- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-363-337-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Pranas Šimkus
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-363-337/2011
2.1.8., 2.3.6.4.5., 2.4.6.4.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2011 m. rugsėjo 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Prano Šimkaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-02-17 nuosprendžio, kuriuo V. B., G. N., K. A. išteisinti iš kaltinimų pagal BK 178 str. 2 d., neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B., G. N. ir K. A. išteisinti iš kaltinimų tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2008 m. balandžio 17 d. apie 00.05 val., Kėdainių rajone, Truskavos kaimo ribose, kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai 67 kilometre esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, įsibrovę į saugyklą – išlaužę vilkiko VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio „W“, registruotos Vengrijos Respublikoje Budapešte (duomenys neskelbtini), dviejų kuro bakų rakinamus dangtelius, pagrobė 565 litrų minėtai bendrovei priklausančio dyzelinio kuro, kurio vertė 2226,1 litų.
Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-02-17 nuosprendžio, 2010-10-13 nutartimi atmetė prokuroro skundą. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui apskundus pastarąją 2010-10-13 teismo nutartį, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-03-29 nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2010-10-13 nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-02-17 nuosprendį ir V. B., G. N., K. A. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., bei kiekvienam iš jų paskirti po 85 paras arešto; daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Kėdainių PK, konfiskuoti kaip nusikaltimo priemones (BK 72 str. 2 d. 2 p.). Teigia, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai išteisino V. B., G. N. ir K. A. iš kaltinimų pagal 178 str. 2 d. Teismas patikėjo kelis kartus pakeistais, prieštaringais kaltinamųjų parodymais, kurie iš esmės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo savo kaltę pripažinęs iš dalies ir parodęs, kad 2008-04-16 apie 24 val. jis kartu su K. A. ir G. N. nuvažiavo į Truskavos kaime esančią aikštelę iš vilkikų vogti dyzelinio kuro. Su savimi turėjo pasiėmę 10 vnt. tuščių plastikinių 25 litrų talpos kanistrų. Aikštelėje stovėjo du vilkikai. Automobilį pasistatė prie bažnyčios ir su K. A. pasiėmę po vieną 25 litrų kanistrą, nuėjo prie vilkikų. Prie vieno iš vilkikų stovėjo automobilis Opel Vectra, o prie kuro bako – du jam nepažįstami vyrai. Minėti vyriškiai jiems pasakė, kad atvyko pirmi ir leido kuro prisipilti tik į jų atsineštas talpas. Su K. A. prisipylę kuro grįžo prie savo automobilio ir susidėję kanistrus į bagažinę, išvažiavo namo. Pravažiuodami pro aikštelę pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Kiek pavažiavę pagrindiniu keliu, pasuko į dešinėje esantį keliuką ir užgesinę automobilio šviesas sustojo. Po kelių minučių prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Tokius parodymus V. B. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tuo tarpu teisme V. B. savo parodymus pakeitė iš esmės ir nurodė, kad kuro nevogė, jį pirko iš dviejų nepažįstamų asmenų, o parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė priverstas tyrėjos. Prokuroras skunde nurodo, kad nors kaltinamasis ir turi teisę keisti parodymus, tačiau teismas kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, privalo įvertinti visos bylos duomenų kontekste. Prokuroras mano, jog teismas šioje byloje nepagrįstai pasirėmė kaltinamojo V. B. teisme duotais parodymais, kurie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teigia, kad nei V. B., nei jo gynėjas viso ikiteisminio tyrimo metu bei susipažįstant su bylos medžiaga nepateikė jokių skundų, prašymų dėl pareigūnų veiksmų, kuriais jie neva privertė duoti neteisingus parodymus. Todėl daro išvadą, kad kaltinamasis parodymus davė savo noru ir niekieno neverčiamas. Nurodo, kad būtent kaltinamojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiškai atitinka visas byloje esančias aplinkybes, todėl teismas V. B. teisme duotus parodymus turėjo vertinti kritiškai. Pažymi, kad G. N. ikiteisminio tyrimo metu taip pat savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir įtariamasis V. B., bei jas patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Pakartotinai apklaustas įtariamuoju G. N. parodymus duoti atsisakė, savo kaltės nepripažino. Teisme G. N. davė parodymus po V. B. apklausos ir nurodė tokias pat, kaip ir V. B. įvykio aplinkybes, t. y. kad kuro važiavo pirkti, o ikiteisminio tyrimo metu kaltu iš dalies prisipažino verčiamas policijos pareigūnų. Mano, kad tokie G. N. teisme duoti parodymai taip pat turėjo būti vertinti kritiškai, t.y. kaip siekimas išvengti gresiančios atsakomybės. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad G. N. parodymus davė priverstas policijos pareigūnų, tokių aplinkybių nepatvirtino nei pats kaltinamasis, nei jo gynėjas. K. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, tačiau jo parodymai ne tik kad skyrėsi nuo kitų kaltinamųjų parodymų, bet ir prieštaravo paties duotiems parodymams, kuriais teismas patikėjo. Teismas neįvertino to, kad byloje pakako objektyvių duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų kaltę. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. J., G. P., Ž. S. davė išsamius parodymus apie vagystės faktą ir kaltinamųjų sulaikymo aplinkybes. Policijos pareigūnė L. Č. teisme apklausta liudytoja paneigė kaltinamųjų versijas apie jiems darytą poveikį ir teismui parodė prie kokių aplinkybių kaltinamieji jai papasakojo, kaip iš vilkiko grobė kurą, kitas įvykio detales. Prokuroro nuomone, tokiais tyrėjos parodymais netikėti nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo tikėti kaltinamųjų parodymais dėl jiems daryto poveikio. Liudytojų parodymus patvirtino ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Prokuroro teigimu, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pasirėmė niekuo nepagrįstais, akivaizdžiai melagingais kaltinamųjų parodymais, o kitų įrodymų nevertino. Prokuroro įsitikinimu, visos byloje esančios aplinkybės, t. y. kad kaltinamieji su savimi neturėjo tiek pinigų, kiek turėjo talpos kurui pilti, kad važiavo kurą pirkti nakties metu, automobilį pastatė nuošaliau aikštelės, bei tai, kad iš karto V. B. ir K. A. nuėjus prie vilkikų, prie automobilio vairo persėdo G. N., parodo, jog buvo pasiruošta greitam pabėgimui iš įvykio vietos ir įrodo, jog kaltinamieji važiavo kuro ne pirkti, o jį vogti. Teismas be jokių motyvų neįvertino byloje esančios specialisto išvados dėl rastų mikropluoštelių, nors pareigūnai apžiūrėdami automobilį Opel Vectra ir paimdami mikrodaleles nuo šio automobilio, paimdami ir supakuodami įtariamųjų rūbus, jokių procesinių pažeidimų nepadarė. Tokios specialisto išvados ginčyti nėra jokių motyvų. Būtent nuo automobilio Opel Vectra durelių ir bėgo asmuo, kurį pareigūnas įsidėmėjo kaip asmenį su mėlyna striuke, t.y. V. B.. Taip pat iš įvykio vietos bėgo asmuo, dėvėjęs pilkos spalvos striukę, kaip nustatyta, tokią dėvėjo K. A.. Akivaizdu, kad pareigūnai nematė asmens, bėgusio su juodos spalvos striuke, kurią dėvėjo G. N., kas visiškai atitinka pačių kaltinamųjų parodymus apie tai, kad G. N. liko automobilyje Audi bei patvirtina pareigūnų parodymus, kad dėl rūbų jie tikrai neapsiriko ir kaltinamuosius pagal rūbus atpažino. Kadangi policijos pareigūnai tiek pagal rūbus, tiek pagal kūno sudėjimus kaltinamuosius atpažino ir juos įvykio vietoje sulaikė, joks asmenų parodymas atpažinti ir negalėjo būti daromas. Nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio ir į tai, kad kanistrai, rasti automobilyje Audi, automobilyje Opel ir įvykio vietoje, yra identiški, tiek talpa, tiek išvaizda, tiek pavadinimu, kas rodo, kad kaltinamieji į įvykio vietą atvyko dvejais automobiliais. Teigia, kad surinkti įrodymai apie įvykio aplinkybes neduoda jokių prielaidų abejoti visų trijų kaltinamųjų, veikusių kaip bendrininkų grupė ir atsakingų už visų bendrininkų veiksmus įvykio vietoje, kalte. Šioje byloje surinkti ir teismo patikrinti duomenys parodė visiškai kitas nei teismo nuosprendyje išdėstytas įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, todėl toks teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis.
Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, o išteisintųjų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.
Prokuroras mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai išteisino V. B., G. N., K. A.. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiais teiginiais ir konstatuoja, kad aplinkybių, kuriomis nuosprendyje grindžiamas V. B., G. N., K. A. išteisinimas, išnagrinėjimas atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų bei pastarųjų neįvertinimas bendrame bylos kontekste galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentų, skundžiamo teismo nuosprendžio bei baudžiamosios bylos analizė leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino V. B., G. N., K. A. pagal BK 178 str. 2 d., nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis dėl V. B., G. N., K. A. išteisinimo naikintinas ir jų atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
Nors V. B., G. N., K. A. teisme neigė padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jų kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma – liudytojų V. J., Ž. S., G. P., L. Č. parodymai, įvykio vietos, daiktų pateikimo bei daiktų apžiūrų protokolai bei kiti bylos duomenys. Taip pat jų kaltę iš dalies patvirtina pačių V. B., G. N., K. A. parodymų nenuoseklumas bei prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl V. B., G. N., K. A. kaltės.
Nagrinėjant bylą BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi nevisiškai. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.
Liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. J., Ž. S., G. P. parodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, prie vilkiko VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas automobilis Opel Vectra praviromis durelėmis, o šį apšvietus – nuo pastarojo automobilio nubėgantys du vyriškiai, vienas kurių vilkėjo mėlynos spalvos striuke, o kitas – pilkos spalvos striuke ir juodomis kelnėmis. Policijos pareigūnams Ž. S. ir G. P. nepavykus pagauti nubėgančių vyriškių, grįžus prie vilkiko ir automobilio Opel Vectra, kur buvo likęs pareigūnas V. J., apžiūrint įvykio vietą, iš Truskavos miestelio link Panevėžio išvažiavo automobilis Audi, kuriame sėdėjo trys vyrai. Liudytojas V. J. parodė, kad jie buvo panašūs į vaikinus, kurie nuo jų pabėgo. Liudytojas Ž. S. parodė, kad jis buvo tikras, jog automobilyje buvo tie patys vyrai, kurie nuo jų bėgo, todėl kartu su V. J. sėdo į automobilį ir pradėjo persekioti minėtą automobilį Audi. Sutinkamai su šių policijos pareigūnų parodymais, pastarasis automobilis posūkyje pasukęs į dešinę išjungė šviesas ir sustojo, po ko jie iš kart privažiavo prie Audi. Automobilyje Audi sėdėjo trys vyriškiai. Kaip parodė Ž. S., ant galinės sėdynės sėdėjo mėlynos spalvos striukę vilkintis vyriškis prisistatęs V. B., o ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo pilkos spalvos striukę vilkintis vyriškis prisistatęs K. A., vairuotojas prisistatė G. N.. Ž. S. įsitikinimu, tai buvo tie patys nuo vilkiko nubėgę vyrai, kuriuos jie vijosi. Ž. S. ir V. J. kartu su trimis vyrais grįžus į įvykio vietą prie vilkiko, policijos pareigūnas G. P. pilkai apsirengųsįjį sulaikytąjį vyriškį iš bendro kūno sudėjimo ir aprangos atpažino kaip vyrą, kurį jis pats vijosi. Nors V. B. ir K. A. neigė prieš tai buvusį bėgimą nuo policijos pareigūnų ties vilkiku, policijos pareigūnų V. J., Ž. S., G. P. parodymai visų kitų byloje esančių duomenų kontekste teisėjų kolegijai nepalieka abejonių, kad V. B. ir K. A. buvo būtent tie iš vilkiko stovėjimo aikštelės nuo policijos pareigūnų bėgę vyrai. Kaip matyti iš bylos, minėtų liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys, be to, jie neturėjo jokio pagrindo apkalbėti V. B. ir K. A., todėl netikėti jais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, patys sulaikytieji V. B., G. N., K. A. apklausiami teisme parodė, kad būtent policijos pareigūnų atpažintieji V. B. ir K. A. ėjo prie kaltinime nurodyto aikštelėje stovėjusio vilkiko dėl kuro įsigijimo, kas bendrame kontekste didina policijos pareigūnų parodymų įrodomąją kaltinamojo pobūdžio galią.
Iš įvykio vietos apžiūros ir vilkiko Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo I. B. parodymų matyti, kad iš šio vilkiko dviejų bakų į automobiliuose Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia pastarojo rastus bakelius išleista dyzelinio kuro. Pažymėtina, kad sulaikytųjų vyrų automobilyje Audi buvo rasta 10 vnt. baltos spalvos plastikinių 25 litrų talpos bakelių, iš kurių du buvo pilni gelsvos spalvos, dyzelinio kuro kvapą turinčio skysčio. Tokios pat arba labai nežymiomis detalėmis besiskiriančios talpos tiek dydžiu, tiek modeliu, spalva, turiniu buvo rastos ir prie vilkiko stovėjusiame automobilyje Opel Vectra (10 pilnų bakelių) bei netoli jo (2 pilni bakeliai). Duomenų apie tikrąjį, faktinį pastarojo automobilio Opel Vectra savininką byloje nėra. V. B., G. N., K. A. neigė, kad įvykio vietoje rastas automobilis Opel Vectra priklauso kuriam nors vienam iš jų, tačiau duomenų apie šio automobilio dingimą ar paieškas nebuvimas, visų kitų byloje esančių duomenų plotmėje, įskaitant policijos pareigūnų parodymus apie V. B. ir K. A. nubėgimą nuo šio automobilio, leidžia daryti išvadą apie jo priklausymą būtent šiems sulaikytiesiems asmenims. Taip pat vertintina ir specialisto išvada, kuria nustatytas automobilyje Opel Vectra rastų ir nurinktų mikrodalelių grupinis atitikimas V. B., G. N., K. A. įvykio metu dėvėtų tam tikrų rūbų pluoštams. Atskirai vertinant šią specialisto išvadą jos įrodomoji reikšmė nėra didelė bei pakankama, tačiau ją vertinant įrodymų visumoje ji laikytina V. B., G. N., K. A. kaltę dėl inkriminuojamo turto pagrobimo patvirtinančiu įrodymu.
V. B. ir K. A. teisme neneigė, kad buvo nuėję prie vilkiko Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau pateikė savo veiksmų interpretaciją nurodydami, kad į Truskavą atvažiavo ir prie vilkiko ėjo tikslu nusipirkti pigiau kuro, kur radę nepažįstamus žmones prisipylė du bakelius dyzelinio kuro. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie jų teiginiai vertintini kritiškai, todėl atmestini. Pažymėtina, kad V. B., K. A. ir G. N. versijos dėl tariamo kuro pirkimo nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys bei priešingai – ją paneigia byloje esančių įrodymų visuma, taip pat jų pačių parodymų nenuoseklumas bei prieštaringumas. V. B. teisme parodė, kad važiuojant Truskavos kaime aikštelėje pamatė du vilkikus, autobusiuką ir lengvąjį automobilį. G. N. parodė matęs tik du vilkikus. K. A. taip pat nenurodė matęs be vilkiko kokių kitų automobilių. Skirtingas aplinkybes V. B., G. N. ir K. A. nurodė ir apie kuro įsigijimą – K. A. parodė su V. B. iškart nuėję su kanistrais prie vilkiko, o V. B. ir G. N. parodė, jog K. A. su V. B. iš pradžių nuėję paklausti, ar parduoda kurą, ir tik vėliau sugrįžę pasiėmė kanistrus. Be to, V. B. teisme parodė už kurą vyriškiams sumokėjęs 100 Lt, tačiau apie tokį faktą neparodė ir to nepatvirtino nei G. N., nei K. A.. Toks parodymų neatitikimas bei prieštaravimai tarp jų rodo jų netikrumą bei bandymus derinti tarpusavyje duodamus parodymus siekiant nuslėpti realiai vykusius faktus. Net ir darant prielaidą apie kuro pirkimą, ją paneigia ta aplinkybė, kad, sutinkamai su paties V. B. parodymais, į automobilį įsidėdamas 10 bakelių po 25 litrus ir siekdamas įsigyti žymiai daugiau nei du kanistrus dyzelinio kuro, jis su savimi sulaikymo metu teturėjo 90 litų nesiekiančią pinigų sumą, pas G. N. rasta suma mažesnė nei 40 Lt, o pas K. A. pinigų visiškai nerasta. Tai paneigia V. B. deklaruojamus ketinimus įsigyti dyzelinį kurą pirkimo-pardavimo būdu. Nors G. N. ir K. A. teisme parodė, kad jie važiavę kartu su V. B. pirkti kuro, tačiau teisėjų kolegija šiuos jų teiginius vertina kritiškai, nes vykimas nakties metu į nuo jų gyvenamosios vietos nutolusį atokų miestelį, kuriame net nėra jokios degalinės, įsigyti kuro bei tolesnieji jų pačių veiksmai ten nuvykus rodo jų sąmoningus veiksmus bei dviprasmybių neturintį suvokimą apie kuro įsigijimo būdą ir atliekamų veiksmų nusikalstamą pobūdį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. B. ir G. N. ikiteisminio tyrimo metu pripažino važiavę į Truskavos kaime esančią aikštelę iš vilkikų vogti dyzelinio kuro. Tokius parodymus jie davė savo noru ir niekieno neverčiami, juos patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Pastarųjų procesinių veiksmų, kurių metu jie davė minėtus parodymus, teisėtumą teisme patvirtino ir tyrėja L. Č., kurios parodymais netikėti nėra pagrindo. Tuo tarpu V. B., K. A. ir G. N. atvykimą į įvykio vietą nusikalstamais tikslais – siekiant pagrobti dyzelinio kuro – byloje surinktų įrodymų kontekste rodo ir pats atvykimas dviem automobiliais, vieną, kurio tikrasis bei faktinis savininkas tiksliai nežinomas, pasistatant arčiau pačios kuro grobimo vietos, kitą – priklausantį vieno iš jų, t.y. V. B., motinai, paliekant atokiau nuo vilkiko. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, kuro grobimo metu nuo vilkiko toliau stovinčiame automobilyje G. N. persėdo prie automobilio vairo, kas rodo pasiruošimą greitam pabėgimui iš įvykio vietos, o ne, kaip deklaratyviai G. N. nurodo kritiškai teismo vertinamą faktinėms bylos aplinkybėms priešingą motyvą, dėl noro neišpurvinti automobilio. V. B., K. A. ir G. N. parodymų prieštaringumas faktinėms aplinkybėms atsiskleidžia ir jų parodymuose apie pasitraukimą, išvykimą iš Truskavos link Panevėžio. Sutinkamai su jų parodymais, jie išvažiavę iš Truskavos ir pasukę link Panevėžio iškart pasuko ir sustojo siekdami atlikti gamtinius reikalus. Tačiau kaip matyti tiek iš jų pačių, tiek iš policijos pareigūnų Ž. S. ir V. J. parodymų, automobiliui Audi posūkyje pasukus į dešinę ir sustojus, nei vienas iš šio automobilio neišlipo, kas rodo kitokį nei V. B., K. A. ir G. N. įvardintą automobilio sustojimo tikslą, ypač įvertinant ir staigų automobilio šviesų užgesinimą pasukus posūkyje. Taigi teisme duotus faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančius V. B., K. A. ir G. N. parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B., G. N., K. A. buvo inkriminuotas 565 litrų 2226,1 litų vertės dyzelinio kuro pagrobimas įsibrovus į saugyklą, t. y. išlaužus vilkiko dviejų kuro bakų rakinamus dangtelius. Tačiau ištyrusi visus bylos duomenis, vertindama juos, teisėjų kolegija mato būtinybę patikslinti kaltinime jiems nurodytos veikos faktines aplinkybes.
