonavoje, gyveno ginčo bute, įrengė pagal savo poreikius, nėra pakankami įrodymai apie lėšų turto įgijimui panaudojimą, nes byloje, teismo vertinimu, neįrodyta aplinkybė, jog piniginėmis lėšomis, esančiomis ieškovės ir atsakovo S. J. bankinėse sąskaitose disponavo atsakovai L. ir A. J., bei, kad įsigyjant turtą buvo panaudotos piniginės lėšos, priklausančios ieškovei. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovai turėjo tikslą įgyti ginčo turtą, turėjo tam pakankamai piniginių lėšų.

Remdamasi aptartais įrodymais, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė nė vieno įstatyme nurodyto nuosavybės įsigijimo pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima pripažinti jai nuosavybės teisę į ginčo turtą.

Neįrodytas ir ieškinyje nurodomas pagrindas – kad sandoriai yra apsimestiniai, tai yra sudaryti ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu (CK 1.87 straipsnis). Atsakovai nurodė, kad turtą, esantį Jonavoje jie įsigijo, siekdami plėtoti verslą, tai patvirtina jau minėtos aplinkybės – kad jie perkėlė sandėlius, išnuomojo patalpas ir iš to gauna nuomos pajamas. O butą (duomenys neskelbtini) gt. nusipirko, siekdami investuoti pinigus, jame leido gyventi sūnų su marčia, butą ateityje ketino perleisti vaikams, užtikrinant jų poreikius. Toks siekis yra realus, atitinkantis tikrovę, kadangi apie tai buvo informuota VMI 2005-08-30 paaiškinime, ir esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo atsakovus L. J. ir A. J. pripažinti ginčo sandorių statytiniais, o ne tikrąja sandorio šalimi ir nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis 2010-08-16 dovanojimo sutartį, kuria atsakovai padovanojo dukrai K. J. ginčo turtą (duomenys neskelbtini) (b.l. 141, 2 t.) bei 2010-11-04 sudarytą santuokinio turto pasidalijimo sutartį (b.l. 65, 2 t.).

Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės D. J. atsakovams L. J. ir A. J., S. J., K. J., UAB „Centromera“ bei valstybei (CPK 93 straipsnis).

Dėl atsakovų L. ir A. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovus atstovaujanti advokatė Inesa Arbočienė (atstovavimo sutartis b. l. 20, t. 2, sutartis nutraukta b. l. 145, t. 3), pateikė prašymą priteisti 3 500 Lt (b. l. 19-21, t. 4), tačiau įvertinus, kad atstovė iš viso yra parengusi atsiliepimą į ieškinį, 1 kitą dokumentą, dalyvavusi 1 val. teismo posėdžiuose, ir atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8 punktą, spręstina, jog atsakovų patirtos maksimalios išlaidos už advokatės Inesos Arbočienės pagalbą yra 2 616 Lt (2400 Lt+120 Lt). Atsakovus atstovaujantis advokatas T. R. (atstovavimo sutartis b. l. 161, t. 3) pateikė prašymą priteisti 1 600 Lt (b. l. 14-17, 42-43 t. 4), tačiau įvertinus, kad atstovas yra dalyvavęs iš viso teismo posėdžiuose 0,7 val. 2012 m. ir 2,2 val. 2013 m., ir atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punktą, spręstina, jog atsakovų patirtos maksimalios išlaidos už advokato T. R. pagalbą yra 414 Lt (84 Lt+330 Lt). Atsakovus atstovaujanti advokatė Aušra Ručienė (atstovavimo sutartis b. l.143, t. 3, sutartis nutraukta b. l. 163, t. 3), pateikė pinigų priėmimo kvitą 6 050 Lt sumai (b. l. 18, t. 4), tačiau įvertinus, kad atstovė jokių procesinių veiksmų nėra atlikusi ir nėra pateiktas prašymas su šių išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, todėl šios išlaidos už advokatės Aušros Ručienės pagalbą nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovus atstovaujanti advokatė Vytautė Linaburgienė (atstovavimo sutartis b. l. 117, t. 4) pateikė prašymą priteisti 2 000 Lt (b. l. 6-7, t. 5), tačiau įvertinus, kad atstovė iš viso yra parengusi 1 dokumentą, dalyvavusi 10,8 val. teismo posėdžiuose 2013 m., ir atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punktą, spręstina, jog atsakovų patirtos maksimalios išlaidos už advokatės Vytautės Linaburgienės pagalbą yra 1 740 Lt (120 Lt+1620 Lt). Atsakovus atstovaujanti advokatė G. G. (atstovavimo sutartis b. l. 101, t. 4, sutartis nutraukta b. l. 110-111, t. 4) nepateikė prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Taip pat atsakovai patyrė kitas bylinėjimosi išlaidas – t. y. būtinas ir pagrįstas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kurios sudaro 6 000 Lt už atliktą auditą (b. l. 77-79, t. 5).

