Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-08-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-16995-600/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-03
Bylos Nr.
e2YT-16995-600/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11889-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Pareiškėjas
V. B., B. B.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei „Turto bankas“, Ž. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-16995-600/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11889-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. B. ir B. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Ž. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas po pareiškėjų motinos mirties priėmė palikimą – ½ dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas B. B. po savo motinos mirties priėmė palikimą – ½ dalį žemės sklypo ir sodo pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

2. Nurodo, kad pareiškėjų tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o motina – (duomenys neskelbtini). Tėvai santuokos metu įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo pastatu. Po pareiškėjų motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėjai ir jų tėvas nesikreipė. Po žmonos mirties pareiškėjų tėvas liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), ir rūpinuosi šiuo butu kaip savo, o į sodo namą įsikraustė pareiškėjas.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjų tėvas priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties.

4. Suinteresuotas asmuo Ž. M. pateiktame atsiliepime nurodo sutinkanti su pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.

6. Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

8. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad pareiškėjų tėvas B. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad pareiškėjų tėvas B. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė būdamas našliu, susilaukęs dviejų vaikų – pareiškėjų. Iš pateikto mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad pareiškėjų motina A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro duomenų nustatyta, kad po palikėjos A. B. mirties dėl palikimo priėmimo jos įpėdiniai nesikreipė.

9. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad pareiškėjų tėvo vardu yra registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad komunaliniai mokesčiai ir kiti nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčiai už minėtą nekilnojamąjį turtą po jų motinos mirties buvo mokami.

10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir jo tėvas po A. B. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, pradėję turtą faktiškai valdyti, nes jie mokėjo už nekilnojamojo turto priežiūrą, rūpinosi nekilnojamuoju turtu kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–197 straipsniai).

11. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, nesant žinių apie kitus galimus palikėjos A. B. įpėdinius, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą.

12. Pareiškėjai prašo nustatyti, kad pareiškėjas ir jo tėvas priėmė konkretų po motinos mirties likusį turtą, tačiau pagal įstatymą, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas šia nutartimi nenustato, kokį konkretų po A. B. mirties likusį turtą priėmė pareiškėjas, o kokį – jo tėvas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, po A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos sutuoktinis B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnus B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė