- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- 1S-213-348/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00096-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria pripažinta ir perduota vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos 2023 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. paskirta piniginė sankcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas Vokietijos Federacinės Respublikos Brandenburgo policijos Centrinis baudų skyriaus prašymas ir liudijimas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje A. K. atžvilgiu.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi Vokietijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas tenkintas ir 2023 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. paskirta piniginė sankcija pripažinta ir vykdytina pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Teismas konstatavo, jog iš Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos pateikto liudijimo matyti, kad A. K. 10 federalinėje magistralėje, Spreeau autostrados trikampyje, liestinė iš A12 į A10, 81 atkarpoje, 0,0 kilometre, Schonefelder greitkelio sankryžos kryptimi, 2023 m. vasario 10 d., 23.56 val., padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus – viršijo 80 km/h leidžiamą greitį ir važiavo 110 km/h greičiu, už ką jam skirta 178,50 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Asmuo, kuriam paskirta piniginė sankcija, A. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartį.
3.1. Skunde A. K. nurodo, kad skundžiamoje nutartyje yra daug neaiškumų, apie kuriuos net nebuvo kalbėta teismo posėdžio metu. Apie nutartyje kalbamą liudijimą, sužinojo tik iš skundžiamos nutarties.
3.2. Skunde pažymima tai, kad teismas neįrodė, kad jis vairavo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, o tai konstatavo ir teismo posėdžio metu dalyvavusi prokurorė. Teigiama, jog nebuvo nustatytos šios itin svarbios detalės. Pateiktuose Vokietijos Federacinės Respublikos duomenyse rašoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas įvyko vairuojant PKW, kas vokiškai reiškia lengvą automobilį, tačiau jis vairuoja LKW – sunkvežimį. Tai yra skirtingų rūšių transporto priemonės.
3.3. Toliau skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra jokių dokumentų lietuvių kalba, kurie būtų laisvai suprantami.
3.4. Apeliantas skunde nurodo, jog Vokietijos Federacinė Respublika nepranešė tinkamai apie sankcijų taikymą, nesuteikė teisės į gynybą.
4. Atsiliepimų į skundą negauta
Motyvuojamoji dalis
A. K. skundas tenkinamas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 1 dalis reglamentuoja Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką ir sąlygas. Pagal 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatinis sprendimas) 6 straipsnį, sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Remiantis aptariamo Pamatinio sprendimo 5 straipsnio nuostatomis, pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo pripažįstami ir vykdomi sprendimai ir dėl veikų, pažeidžiančių kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus.
6. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos pateiktame liudijime nurodyta, kad A. K. 2023 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas 150 eurų bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą). Taigi, A. K. minėtu sprendimu nubaustas už pažeidimą, kuris patenka į Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą, kuriame nurodyti ir kelių eismo taisyklių pažeidimai, įskaitant ir nustatyto greičio viršijimą.
7. BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos kuomet teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją. Šio straipsnio dalies 7 punkte nurodoma, kad pripažinti piniginę sankciją atsisakoma tuo atveju, jei ji buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nubausto asmens nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Taigi, imperatyvi sąlyga yra ta, jog turi būti be jokių abejonių nustatyta, kad asmeniui buvo žinoma apie pažeidimo nagrinėjimo procesą. Ši nuostata pažymėta ir Pamatiniame sprendime. Atsižvelgiant į šias nuostatas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, skundo argumentais, apygardos teismas sprendžia, jog piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimas apylinkės teisme buvo išspręstas netinkamai ir skubotai, neįsitikinus apie priimto sprendimo įteikimą A. K..
8. Bylos nagrinėjimas apylinkės teisme buvo rengiamas žodinio proceso tvarka. Iš 2024 m. kovo 29 d. teismo posėdžio protokolo matyti, jog A. K. paaiškino, jog jis yra tolimųjų reisų variuotojas, vilkikai nevažiuoja 110 km/h greičiu, galima važiuoti tik 90 km/h, su lengvuoju automobiliu nurodė nevažinėjantis. Kaip matyti iš posėdžio protokolo buvo aiškinamasi dėl aplinkybių, susijusių, ar asmuo galėjo padaryti pažeidimą. Ir nors skunde nurodoma, jog teismas neįrodė, jog A. K. išties padarė pažeidimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta, turinio, nesprendžia ir neperžiūri nubausto asmens kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kt. Taigi, iš esmės teismui nustačius, jog yra pagrindas pripažinti piniginę sankciją ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje, svarbu imtinis visų priemonių siekiant nustatyti, ar asmeniui buvo tinkamai pranešta apie priimtą sprendimą bei galimybę jį ginčyti. Šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos ir 2024 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu. Jokių motyvų, susijusių apie tinkamą A. K. informavimą, nenurodyta ir skundžiamoje nutartyje.
9. Iš byloje esančio liudijimo matyti, jog sprendimas, kuriuo Vokietijos Federacijos Respublikos kompetentinga institucija paskyrė A. K. piniginę sankciją, buvo priimtas rašytinio proceso tvarka. Liudijime nurodyta, jog asmuo, kuriam buvo paskirta bauda, asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, buvo informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus. Medžiagoje kartu su liudijimu pateiktas į valstybinę lietuvių kalbą neišverstas dokumentas (b. l. 10–11). Iš dokumento formos, bei nurodytų rekvizitų galima prielaida, jog šis dokumentas buvo siunčiamas A. K., tačiau pažymėtina, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine – lietuvių – kalba. Teisiškai reikšmingų išvadų byloje darymas turi būti grindžiamas bylos duomenimis, kurių turinys yra suprantamas. Tik esant šio dokumento vertimui į valstybinę – lietuvių kalbą, būtų galima vertinti jį bylos kontekste. Taigi, iš esmės byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. K. informaciją apie priimtą sprendimą, kuriuo jam buvo paskirta piniginė sankcija, buvo įteikta. Nors iš teismo posėdžių protokolų matyti, jog A. K. nenurodė aplinkybių, jog jam nebuvo žinoma apie paskirtą piniginę sankciją, tačiau apylinkės teismo šių aplinkybių ir nenustatinėjo. Be to, apeliaciniame skunde, pateiktame apygardos teismui, A. K. nurodo, jog Vokietijos Federacinė Respublika nepranešė jam tinkamai apie sankcijų taikymą, nesuteikė teisės į gynybą. Iš to spręstina, jog A. K. ginčiją faktą, jog jam buvo žinoma apie paskirtą piniginę sankciją Vokietijos Federacinėje Respublikoje.
10. Apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių, t. y. esant poreikiui konsultuotis su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija dėl papildomos informacijos pateikimo, kaip tai numato BPK 365¹ straipsnio 4 dalies nuostatos ir įsitikinti, kad liudijime pateikta informacija atitinka objektyvias aplinkybes, A. K. buvo tinkamai pranešta apie priimtą sprendimą skirti piniginę sankciją ir galimybę ginčyti šį sprendimą. Dėl to, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartis naikinama ir Vokietijos kompetentingos institucijos prašymas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
A. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – klausimą dėl Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.