Iš viso atsakovams L. ir A. J. priteistina iš ieškovės D. J. bylinėjimosi išlaidų: 4 770 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 6 000 Lt kitų išlaidų, iš viso 10 770 Lt.

Dėl atsakovo S. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovą atstovaujanti advokatė Inesa Arbočienė (atstovavimo sutartis b. l. 8, t. 2) nepateikė prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Atsakovą atstovaujantis advokatas Gintaras Dabkevičius (atstovavimo sutartis b. l. 153, t. 2) pateikė prašymą priteisti 5 929 Lt (b. l. 12-19, t. 4), tačiau įvertinus, kad atstovas yra parengęs atsiliepimą į ieškinį, iš viso yra dalyvavęs teismo posėdžiuose 2,4 val. 2012 m. ir 13,1 val. 2013 m., ir atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punktą, spręstina, jog atsakovo patirtos maksimalios išlaidos už advokato G. D. pagalbą yra 4 653 Lt (2 400Lt+288 Lt+1965 Lt). A. S. J. priteistina iš ieškovės D. J. bylinėjimosi išlaidų – 4 653 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl atsakovės K. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovę atstovaujanti advokatė G. G. (atstovavimo sutartis b. l. 116, t. 4) pateikė prašymą dėl 2 541 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo (b. l. 120-121, t. 4, b. l. 52-54, 116-118, t. 8), tačiau įvertinus, kad atstovė iš viso yra dalyvavusi teismo posėdžiuose 9,1 val. 2013 m., ir atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punktą, spręstina, jog atsakovės patirtos maksimalios išlaidos už advokatės G. G. pagalbą yra 1 365 Lt. Atsakovę atstovaujanti advokatės padėjėja S. M. (atstovavimo sutartis b. l. 185, t. 8) pateikė prašymą priteisti 300 Lt (b. l. 184-186, t. 8), tačiau įvertinus, kad atstovė yra dalyvavusi teismo posėdžiuose 0,15 val. 2013 m., ir atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punktą, spręstina, jog atsakovės patirtos maksimalios išlaidos už advokatės padėjėjos S. M. pagalbą yra 37,50 Lt. A. K. J. priteistina iš ieškovės D. J. bylinėjimosi išlaidų – 1 402,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl atsakovės UAB „Centromera“ patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovę atstovaujantis advokatas Domas Pakėnas (atstovavimo sutartis b. l. 73, t. 2) pateikė prašymą priteisti 500 Lt (b. l. 106-109, t. 2). Įvertinus, kad atstovas yra parengęs atsiliepimą į ieškinį, pateikęs rašytinius paaiškinimus, ir atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punktą, spręstina, jog atsakovės patirtos išlaidos už advokato Domo Pakėno pagalbą yra 500 Lt. Atsakovei UAB „Centromera“ priteistina iš ieškovės D. J. bylinėjimosi išlaidų – 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iš ieškovės D. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 298 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 4 770 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 6 000 Lt kitų išlaidų, po 5385 Lt kiekvienam, iš viso 10 770 Lt.

Priteisti iš ieškovės D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 4 653 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 1 402,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Centromera“ (kodas 300039052) bylinėjimosi išlaidas – 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 298 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas