Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-20-258/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-01-10
Bylos Nr.: 2A-20-258/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03449-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas: Trakų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Trakų vandenys“, T. J.
Atsakovas: Trakų rajono savivaldybės administracijai, UAB „Trakų vandenys“
Trečiasis asmuo: UAB „Vandens projektai“

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-20-258/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03449-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2.; 121.18. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Trakų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Trakų vandenys“ apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai, UAB „Trakų vandenys“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Vandens projektai“, dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo atitraukti statinį nuo sklypo ribos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė T. J. patikslintu ieškiniu ir teismo posėdyje patikslinusi savo reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančiu 2013-06-27 Trakų rajono savivaldybės administracijos leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-05-130627-00114 dalyje, kurioje pagal Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Lentvario mieste, Trakų rajone, statybos projektą A-TDP-1211-63 pastatyta nuotekų siurblinė NS1; įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą atitraukti (perstatyti) nuotekų siurblinę NS1 taip, kad jos apsaugos zona nepatektų į ieškovei priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė nurodė, kad ji jokio sutikimo statybos darbams nėra davusi, o statybos techninio projekto (toliau ir -Projektas) ištraukoje esantis parašas ne ieškovės, leidimas išduotas neteisėtai, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, todėl pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl toliau ieškovės nurodytų priežasčių. Pagal Projektą numatyta, jog į ieškovei priklausantį žemės sklypą pateks nuotekų siurblinės NS1 (toliau tekste – Siurblinė) apsaugos zona, kurios plotas sudarys 109,26 kv. m. Tokiu būdu ieškovės nuosavybė ir galimybės naudotis jai priklausančiu žemės sklypu nurodytame plote bus apribota, tai gali turėti įtakos ir Žemės sklypo vertei. Ieškovė, pareiškusi savo reikalavimus CK 4.98 str., 4.103 str. pagrindais, grindžia juos tuo, kad atstumas nuo ieškovės Žemės sklypo ribos iki Siurblinės betoninio žiedo krašto yra mažesnis nei 1 m, o būtent, atstumas yra 0,5 m, o tai pažeidžia ginčijamo leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priede „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ nustatytus reikalavimus, kad inžinerinio statinio atstumas nuo gretimo sklypo ribos, nesant gretimo sklypo savininko sutikimo raštu, turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m nuo bet kurios inžinerinio statinio (ginčo atveju - Siurblinės) išsikišančios dalies.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog Lentvario mieste yra centralizuotas vandentiekis ir nuotekų surinkimo sistema su nuotekų valykla, tačiau ne visi miesto gyventojai kol kas gali jais naudotis. UAB „Trakų vandenys“, savivaldybės kontroliuojama įmonė, 2013 m. pradžioje parengė vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Lentvario mieste, Trakų rajone, statybos techninį projektą. Projekte vandentiekio tinklai numatomi kloti gatvėse, kuriose nėra vandentiekio tinklų, tuo pačiu sužiedinant vandentiekio sistemą, taip užtikrinant patikimesnį vandens tiekimą miestui. UAB „Projektų analizės institutas“ vertinęs projektą kaip atitinkantį statybos teisės aktų reikalavimus, pažymėjo, kad T. J. sutikimas, kad į jos sklypą patektų pagal parengtą Projektą dalis Siurblinės apsaugos zona buvo . Ieškovei priklausančio Žemės sklypo dalyje jokių statybos darbų nenumatoma vykdyti. Pati Siurblinė yra suprojektuota ir pastatyta valstybinėje žemėje, tik dalis Siurblines apsaugos zonos patenka į T. J. Žemės sklypo ribas. Vienašališkas atsisakymas nuo šio sutikimo yra neįmanomas. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas išduodant leidimą pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, dėl ko leidimas yra išduotas neteisėtai ir pripažintinas negaliojančiu, neturi jokio pagrindo.

Atsakovas UAB „Trakų vandenys“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog neatitinka tikrovės teiginys, kad T. J. nėra davusi sutikimo. Ieškovės sutikimas yra gautas 2013-04-21. Atkreipė dėmesį į tai, kad siurblinė NS1 yra pastatyta ir pajungta į vamzdynus, gerbūvis sutvarkytas ir gatvė atstatyta. Taip pat nurodė, kad UAB „Trakų vandenys“ atliko ieškovės sklypo pagerinimo darbus, kadangi iki pat sklypo yra atvestas magistralinis nuotekų vamzdynas ir nuotekų siurblinė. Šio pagerinimo vertė yra 92 666,64 Lt, tokias išlaidas būtų patyrusi ieškovė, potencialus sklypo pirkėjas ar statytojas, norėdamas prisijungti prie centralizuotos nuotekų infrastruktūros. Pabrėžė, kad tokia pareiga ieškovei tenka, nes 2009-04-30 Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Si-152 „Dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis plano patvirtinimo“ visa Gaidiškių gatvė buvo priskirta centralizuotai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo teritorijai. Ieškovei tam, kad galėtų naudotis šia infrastruktūra, būtų tekę savo sklype dar papildomai pasistatyti nuotekų siurblinę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 27 d. leidimo Nr. LNS-05-130627-00114 dalį, kuria pagal Vandentiekio nuotekų šalinimo tinklų Lentvario mieste, Trakų rajone, statybos projektą A-TDP-1211-63 leista statyti nuotekų siurblinę NS-1. Teismas sprendimu leido statytojui atsakovui UAB „Trakų vandenys“ per 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti nuotekų siurblinę NS-1. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog ant sutikimo pasirašė ne T. J., patvirtino 2014-09-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-1680 (14) bei liudytojas E. J., parodydamas, jog už savo motiną (ieškovę) sutikimą pasirašė jis. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad sutikimas nelaikytinas ieškovės sutikimu, leidžiančiu statyti Siurblinę atstumu, mažesniu nei 1 metras nuo ieškovės Žemės sklypo ribos, kaip to reikalauja STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai” 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai”, todėl Trakų rajono savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 27 d. išduotas Leidimas statyti naują (-us) statinį (ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-05-130627-00114 (Leidimo) dalyje, kurioje pagal Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Lentvario mieste, Trakų rajone, statybos projektą A-TDP-1211-63 pastatyta nuotekų siurblinė NS-1 (Siurblinė), prieštarauja STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 34 p. reikalavimams.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad leidimas dalyje yra išduotas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvius įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei ieškovės kaip žemės sklypo savininkės teises ir teisėtus interesus, todėl ieškinio reikalavimą dėl leidimo dalies, kurioje pagal Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Lentvario mieste, Trakų rajone, statybos projektą A-TDP-1211-63 pastatyta nuotekų siurblinė NS1 (Siurblinė), tenkino ir leidimą šioje dalyje panaikino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliantė Trakų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

1. Vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (redakcija galiojusi statybos leidimo išdavimo metu) 49 punktu „Projektuotojas, parengęs Projektą, jį pasirašęs, patvirtina, kad Projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso Projekto kokybę. Projektuotojas byloje nebuvo patrauktas atsakovu, o dalyvavo kaip liudytojas. Teismas tokių ir svarbiausių aplinkybių nevertino, ir projektuotojui nepaisant teisinės reglamentacijos nepagrįstai nekilo jokios teisinės atsakomybės.

2. Teismas daro nepagrįsto pobūdžio prielaidą, kad neva Savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus specialistai, tikrindami parengtą projektą, už kurį atsako projektą rengę projektuotojai privalėjo žinoti kad seniūno patvirtintas parašas ant kurio yra seniūno anspaudas ir parašas, kuris nėra nubrauktas, ar nėra matoma kitokio pobūdžio požymių apie jo negaliojimą neatitinka teisės aktų reikalavimų.

