Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkai) prokurorės Romutės Švaikauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalį, 5 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. 2020 m. vasario 10 d. apie 20.03 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje, mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą žmogui – artimam giminaičiui – seseriai R. K., o būtent kilusio žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į kairės pusės skruostą, tuo nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra namo antrame aukšte. Jo sesuo R. K. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat antrame namo aukšte. Su sese sutaria gerai, tarp jų jokių konfliktų nėra buvę. 2020 m. vasario 10 d. jis grįžo į namus būdamas neblaivus. Apie 20 val. jis pajuto cigarečių dūmų kvapą ir garsiai kalbančią seserį Rūtą ir jos draugę S. R.. Jis, išėjęs į koridorių, pamatė, kad sesuo R. K. su S. R. koridoriuje rūko cigaretes, todėl jas perspėjo, kad nerūkytų, nes dūmai jaučiasi kambariuose, o gyventojai augina mažus vaikus. Seseriai jo perspėjimas nepatiko, todėl ji jo atžvilgiu kažką pasakė. Jis sesers atžvilgiu pasakė kelis įžeidžiančius žodžius, o sesuo jo atžvilgiu. Jis koridoriuje seseriai pasakė, kad ji draugams jį apkalbėjo. Kadangi jis buvo neblaivus, todėl visko ką sakė sesers atžvilgiu nepamena, bet neneigia, kad sesers atžvilgiu galėjo pasakyti: „tuoj pisiu tau į snukį“. Jis nesusivaldė ir koridoriuje, stovėdamas priešais seserį, dešinės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į kairės pusės skruostą. Kadangi fiziškai yra stiprus, jis sukėlė fizinį skausmą sesei R. K., dėl ko labai gailisi. Po suduoto smūgio sesuo sakė, kad skauda. Jis suprato, kad blogai padarė, numanė, kad sesuo kvies policijos pareigūnus, todėl apsirengė striukę ir išėjo į kiemą prie namo (duomenys neskelbtini), ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Kai atvyko policijos pareigūnai, jį pristatė į Druskininkų PK. Esant galimybei sesers atsiprašys, pasižada ateityje nekonfliktuoti, tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą. Prašo nubausti baudžiamuoju įsakymu paskiriant pačią švelniausią bausmę (b. l. 71-72).

Be kaltinamojo S. G. parodymų jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusioji R. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte, o jos brolis S. G. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jie kaimynai. Su broliu sutaria gerai, niekada nekonfliktuodavo. 2020 m. vasario 10 d. apie 20 val. ji su drauge S. R., kuri gyvena kartu su ja viename bute, išėjo į antro aukšto koridorių parūkyti, rūkė ir tarpusavyje kalbėjosi, juokėsi. Iš savo buto išėjo brolis S. G., kuris joms pasakė, kad baigtų garsiai kalbėtis ir koridoriuje nerūkytų. Matėsi, kad brolis yra neblaivus. Ji brolio atžvilgiu pasakė, kad tai ne jo reikalas. Suprato, kad broliui jos pasakymas nepatiko, todėl brolis ją pradėjo kaltinti, kad ji brolį apkalbėjo, tačiau nesuprato, ką jis tuo norėjo jai pasakyti. Kadangi į brolį nekreipė jokio dėmesio, todėl brolis, eidamas koridoriumi link jos, pradėjo šaukti „tuoj pisiu tau į snukį“. Tai pasakęs ir stovėdamas priešais ją, brolis S. G. sudavė dešinės rankos delnu vieną smūgį jai į kairės pusės skruostą. Dėl suduoto smūgio ji jautė stiprų fizinį skausmą, ji šaukė, kad jai skauda, todėl brolis turėjo suprasti, kad jai sukėlė fizinį skausmą. S. R. atsistojo tarp jos ir brolio S. G., kuris tuo metu šaukdamas alkūne sudavė smūgį į jos buto duris. Ji su S. R. įbėgo į savo butą ir užsirakino duris. Būdama namuose, paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškvietė policiją. Po smūgio jai kraujosruvų nebuvo, kraujas nebėgo, ji nesigydė, jai buvo tik sukeltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio broliui nereiškia. Pas medicinos ekspertus nevažiavo (b. l. 22-25, 26-29);