Įsibrovimą į saugyklą, t. y. išlaužus vilkiko dviejų kuro bakų rakinamus dangtelius, patvirtina liudytojo I. B. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kuro grobimo iš vilkiko veiksmai buvo atliekami šio automobilio vairuotojui miegant, be jo žinios, sutikimo, kas bet kokiu atveju patvirtina neteisėtą V. B., K. A. ir G. N. patekimą į talpą – kuro baką. Kuris iš jų konkrečiai įsibrovė į kaltinime nurodytus vilkiko kuro bakus įtakos pastarųjų veiksmų apimčiai ir kvalifikacijai neturi, nes jie veikė vedini bendros nusikalstamos tyčios.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B., K. A. ir G. N. buvo sulaikyti už įvykio vietos ribų su dvejomis 25 litrų talpos pilnomis pagrobto dyzelinio kuro talpyklomis, kitos – 12 vnt. pilnų pagrobto dyzelinio kuro talpyklos buvo rastos įvykio vietoje. Šios bei aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad pastarųjų įvykio vietoje rastų, V. B., K. A. ir G. N. paliktų 12 vnt. dyzelinio kuro talpyklų pagrobimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje – nebuvo baigtas dėl nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių, nes kuro grobimo metu atvyko policijos pareigūnai. Ši aplinkybė kaltinime tikslintina. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalį kuro, kuris rastas policijos pareigūnų sulaikytame automobilyje Audi, V. B., K. A. ir G. N. buvo pavykę pagrobti, jį automobiliu išvežant iš įvykio vietos ir kurį laiką juo disponuojant, jų įvykdyta veika visvien laikytina baigtu nusikaltimu.
Taip pat kaltinime tikslintina pagrobto bei pasikėsinto pagrobti dyzelinio kuro kiekis bei jo vertė. V. B., G. N. ir K. A. į teismą buvo atiduoti kaltinant dyzelinio kuro pagrobimu pagal vilkiko vairuotojo I. B. nurodytą kiekį. Tačiau, kaip matyti iš pastarojo liudytojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, tas kiekio paskaičiavimas nėra paremtas objektyviais byloje esančiais duomenimis ir tėra atliktas subjektyviu, netikslių, apytikslių duomenų aritmetiniais veiksmais. Remtis tokiu vilkiko vairuotojo I. B. nurodytu pagrobto dyzelinio kuro kiekiu negalima, todėl pagrobtojo bei pasikėsinto pagrobti dyzelinio kuro kiekis apskaičiuotinas pagal faktines bylos aplinkybes – įvykio vietoje (automobilyje Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir netoli jo) bei automobilyje Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastose talpyklose esantį dyzelinio kuro kiekį. Byloje esančių įrodymų visuma – policijos pareigūnų V. J., Ž. S., G. P. parodymais, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolų duomenimis, taip pat iš dalies ir pačių V. B., K. A. ir G. N. parodymais nustatyta, kad automobilyje Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 10 pilnų, šalia šio automobilio – dar dvi pilnos, bei automobilyje Audi A6 Avant – dvi pilnos dyzelinio kuro talpos po 25 litrus kiekviena. Pagal byloje esančią pažymą dyzelinio kuro pagrobimo dienai jo litro oficiali kaina degalinėse buvo – 3,94 Lt. Tokiu būdu automobilyje Audi A6 Avant rasto dyzelinio kuro vertė – 197 litai ((25 litrai x 2 talpyklos)x 3,94 Lt), o įvykio vietoje (automobilyje Opel Vectra ir netoli jo) rasto dyzelinio kuro vertė – 1182 litai ((25 litrai x 12 talpyklų)x 3,94 Lt).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodytu, kad V. B., G. N. ir K. A., veikdami bendrininkų grupėje, 2008 m. balandžio 17 d. apie 00.05 val., Kėdainių rajone, Truskavos kaimo ribose, kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai 67 kilometre esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, įsibrovę į saugyklą – išlaužę vilkiko VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio „W“ registruotos Vengrijos Respublikoje Budapešte (duomenys neskelbtini), dviejų kuro bakų rakinamus dangtelius, pagrobė 50 litrų 197 litų vertės bei pasikėsino pagrobti 300 litrų 1182 litų vertės minėtai bendrovei priklausančio dyzelinio kuro. Šie V. B., G. N. ir K. A. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., sudėtį.
V. B., G. N. ir K. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta jų visų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas bausmes V. B., G. N. ir K. A. teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją (padarytas vienas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas), V. B., K. A. ir G. N. asmenybes, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei ją sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupė. V. B., G. N. ir K. A. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu buvo neteisti (2 t., 23, 70, 122), nevedę, priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašyti. V. B. ir K. A. administracine tvarka bausti (2 t., 22, 120 b.l.), G. N. – administracine tvarka nebaustas (2 t., 71 b.l.). V. B. nusikaltimo padarymo metu dirbo ir darbdavio buvo charakterizuojamas teigiamai (3 t., 22 b.l.), G. N. nusikaltimo padarymo metu nedirbo, o po jo padarymo pradėjo dirbti bei mokytis (3 t., 23, 24 b.l.), K. A. – nedirbantis, bet besimokantis. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, taip pat į po nusikaltimo padarymo praėjusį pakankamai ilgą laiko tarpą, V. B., G. N. ir K. A. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, savo dydžiu mažesnė nei galimas už šios nusikaltimo rūšies padarymą skiriamos bausmės vidurkis. Baudos dydis nustatytas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją.
