- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-15
- Bylos Nr.
- I-175-289/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė, Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- B. J., P. G., Šiaulių apskrities viršininko administracijos, UAB „Nirlita“, UAB „Gaivinta“, G. B., R. G.
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovei,
nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Nirlita“, UAB „Gaivinta“, G. B. įmonės „Rengmė“ atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos A. K. patikslintą skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją suformuoti 0,1144 ha dydžio žemės sklypą, reikalingą atkuriant nuosavybės teises į A. V. turėtą sklypą Nr.15, papildyti detaliojo plano Kupiškio g. 3 sąlygas reikalavimu nustatant servituto teisę privažiuoti iki grąžintino pareiškėjos žemės sklypo per sklypus, esančius Kupiškio g. 3, Kupiškio g.5 ir Kupiškio g. 5A iš Kulpės gatvės pusės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją suformuoti 0,1144 ha dydžio žemės sklypą, reikalingą atkuriant nuosavybės teises į A. V. turėtą sklypą Nr.15, papildyti detaliojo plano Kupiškio g. 3 sąlygas reikalavimu, kuriuo būtų nustatyta servituto teisė privažiuoti iki grąžintino žemės sklypo iš Kulpės gatvės pusės per sklypus, esančius Kupiškio g. 3, Kupiškio g. 5 ir Kupiškio g. 5A.
Pareiškėja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog 1993 metų rugsėjo mėnesį Šiaulių miesto valdybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio turėtą žemę ir iki 2001 metų jokio atsakymo negavo. 2001 m. kovo mėnesį pareiškėja gavo pranešimą iš Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus, kuriame jai buvo nurodoma pasirinkti žemės sklypą. Pareiškėja teismo posėdžio metu pažymėjo, jog senelio žemei likus neužstatytai pareiškė norą atsiimti senelio turėtą žemę Basanavičiaus g. 99, buvusiame Basanavičiaus g.15. 2001 m. kovo mėnesį, kai užėjo į žemėtvarkos skyrių ir pareiškė, kad pasiims sklypą senelio turėto sklypo vietoje, jai buvo nurodyta kreiptis į vyriausiąjį architektą, kad šis parengtų detalųjį planą. Pareiškėja pažymėjo, jog tų pačių metų balandžio mėnesį ji kreipėsi į vyriausiąjį architektą A. P. dėl detaliojo plano parengimo. Pareiškėja teigė, jog ji buvo informuota, kad planas bus parengtas per mėnesį. A. K. teismo posėdžio metu teigė, jog po dviejų mėnesių sužinojo, kad yra rengiamas sklypo, esančio Kupiškio g. 3, detalusis planas, kuriame buvo ir pareiškėjai grąžintina žemė. Pareiškėja nurodė, jog sužinojusi apie šį rengiamą detalųjį planą parašė prašymus Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojui, vyriausiajam architektui, kad būtų sustabdytas šio plano rengimas, kol nebus išspręstas jos žemės grąžinimo klausimas. 2003 m. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę su prašymu parengti detalųjį planą ir atkurti jai nuosavybės teises. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog į jos prašymus niekas nereagavo. Pareiškėja A. K. teigė, jog 2007 m. sužinojo, kad rengiamas naujas detalusis planas ir parašė prašymą, kad vėl būtų daromas detalusis planas ir įvažiavimas būtų iš Kulpės gatvės, nes taip yra patogiau. Pareiškėja pažymėjo, jog ji gavo atsakymą, kad toks sprendimas yra neįmanomas ir yra galimas tik įvažiavimas iš Basanavičiaus gatvės, bet reikėtų griauti bendraturčių pastatus. A. K. pažymėjo, jog ten yra bendraturčių nuosava žemė, be to, pareiškėjos ir bendraturčių sklypus skiria labai aukšta betoninė tvora ir žemės paviršius yra nevienodas. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog jei griautų tvorą, pavasario vandenys tekėtų į jos sklypą. A. K. teismo posėdžio metu teigė, jog kreipėsi į Seimo narį R. B.. Pareiškėja nurodė, jog R. B. gavo savivaldybės atsakymą, kuriuo įsipareigojama pateikti tokį detalųjį planą, kuris tenkins tiek pareiškėjos, tiek išnuomotų žemės sklypų savininkų interesus rengiant privažiavimą prie pareiškėjai grąžintino žemės sklypo. Pareiškėja teismo posėdžio metu pažymėjo, jog norėjo kreiptis į UAB „Nirlita“ direktorių R. M., kurio bendrovė nuomoja žemę, ir norėjo susitikti su juo dėl privažiavimo. Pareiškėjai paskambinus UAB „Nirlita“ direktorius kategoriškai atsisakė susitikti. Pareiškėja A. K. teismo posėdžio metu prašė skundą patenkinti, įpareigoti savivaldybę suprojektuoti sklypą su privažiavimu prie jai priklausančios žemės iš Kulpės ar Kupiškio gatvės.
