Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 50 val. auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos darbams atlikti; elgesio apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. M. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš kaltinamųjų R. K., M. S., D. K. ir D. B. solidariai priteista 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) M. M. naudai, nustatant, kad D. K. ir D. B. neturint turto ar uždarbio pakankamo žalai atlyginti, žala priteisiama iš jų atstovių pagal įstatymą D. K. ir J. B. subsidiariai po 750 Lt iš kiekvienos, nustatant, kad ši atstovų pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai D. K. ir D. B. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. K., R. K. ir M. S., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su D. K., R. K., M. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. liepos mėn. 14 d., apie 1 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, autobusų stotelėje, esančioje kelio (duomenys neskelbtini), R. K. sudavus koja ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam M. M. į šoną, M. S. ranka sudavus ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam M. M. į nugarą, D. B. sudavus ranka nukentėjusiajam M. M. ne mažiau kaip tris smūgius į dešinį šoną, D. K. sudavus vieną smūgį ranka nukentėjusiajam M. M. į šoną, tuo kartu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. M. nubrozdinimą viršutinės lūpos kairėje, abiejų alkūnių srityje, abiejų kelių srityje, kairėje blauzdoje, kraujosruvą nugaros dešinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 2, 3, ir 5 dantų netekimą, tai nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nes dėl 2, 3 ir 5 dantų netekimo M. M. prarado 10 procentų bendro darbingumo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo išteisinti jį pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2011 m. liepos 14 d., jam nebuvo suėję 16 metų – jis nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

Skunde apeliantas pažymi, kad jo veiką teismas perkvalifikavo iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį, o asmuo, kuriam iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo suėję 16 metų, už nesunkų sveikatos sutrikdymą neatsako (BK 13 straipsnis).

Teismo posėdyje nuteistojo D. B. gynėjas, prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pažymima, kad nusikaltimo subjektu galima pripažinti tik tokį fizinį asmenį, kuris yra pakaltinamas ir sulaukęs baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus. BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negalimas, jei veiką padaręs asmuo nėra sulaukęs tam tikro amžiaus. Nusikaltimo subjekto amžius – tai konkreti amžiaus riba, kurios sulaukus pripažįstama, kad asmuo gali suvokti savo veiksmų pavojingumą ir kartu būti atsakingas už juos. BK 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – 14 metų.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamu nuosprendžiu D. B. veiką perkvalifikavo iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 138 straipsnyje numatyta nusikalstama veika nepatenka į BK 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, t. y. veikų, už kurias atsako asmuo, kuriam iki jų padarymo buvo suėję 14 metų, sąrašą. Pagal bylos duomenis, D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 15 metų 9 mėnesių 28 dienų amžiaus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, baudžiamąją bylą D. B. turėjo nutraukti.

Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą D. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.