3. Įgyvendinant teismo sprendimą, Savivaldybės administracija susidurtų su nepagrįstai didelėmis išlaidomis, kurias turėtų padengti mokesčių mokėtojai, tame tarpe ir pati ieškovė, su vandens tiekimo sutrikimais, kas sudarytų nepatogumų didelei daliai Lentvario gyventojų, taip pat ir pačiai ieškovei. Todėl apeliantės nuomone, teismo sprendimo įgyvendinimas turėtų didelės žalos Lentvario gyventojams. Teismo priimto sprendimo įgyvendinimas laikytinas kaip neracionalus ir nepagrįstas.

UAB „Trakų vandenys“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės 2015 m. birželio 4 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutikimas nėra sutikimas, kurio reikalaujama pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.1:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktą dėl to, kad Sutikimas nėra tinkamai patvirtintas seniūno, tai yra, kad notarinis veiksmas neužbaigtas iki galo (nėra nurodyta tvirtinimo data). Reglamento nuostata nenumato notarinio žemė sklypo savininko parašo patvirtinimo. Iš to seka, kad neužbaigtas notarinis veiksmas, šiuo atveju neturi lemiamos įtakos žemės sklypo savininko Sutikimo atitikimui Reglamento 33.2 punktui.

2. Be to, jei jau Trakų rajono apylinkes teismas sprendime vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi Nr. A525-1313/2009, tai savo sprendime turėjo motyvuoti, kuo remiantis sprendė, jog priimtas pirmos instancijos teismo sprendimas yra įmanomas įvykdyti, kaip ir kokiu būdu nustatė, kad statybos leidime nurodytas objektas gali būti atribotas, išskirtas į dalis, kurių atžvilgiu statybos leidimas naikintinas. Būtent, skundžiamame teismo sprendime nei viena iš aukščiau paminėtų esminių bylos aplinkybių, susijusių su Statybos leidimo panaikinimo pasekmėmis, nėra nei paminėta, nei išnagrinėta.

3. Nei vienas teisės aktas statytojo neįpareigoja tikrinti ir kontroliuoti asmens (T. J.) parašo autentiškumo. Apeliantui net nebuvo žinoma, kad sutikimą statyti nuotekų siurblinę arčiau negu 1 m iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos pasirašė ieškovės sūnus, kuris bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jam buvo parodyta ir paaiškinta, kurioje vietoje bus statoma nuotekų Siurblinė ir kad jis pats pasirašė už savo motiną T. J., todėl jis, ir galimai tretysis asmuo UAB „Vandens projektai“, kuris buvo atsakingas už projekto vykdymą, turėtų prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes. Be to, minėtas siurblinės pastatymas atsakovei UAB „Trakų vandenys“ nebuvo savitikslis, todėl atstumo pažeidimas šiuo atveju, neturėtų lemti teisinės ir finansinės sankcijos taikymą apeliantės atžvilgiu. Teismui priėmus skundžiamą sprendimą, taip ir liko neaišku, kieno lėšomis turi būti pertvarkyta ar perstatyta nuotekų siurblinė. Galima tik daryti prielaidą, kad vykdant skundžiamą teismo sprendimą, visas finansines sąnaudas patirtų UAB „Trakų vandenys“, kas pagal faktines bylos aplinkybes, tai būtų neteisėta ir neteisinga.

Atsiliepimas

Ieškovė T. J. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

1. Statinio projektuotojo patraukimo atsakovu klausimas galėtų būti sprendžiamas tuo atveju, jei būtų pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl netinkamo statinio projekto parengimo. Ieškovė, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 str. 6 d., pareiškė ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo dalyje bei statinio pertvarkymo - atitraukimo nuo sklypo ribos. Sutinkamai su Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. toks ieškinys pareiškiamas statytojui (užsakovui), statinio savininkui, valdytojui ar naudotojui. Šiuo konkrečiu atveju statinio užsakovas, savininkas, valdytojas ir naudotojas yra UAB „Trakų vandenys”, todėl yra atsakovu ieškinio dalyje dėl statinio pertvarkymo, o Trakų rajono savivaldybės administracija - atsakovė ieškinio dalyje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, nes tai jos priimtas aktas. Todėl apeliantų argumentas dėl projektuotojo neįtraukimo į bylą atsakovu yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir teisingą teismo sprendimą.

2. Teisės aktų formuluotė pagrįstai leidžia teigti, kad norint statinį statyti arčiau nei vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, sklypo savininko sutikimas, leidžiantis statybą mažesniu atstumu, turi būti aiškiai išreikštas, t. y. sutikime aiškiai turi būti nurodyta, kad statinys bus statomas mažesniu nei vieno metro atstumu ir sklypo savininkas sutinka su tokia statyba. Tokio sutikimo ieškovė nėra davusi.

3. Atsakovai teigia, kad įgyvendinant teismo sprendimą, susidurs su nepagrįstai didelėmis išlaidomis, kurias turėtų padengti mokesčių mokėtojai, tai pažeis visuomenės interesą. Apeliantai nepateikė nei vieno įrodymo ar įtikinamo argumento, kaip, kokiu būdu ir koks visuomenės interesas bus pažeistas ar nukentės, jei ginčo siurblinė bus patraukta vieno metro atstumu nuo ieškovės sklypo ribos. Tai, kad siurblinės atitraukimas atsakovams brangiai kainuos, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo sprendimą, juo labiau, kad dėl šios situacijos apeliantai patys kalti ignoruodami ieškovės skundus, ignoruodami pradėtą teisminį procesą skubos tvarka pastatė ginčo siurblinę, todėl ir turi prisiimti atsakomybę dėl to.

UAB „Trakų vandenys“ atsiliepime į Trakų rajono savivaldybės administracijos skundą nurodo, kad sutinka su Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad apeliacinis skundas yra tenkintinas.

Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į UAB „Trakų vandenys“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad teismas neatliko visapusiško įrodymo vertinimo, o įrodymų pusiausvyra, vertinant vienus įrodymus kaip labiau tikėtinus nei kitus, apskritai nebuvo atliekama, nes kai kurie tarp jų svarbiausi įrodymai net nebuvo vertinami ir teismo tiriami, nesivadovauta byloje nustatytais faktais, kuriais teismas privalėjo vadovautis priimdamas sprendimą. Pažymi, kad nebuvo jokių galimybių Trakų rajono savivaldybės administracijai nustatyti, ar ieškovės sutikimas, patvirtinantis, kad ginčo dalykas gali būti statomas arčiau nei vienas metras (pagal galiojusius teisės aktus) nuo ieškovės žemės sklypo. Tik atlikus ekspertizę, teisminio proceso metu paaiškėjo, kad ieškovės parašas netikras.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Trakų rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Trakų vandenys“ apeliaciniai skundai tenkinami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2013-06-27 statybos leidimą dalyje, kurioje pagal Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Lentvario mieste, Trakų rajone, statybos projektą A-TDP-1211-63 turi būti statomas ginčo statinys nuotekų siurblinė NS1. Ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą atitraukti (perstatyti) nuotekų siurblinę NS1, kad jos apsaugos zona nepatektų į jos sklypą, esantį Lentvario sen., (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi jokio sutikimo statybos darbams nėra davusi, o projekto ištraukose esantis parašas yra ne jos.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atstumas nuo ieškovės žemės sklypo ribos iki Siurblinės betoninio žiedo krašto yra tik 0,5m., t.y. mažesnis nei 1 m. ir tai pažeidžia ginčijamo Leidimo išdavimo metu galiojusio STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priede „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ nustatytus reikalavimus, kad inžinerinio statinio atstumas nuo gretimo sklypo ribos, nesant gretimo sklypo savininko sutikimo raštu, kad būtų mažesnis kaip 1 m nuo bet kurios inžinerinio statinio (ginčo atveju – Siurblinės) išsikišančios dalies iki ieškovės žemės sklypo. Teismas nurodė, kad jokio sutikimo statybos darbams nėra davusi, o sutikime esantis parašas yra ne jos. Teismas tenkino ieškovės reikalavimus iš dalies ir panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 27 d. leidimo dalį, leidžiant statytojui atsakovui UAB „Trakų vandenys“ per 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti nuotekų siurblinę NS-1.