liudytoja S. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena pas R. K. adresu (duomenys neskelbtini). R. K. brolis S. G. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). R. K. su broliu S. G. sutaria, niekada nekonfliktuodavo. 2020 m. vasario 10 d. apie 20 val. ji su R. K. išėjo į antro aukšto koridorių parūkyti. Abi rūkė, tarpusavyje kalbėjosi, juokėsi. Iš savo buto išėjo S. G., kuris joms pasakė baigti garsiai kalbėtis ir koridoriuje nerūkyti. Jis suprato iš kalbos, kad S. G. yra neblaivus. R. K. pasakė, kad tai ne S. G. reikalas. Tada S. G. pradėjo R. K. kaltinti, kad ji jį apkalbėjo. S. G., stovėdamas priešais R. K., netikėtai dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį R. K. į kairės pusės skruostą. Po suduoto smūgio R. K. garsiai šaukė, kad jai skauda. R. K. susiėmė už kairio skruosto, pradėjo verkti. Tada ji atsistojo tarp R. K. ir S. G., kuris alkūne sudavė smūgį į R. K. buto duris. Ji su R. K. nuėjo į Rūtos butą ir užsirakino duris. Būdama bute R. K. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Po S. G. suduoto smūgio R. K. kraujosruvų nebuvo, kraujas nebėgo (b. l. 48-51);

iš 2020 m. vasario 10 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma 110/a, matyti, kad 2020 m. vasario 10 d. R. K. nustatyta veido sumušimas (b. l. 41-42);

iš 2020 m. vasario 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra keturių aukštų, namo laiptine užlipus į antrą aukštą, pro atidarytas duris patenkama į bendro naudojimo patalpą – koridorių, kuris yra 2 metrų pločio, iš abiejų koridoriaus pusių, yra gyvenamieji butai. Nuo įėjimo į koridorių durų, paėjus koridoriumi 10 metrų į dešinę pusę ir priėjus prie buto durų, ant kurių pažymėta Nr. 19, matomas stovintis vaikiškas vežimėlis, koridoriaus gale matomos uždarytos durys į balkoną. Prie balkono durų, kairėje pusėje prie sienos, matoma stovinti medinė spintelė. Apžiūrėjus koridorių šalia Nr. 19 ir Nr. 22 pažymėtų buto durų, jokių nusikaltimo pėdsakų, nerasta.(b. l. 11-16);

iš 2020 m. vasario 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2020 m. vasario 10 d. vaizdo ir garso įrašas, darytas atvykusių į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), koridoriuje, pareigūnų, ir matyti, kad vyksta pokalbis tarp R. K. ir galimai S. G., pokalbio metu R. K. sako: „trenkei man per veidą“ (b. l. 17-19). Vaizdo ir garso įrašas įrašytas į diską, kuris pridėtas prie bylos pakete Nr. 1;

iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 rodmenų matyti, kad 2020 m. vasario 10 d. 20.18 val., S. G. nustatytas 1,61 promilių neblaivumas (b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama S. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad S. G. 2020 m. vasario 10 d. apie 20.03 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje, mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą žmogui – artimam giminaičiui – seseriai R. K., o būtent kilusio žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į kairės pusės skruostą, tuo nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą. S. G., atlikdamas smurtinius veiksmus R. K. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). S. G. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš R. K. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. G. skirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. G. pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant S. G. dalyvauti 6 mėnesius smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 110-115). Nukentėjusioji R. K. 2020 m. vasario 13 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 108-109).

Yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę S. G. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus (be jokios priežasties), tikslus, pasekmes (sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant S. G. laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis), pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Teismo nuomone, būtent šie įpareigojimai padės įgyvendinti laisvės apribojimo bausmės paskirtį ir pasiekti bausmės tikslus. Laisvės apribojimo terminas nustatytinas devyniems mėnesiams.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl to skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki šešių mėnesių laisvės apribojimo (BK 64¹ straipsnio 1 dalis), įpareigojant S. G.: laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį – seserį, kartu su bausme kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2020 m. vasario 10 d. 20.15 val. iki 2020 m. vasario 11 d. 11.22 val. (dvi dienos) (b. l. 59-62), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

S. G. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: diskas su jame esančiu vaizdo ir garso įrašu (Paketas Nr. 1), darytas 2020 m. vasario 10 d. policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. G.: laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant S. G. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. G.: laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į S. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2020 m. vasario 10 d. 20.15 val. iki 2020 m. vasario 11 d. 11.22 val. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme S. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

S. G. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: diską su jame esančiu vaizdo ir garso įrašu (Paketas Nr. 1), darytą 2020 m. vasario 10 d. policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti S. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.