- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- 1-2006-246/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- R. Š.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokurorės Dalios Pangonienės 2015-07-28 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kauno m. savivaldybė, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (dvi veikos), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. 2015-01-24 apie 07.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo mamą – nukentėjusiąją T. Š., tyčia sudavė nukentėjusiajai du kartus delnu į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai T. Š. fizinį skausmą.
Tokia veika jis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 2 d.
Be to, 2015-05-23 apie 19.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo sugyventinę – nukentėjusiąją V. B., tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai du kartus į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką.
Tokia veika jis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis gyvena kartu su savo mama T. Š.. 2015-01-24, apie 07.00 val., jis buvo namuose minėtu adresu, kartu buvo mamos draugas R. I. ir jie virtuvėje gėrė alų. Mama kartu su jais negėrė, ji miegojo kambaryje. Į virtuvę įėjo mama, kuri buvo stipriai neblaivi ir pradėjo jį užgaulioti įvairiais necenzūriniais žodžiais, girdint jos draugui. Jis paprašė, kad ji eitų toliau miegoti į kambarį ir nesikabinėtų prie jo, tačiau motina nenustojo ir toliau jį koliojo, jis susinervino ir delnu sutrenkė mamai du kartus į veidą. Ant veido jokių žymių nebuvo, kadangi jo smūgis nebuvo stiprus. Praėjus kiek laiko, mama pasakė, kad jam iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnams atvykus, jis buvo išvežtas į policiją, o vėliau buvo patalpintas į areštinę. Mama išgėrinėja dažnokai ir tuomet, kai būna vartojusi alkoholio, ji būna konfliktiška. Mamai sudavė pirmą kartą. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai galisi ir daugiau taip tikrai nesielgs. 2015-05-23 vakare kartu su sugyventine V. B. svečiavosi pas kaimynus, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Po kelių valandų grįžo į namus, (duomenys neskelbtini). Kadangi jis buvo labai neblaivus, V. jį namuose užrakino, o pati vėl išėjo pas kaimynus. Jis supyko, išlipo per langą ir nuėjo parsivesti V.. Namuose kilus konfliktui jis jai porą kartų sudavė kumščiu į veidą. Dėl to labai gailisi, jie kartu gyvena jau tris metus, veda bendrą ūkį (b. l. 41, 66, 70).
Nukentėjusioji T. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus R. Š. 2015-01-24 apie 7.00 val., sugrįžęs girtas į namus, konflikto metu, kambaryje prie jos draugo, ėmė kibti prie jos, konfliktuoti ir be jokios priežasties du kartus su delnu sudavė į veidą, sukeldamas fizinį skausmą, veido nesužalojo, į med. ekspertus kreiptis atsisako. Patyrė fizinį smurtą. Sūnus pakėlė ranką prieš ją pirmą kartą. Grįžęs iš policijos sūnus jos atsiprašė, jie susitaikė, jis pažadėjo daugiau prieš ją rankos nekelti (b. l. 24).
Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-23 ji su sugyventiniu R. Š. buvo pas kaimynus, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Namo, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo apie 19.00 val. ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis jai du kartus kumščiu trenkė į veido sritį, vieną smūgį, kiek atsimena, jis pataikė į nosį, o kur pataikė antrąjį smūgį, neatsimena. Po smūgio į nosį pradėjo bėgti kraujas. Suduodamas du smūgius jis jai sukėlė fizinį skausmą. Iškvietė policijos pareigūnus, o tai išgirdęs sugyventinis R. išėjo iš namų. Atvykę policijos pareigūnai jo namuose nerado. Jis sugrįžo gal po kokios valandos, vėl pradėjo ginčytis, ji vėl paskambino į policiją. R. vėl išėjo iš namų, numanė, kad jis gali būti kur nors Laisvės alėjoje. Atvykus policijos pareigūnams ji pasakė, kad jis vėl pasišalino ir, kad jis gali būti Laivės alėjoje. Kartu su policijos pareigūnais važiavo žiūrėdami, kur galėtų būti R., jo ieškodami. Jį pamatė sėdintį Laisvės alėjoje ant suoliuko. Policijos pareigūnai jį sulaikė. Po šio įvykio į medikus nesikreipė, greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė, ji buvo nereikalinga. Į šeimos gydytoją taip pat nesikreipė. Gavo užduotį nuvykti į apžiūrą pas teismo med. ekspertus, bet pas juos nenuvyko ir nebevyks, sužalojimų jau seniai nebesimato. Po smūgių, kaip jau minėjo, jai bėgo iš nosies kraujas, veidas buvo paraudęs. Kitokių sužalojimų ji nepatyrė. Jai yra išaiškinta teisė, kad ji gali pareikšti civilinį ieškinį, bet jo nereiškia. Po šio įvykio, praėjus kuriam laikui, ji su savo sugyventiniu susitaikė, jam pretenzijų neturi. Įvykio vietos atvykusiems pareigūnams aprodyti negalėjo, nes buto raktai buvo pas R.. Iš karto po šio įvykio ji iš buto (duomenys neskelbtini) išsikraustė, liepė buto savininkas. Daugiau ko papildyti neturi (b. l. 55).