Byloje nustatyta, kad nuotekų siurblinė suprojektuota Lentvario mieste Gaidiškių gatvėje. Ginčo, jog atstumas nuo ieškovės Žemės sklypo ribos iki Siurblinės betoninio žiedo (šulinio žiedo) krašto - yra mažesnis kaip 1 m, nėra.

Pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede nustatyti besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai, nustatant žemės sklypui ar jo daliai specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 197 punkto redakcijoje nuo 2013-01-01 nustatyta, kad nuotekų siurblinių apsaugos zona turėtų būti ne mažesnė kaip 10 metrų nuo išorinių sienelių.

Byloje pateikti duomenys tvirtina, kad Trakų rajono savivaldybės administracija, gavusi ieškovės T. J. vardu pasirašytą 2013-04-21 sutikimą, kad šalia ieškovės sklypo būtų pastatyta bendrojo naudojimo buitinių nuotekų siurblinė, o siurblinės apsaugos zona, kurios plotas S=109,26 m² patektų į ieškovės sklypą Trakų rajono savivaldybės administracija statytojui UAB „Trakų vandenys“ išdavė 2013-06-27 leidimą statyti naują statinį.

UAB „Projektų analizės institutas“, atlikęs vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Lentvario mieste, Trakų rajone, statybos projekto techninio darbo projekto ekspertizę, 2013-05-03 bendrosios ekspertizės akte nurodė, kad projekto techniniai sprendimai iš esmės atitinka galiojančius norminių dokumentų reikalavimus. Projekte įgyvendinti esminiai reikalavimai, kurie nurodyti techninėje užduotyje ir paslaugų apimtyje, techninėse specifikacijose. Projekte yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2013-02-26 sutikimas dėl inžinerinių tinklų tiesimo per valstybinę žemę, gyventojų jų tarpe ir T. J. sutikimas, kad į jų žemės sklypus patektų buitinių nuotekų siurblinės apsaugos zona. Projektas suderintas su UAB „Trakų vandenys“, AB TEO LT, AB „Lietuvos dujos“, UAB „Prienų energija“, AB LESTO.

Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nutartimi buvo paskirta rašysenos ekspertizė, kuria buvo siekiama išsiaiškinti ar 2013-04-21 sutikime techninėje projekto dalyje dėl vandens ir nuotekų tinklų projektavimo pasirašė ieškovė. 2014-09-25 Lietuvos Teismo ekspertizės aktas Nr. 11-1680 (14) patvirtina, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Lentvario mieste, Trakų rajone, statybos projekto A-TDP-1211 ištraukoje-techninėje projekto dalyje dėl vandens ir nuotekų tinklų projektavimo šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., Trakų r. sav., T. J. vardu surašytame 2013-04-21 sutikime (1 tomas, b.l.134), kuriame parašyta, kad „Aš, T. J.“ sutinku, kad šalia mano sklypo, (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio Lentvario sen., Lentvario m., (duomenys neskelbtini), būtų pastatyta bendro naudojimo buitinė nuotekų siurblinė, į mano sklypą patektų jos apsaugos zona, kurios plotas S=109,26 m²“ rankraštinius įrašus parašė ir šalia įrašo „T. J.“ pasirašė ne T. J., o kitas asmuo.