Byloje nustatyta, kad automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria V. B., G. N. ir K. A. gabeno dvi pagrobto dyzelinio kuro pripildytas talpyklas, priklauso V. B. motinai O. B., kuri yra jo tikroji, faktinė savininkė, o sūnui V. B. automobiliu tik leisdavo pasinaudoti. Nors nagrinėjamoje byloje šis automobilis buvo panaudotas darant BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad O. B. iki 2008-04-17 nusikalstamos veikos padarymo turėjo ir galėjo žinoti, jog automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti panaudotas nusikalstamai veikai, nėra. Tokiu būdu nėra ir pagrindo konfiskuoti šią transporto priemonę, todėl ji kartu su rakteliais nuo jo grąžintini jos savininkui. Nusikaltimo padarymo priemone pripažintinas ir automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas įvykio vietoje su jame esančiu pagrobto dyzelinio kuro talpyklomis, kuris kartu su jo rakteliais ir registracijos liudijimu konfiskuotinas. Kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kėdainių r. PK saugomi trys paketai su pirštinėmis, paketas su mikrodalelėmis, paketas su kraujo pavyzdžiais, paketas su kepure, dvi žarnos (viena – automobilyje Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kita – automobilyje Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikintini, 8 (aštuonios) tuščios 25 litrų talpyklos bei 14 (keturiolika) pilnų 25 litrų dyzelinio kuro talpyklų, nesant suinteresuotų organizacijų ar fizinių asmenų prašymų bei dėl ilgos laikymo trukmės praradus vertę, sunaikintinos, 8 vnt. paketų su rūbais gražintini jų savininkams (2 t., 165-167 b.l.), K. A. Lietuvos Respublikos piliečio pasas (2 t., 135 b.l.) grąžintinas jo savininkui, G. N. asmens tapatybės kortelė (2 t., 104 b.l.) grąžintina jos savininkui.
Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-02-17 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam 70 MGL (9100 litų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius.
Į bausmę įskaityti V. B. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2008-04-17 iki 2008-04-28, vieną suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
G. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam 70 MGL (9100 litų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius.
Į bausmę įskaityti G. N. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2008-04-17 iki 2008-04-29, vieną suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam 70 MGL (9100 litų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius.
Į bausmės laiką įskaityti K. A. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2008-04-17 iki 2008-05-07, vieną suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai .
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Kėdainių r. PK, kartu su rakteliais grąžinti jo savininkei O. B., automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Kėdainių PK, ir šio automobilio raktelius bei byloje esantį registracijos liudijimą – konfiskuoti, Kėdainių r. PK saugomus tris paketus su pirštinėmis, paketą su mikrodalelėmis, paketą su kraujo pavyzdžiais, paketą su kepure, dvi žarnas (viena – automobilyje Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kita – automobilyje Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti, 8 (aštuonias) tuščias 25 litrų talpas bei 14 (keturiolika) 25 litrų talpų su dizelinu, saugomas Kėdainių r. PK, sunaikinti, Kėdainių r. PK saugomus K. A. priklausančius rūbus – pilkos spalvos striukę, pilkos spalvos džemperį, juodos spalvos su tamsiai raudonomis juostomis kelnes grąžinti jų savininkui; V. B. priklausančius rūbus – melsvos spalvos striukę ir tamsiai mėlynos spalvos kelnes grąžinti jų savininkui; G. N. priklausančius rūbus – juodos spalvos striukę, pilkos spalvos džemperį, pilkos spalvos kelnes grąžinti grąžinti jų savininkui (2 t., 165-167 b.l.), K. A. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (2 t., 135 b.l.) grąžinti jo savininkui, G. N. asmens tapatybės kortelę (2 t., 104 b.l.) grąžinti jos savininkui.