Liudytoja M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-24 ji dirbo kartu su vyresniuoju patruliu R. A., radijo šaukiniu „416“. Apie 07.45 val. gavo pranešimą iš Kauno AVPK budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini) sūnus smurtauja prieš motiną. Nuvykus nurodytu adresu, juos prie namo pasitiko vyriškis, kuris pasivadino R. Š.. Pasitikęs juos, jis pasakė, kad jie atvažiavo jo išvežti. Jie kartu su juo užėjo į pirmą butą, kuriame rado sėdinčią neblaivią moterį, ji prisistatė T. Š.. Moteris paaiškino, kad tai ji kvietė policiją, nes jos sūnus R. Š. konflikto metu sudavė du kartus delnu per veidą. Dėl kokių tiksliai priežasčių įvyko konfliktas, pilietė paaiškinti negalėjo, akivaizdžiai matėsi, kad ji yra neblaivi. Ant moters jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Sūnus tuo metu buvo ramus. Jie R. Š. nuvežė į Kauno m. Centro PK išsiaiškinimui, o patys išvyko toliau dirbti (b. l. 34).
Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-24 jis dirbo kartu su vyresniąja patrule M. V., radijo šaukiniu „416“. Maždaug apie 7.45 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) smurtaujama. Nuvykus minėtu adresu, pamatė, kad prie namo lauke sėdi vyriškis. Jis pasivadino R. Š.. Pamatęs juos, vyriškis iš karto pasakė, kad jie atvažiavo dėl jo, prašė, kad jie jį išvežtų. Jie kartu su juo užėjo į pirmą butą. Jame pamatė kambaryje sėdinčią akivaizdžiai neblaivią moterį. Moteris pasivadino T. Š.. Ji pasakė, kad konflikto metu jos sūnus R. Š. du kartus jai delnu sudavė per veidą. Jokių sužalojimų ant moters veido nesimatė. R. Š. prisipažino, kad sudavė mamai per veidą. T. Š. negalėjo paaiškinti, dėl ko kilo konfliktas, o R. Š. sakė, kad kilo dėl suvartoto alkoholio. R. Š. jie pristatė į Kauno m. Centro komisariatą ir patys nuvyko toliau dirbti (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
2015-01-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad pareiškėja T. Š. iškvietė policijos pareigūnus, nes jos sūnus R. Š. būdamas girtas ėmė su ja konfliktuoti, prie jos kibti ir du kartus delnu sudavė per veidą (b. l. 20 – 23).
2015-01-24 Kauno AVPK PR 1-jo būrio patrulės M. V. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto fiksuota, kad smurtą patyręs asmuo T. Š. paaiškino, kad sūnus R. Š. delnu smogė jai į veidą (b. l. 29 - 30).
2015-05-23 Kauno AVPK PR 1-jo būrio vyr. patrulio M. S. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto fiksuota, kad smurtą patyręs asmuo V. B. paaiškino, kad sugyventinis R. Š. jai kumščiu trenkė du smūgius į veidą (b. l. 56 - 57).
2015-01-24 alkotesteriu Nr. 6810 užfiksuota, kad 2015-01-24m 08.26 val. R. Š. nustatytas 3,54 prom. girtumo laipsnis (b. l. 77).
2015-05-23 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 7600 patvirtina, kad 2015-05-23, 23.09 val. R. Š. nustatytas 3,11 prom. girtumo laipsnis (b. l. 79).
Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad R. Š. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus ir jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d. (dvi veikos).
Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.
R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltinamasis savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b. l. 97).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant R. Š. bausmę - laisvės apribojimą, kuri numatyta BK 140 str. 2 d. sankcijoje.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). R. Š. neteistas (b. l. 83 - 84), administracine tvarka baustas (b. l. 85 - 89), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 93), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 95).
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 str. 2 d. pagrindu nuo 2015-01-24, 8.05 val. iki 2015-01-25, 15.25 val. ir nuo 2015-05-23, 23.50 val. iki 2015-05-25, 15.40 val., todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d. (dvi veikos), ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 140 str. 2 d. (veika, padaryta 2015-01-24) - 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu,
- pagal BK 140 str. 2 d. (veika padaryta 2015-05-23) - 5 (penkis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas visiškai sudedant, ir paskirti R. Š. subendrintą bausmę - 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią išklausyti privaloma per visą bausmės laiką (BK 72 ² str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. ir 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti R. Š. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią išklausyti privaloma per visą bausmės laiką (BK 72 ² str.).
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-01-24, 8.05 val. iki 2015-01-25, 15.25 val. ir nuo 2015-05-23, 23.50 val. iki 2015-05-25, 15.40 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.