Prezumpcija, kad sutikimą pasirašė ieškovė buvo paneigta tik po ekspertizės atlikimo. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvada, jog tiek išdavusi leidimą Trakų rajono savivaldybės administracija, tiek ir statytojas UAB „Trakų vandenys“ galėjo ir turėjo žinoti, kad ieškovės sutikime esantis parašas yra ne ieškovės. Aplinkybė, kad už ieškovę pasirašė jos sūnus, paaiškėjo tik teismo posėdžio metu apklausus ieškovės sūnų kaip liudytoją nagrinėjamoje byloje. Sutiktina su Trakų rajono savivaldybės administracijos skundo argumentais, kad jai nekilo, negalėjo ir neturėjo kilti jokių abejonių dėl ieškovės parašo tikrumo, todėl Savivaldybės administracijos išduoto leidimo dalies dėl ginčo dalyko negalima laikyti kaip išduoto neteisėtu.

Apeliantų teigimu, pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, konstatuodamas, kad Savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus specialistai, tikrindami parengtą projektą privalėjo žinoti, jog seniūno atliktas notarinis veiksmas iki galo nėra patvirtintas ir tai galėjo lemti, kad parašas yra suklastotas. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu ir pažymi, kad pirmos instancijos teismas plečiamai aiškino asmens rašytiniam sutikimui keliamus reikalavimus, nurodydamas, kad dėl mažesnio nei 1 m atstumo nuo ieškovės žemės sklypo iki siurblinės ir apsaugos zonos ieškovės sklype sutikimo, parašai turėjo būti patvirtinti seniūno parašu, kuris prilyginamas notariniam veiksmui. Tai, kad Trakų rajono savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2012-03-12 įsakymu Nr. P2-213 pareigybėse yra nustatyta, kad seniūnas Notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus, nereiškia, kad jis privalo tvirtinti besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus. Tokių sutikimų tvirtinimui notariniai veiksmai įstatymuose nėra numatyti, todėl seniūnas sutikime esančio prarašo neprivalėjo tvirtinti.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teisės aktų formuluotė pagrįstai leidžia teigti, kad norint statinį statyti arčiau nei vieno metro atstumu nuo sklypo ribos, sklypo savininko sutikimas, leidžiantis statybą mažesniu atstumu, turi būti aiškiai išreikštas, t. y. sutikime aiškiai turi būti nurodyta, kad statinys bus statomas mažesniu nei vieno metro atstumu ir sklypo savininkas sutinka su tokia statyba. 2013-04-21 sutikime yra nurodyta, kad sutikimas yra duodamas siurblinės statybai šalia ieškovės žemės sklypo, kas reiškia, kad gali būti išlaikytas minimalus atstumas bet kurioje už sklypo ribos esančioje vietoje. Be to, sutikimas yra vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Lentvario mieste, Trakų rajone, statybos projekto A-TDP-1211 ištraukoje-techninėje projekto dalyje, kuris yra schemiškai pavaizduotas ieškovės žemės sklypas, nurodyti atstumai bei apsaugos zona, kas reiškia, jog pasirašantis sutikime asmuo buvo supažindintas su atstumais. Vien tai, kad sutikime nenurodyta, kad nebus išlaikomas 1 m atstumas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikoma, kad toks sutikimas nebuvo duotas apskritai. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo išvada, kad leidimas dalyje yra išduotas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvius įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus laikytina nepagrįsta.

Byloje nustatyta, kad ieškovės žemės sklypui su statiniais, esančiam Lentvario m. (duomenys neskelbtini) nuo 2005-09-28 yra nustatyta 0,03 ha vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona ir 0,015 ha kelių apsaugos zona. Šių žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) apsaugos zonų įregistravimo pagrindas buvo 2005-09-15 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-8087-79. Ieškovės žemės sklypui nėra įregistruota bendro naudojimo buitinių nuotekų siurblinės apsaugos zona. Ieškovė nurodė, kad pagal statybos projektą A-TDP-1211-63 yra numatyta, jog į jai priklausantį sklypą pateks nuotekų siurblinės NS1 apsaugos zona, kurios plotas sudarys 109,26 kv.m., tokiu būdu nurodė, jog jos nuosavybė ir galimybė naudotis jai priklausančiu žemės sklypu nurodytame plote bus apribota, tai gali turėti įtakos ir žemės sklypo vertei, nurodė, jog Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 str. 4d. numato esminius suvaržymus asmeniui, kuriam priklausančiame sklype yra sanitarinė apsaugos zona.

CK 4.39 str. nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. Nagrinėjamoje byloje ši prezumpcija nėra paneigta.

STR 1.07.0:2010 Statybą leidžiantys dokumentai 33.2p. nurodyta, kad besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose privalomi sutikimai (susitarimai) tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato. Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai nurodyti reglamento 11 priede, kurio 3d. yra nurodyta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus Reglamento 34.1 ir 34.2 punktuose, t.y. valstybinės reikšmės kelio juostoje (34.1p) ir miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose (34.2p.). Byloje nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvada, jog nuotekų siurblinė NS 1 yra įrengta ne Gaidiškių gatvės raudonosiomis linijomis apribotoje žemės juostoje.

Ieškinys nagrinėjamos bylos atveju yra pareikštas dviem atsakovams - Trakų rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Trakų vandenys“. Byloje nėra nustatyta, kad šie asmenys, atlikdami savo pareigas, nesilaikė įstatyme įtvirtintų reikalavimų, susijusių su siurblinės statyba. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ieškovės vardu pasirašė ne atsakovų darbuotojai, o ieškovės sūnus, gyvenantis kartu su ieškove, veikdamas ieškovės valia, kas taip pat galėjo suklaidinti ir trečiąjį asmenį UAB „Vandens projektai“, kuris buvo atsakingas už projekto rengimą, kad ieškovės sūnus veikė ieškovės interesais, todėl, spręstina, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad ginčo leidimas dalyje dėl siurblinės statybos turi būti panaikintas, laikytina nepagrįsta.

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Lentvaryje“ įgyvendintas, buvo finansuojamas iš ES fondų lėšų, vandentiekio ir nuotekų tinklai skirti naudotis Lentvario miesto gyventojams, užtikrinant jiems svarbias funkcijas. Todėl sutiktina su apeliantais, kad sprendimas panaikinti leidimą dalyje dėl siurblinės statybos yra neracionalus ir nepagrįstas. Tuo labiau, kaip minėta, nei vienas iš atsakovų negalėjo žinoti, kad ieškovės vardu 2013-04-21 sutikime pasirašė už ieškovę jos šeimos narys, kartu su ja gyvenantis sūnus, atsakovams nebuvo pagrindo abejoti statybos leidimo išdavimo teisėtumu. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad dėl pirmos instancijos teismo neteisingai įvertintų faktinių aplinkybių buvo priimtas neteisingas sprendimas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį atmetant.

Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 5 d., 96 str. 1 d., 98 str.). Ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovės priteistinos jų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija šioje byloje patyrė 477,67 Eur (1649,31 Lt) bylinėjimosi išlaidų už byloje atliktą rašysenos ekspertizę. Šios išlaidos atsakovės naudai priteistinos iš ieškovės. Atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai grąžintina 14,68 Eur (50,69 Lt), permokėtų už ekspertizės atlikimą.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei pirmos instancijos teisme, t.y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje sudarė 18,28 Eur, priteisiamos iš ieškovės.

UAB „Trakų vandenys“ už apeliacinį skundą sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio. Šios išlaidos atsakovui kompensuojamos iš ieškovės. Kadangi atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija nuo žyminio mokesčio yra atleista, visiškai patekinus apeliacinį skundą, šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis – 41 Eur valstybei priteisiamas iš ieškovės (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nusprendžia:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos (į.k.181626536) naudai 477,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Trakų vandenys“ (į.k. 281523640) naudai 41 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 59,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Grąžinti Trakų rajono savivaldybės administracijai iš Trakų rajono apylinkės teismo specialiosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke 14,68 Eur permokėto užstato rašysenos ekspertizės išlaidoms padengti, įmokėto 2014-06-12 mokėjimo dokumentu Nr. 1912.

Teisėjai Rita KisielienėVidas StankevičiusLiuda Uckienė