Pareiškėjos A. K. atstovas advokatas V.Skaburskas teismo posėdžio metu nurodė, jog pagal byloje surinktą medžiagą matyti, kad bendraturčiai, gyvenantys Basanavičiaus g. 99, nesutinka, kad būtų padarytas pravažiavimas į atkuriamą nuosavybės teise valdytą pareiškėjos senelio žemę, nes yra statiniais užstatyta teritorija. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, jog nugriaunant statinius bus patirti dideli materialiniai nuostoliai. Advokatas V.Skaburskas nurodė, jog 2007 m. birželio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 15 antstolė E. R. pažymėjo, jog išmatavus Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos teritoriją, lyginant su J.Basanavičiaus g. 99 yra apie pusės metro žemės paviršiaus neatitikimas su nuožulniu žemėjimu. Pareiškėjos atstovas teigia, jog šita aplinkybė rodo, kad netenkinant skundo ir įrengiant įvažiavimą iš Basanavičiaus gatvės, kaip siūlė atsakovas, atsirastų didelė tikimybė, kad esantis dauboje sklypas ir bendraturčių turtas būtų užtvindytas tiek polaidžio vandeniu, tiek lietaus vandeniu. Advokatas V.Skaburskas teigė, jog būtų protinga nustatyti servitutą iš Kulpės gatvės pusės, nes prie gretimai esančio sklypo, kuriame yra suformuoti Kupiškio g.3, 5, 5A statiniai, jau yra įteisintas servitutinis privažiavimas ir beliktų suformuoti servitutinį kelią ir į įvažiavimą į sklypą maždaug 20 metrų ribose netrukdant gretimų sklypų savininkams ar nuomininkams. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė pilnai patenkinti pareiškėjos A. K. patikslintą skundą.
Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas R. B. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad sklypas, esantis Basanavičiaus g.99, buvo suformuotas sklypo Kupiškio g. 3 detaliuoju planu, kuris buvo patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės 2002 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr.102. Atstovas nurodė, jog savivaldybė pati negalėjo galutinai užbaigti detalaus plano formavimo, kadangi nebuvo gautas bendraturčių sutikimas padaryti įvažiavimą per Basanavičiaus g. 99, todėl Šiaulių miesto savivaldybės detaliojo plano patvirtinimas buvo atidėtas. 2007 metais Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius pareiškėjai išsiuntė raštą, kuriame nurodė, jog jeigu nebus gautas sklypo, esančio Basanavičiaus g.99, bendraturčių sutikimas, šio detaliojo plano nebus įmanoma baigti. Atsakovo atstovas nurodė manąs, jog savivaldybei nesuteikta teisė nustatyti servitutinį įvažiavimą, todėl prašė teismo nuožiūra spręsti šį klausimą ir teismo nuožiūra nustatyti šį įvažiavimą. Pažymėjo, kad su skundu iš dalies sutinka ir, kadangi pati savivaldybė servituto per išnuomotus sklypus nustatyti negali, todėl sutinka, kad servitutą nustatytų teismas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas pažymėjo, jog reikėtų atsižvelgti į UAB „Nirlitos“ pageidavimus, kadangi tai yra jų teritorija, kuri išnuomota 99 metams.
Tretysis suinteresuotas asmuo B. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka, kad būtų padarytas įvažiavimas į pareiškėjai atkuriamą žemę per jų sklypą, esantį Basanavičiaus g. 99, kuris yra dauboje. Nurodė, jog sutinka, kad būtų nustatytas servitutinis įvažiavimas į pareiškėjos sklypą iš kitos pusės, t.y. per sklypus, esančius Kupiškio g. 3, 5, 5A.
Tretysis suinteresuotas asmuo P. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog su patikslintu pareiškėjos skundu sutinka. Pažymėjo, jog sutinka, kad būtų nustatytas servitutinis įvažiavimas į pareiškėjos sklypą iš kitos pusės, t.y. per sklypus, esančius Kupiškio g.3, 5, 5A.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Gaivineta“ savo atsiliepime nurodė, jog nuo 2006 m. gruodžio 1 d. nekilnojamojo turto adresu Kupiškio g. 5A nebeturi.
Tretysis suinteresuotas asmuo R. G. savo atsiliepime nurodė, kad nesutinka dėl įvažiavimo įrengimo per jos sklypą, esantį Basanavičiaus g. 99, į atkuriamą A. K. žemės sklypą. Pažymėjo, jog sklype yra pastatyti statiniai, kuriuos reikėtų nugriauti darant įvažiavimą, o tai jai padarytų didelę žalą. Savo atsiliepime prašė patenkinti pareiškėjos patikslintą skundą ir įteisinti privažiavimo teisę prie naujai formuojamo sklypo iš Kulpės gatvės.
Teisme buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens G. B. įmonės „Rengmė“ savininko G. B. atsiliepimas į pareiškėjos patikslintą skundą, kuriame nurodoma, jog G. B. įmonė „Rengmė“ šiuo metu turi nekilnojamojo turto adresu Kupiškio g.7 su bendro naudojimo įvažiavimu iš Kupiškio gatvės. Atsiliepime G. B. įmonės „Rengmė“ savininkas G. B. nurodė, jog nesutiktų, kad A. K. būtų paskirtas bendras įvažiavimas iš Kupiškio gatvės, nes įmonės, įsikūrusios šiuo adresu, investavo dideles lėšas į kelių asfaltavimą.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Nirlita“ direktoriaus R. M. atsiliepime į patikslintą skundą buvo teigiama, jog numatyti servituto teisę privažiuoti iki žemės sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėja, per UAB „Nirlita“ nuomojamą žemės sklypą urbanistiniu ir funkciniu požiūriu yra netikslinga, kadangi bendrovės teritorijoje nėra vidaus gatvių, yra tik privažiavimai prie pastatų, o pati teritorija yra aptverta tvora.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos A. K. skundas yra tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl nuosavybės teisių į grąžintiną 0,1144 ha žemės sklypą atkūrimo ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsisakymo detaliajame plane nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę įvažiuoti į grąžintiną pareiškėjos žemės sklypą.
Pareiškėja savo patikslintame skunde nurodė, jog pagal minėto įstatymo 18 str. nuostatas institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, pavirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Pareiškėjos manymu, atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija pažeidžia jos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytą teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijoje, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą.
2005 m. vasario 10 d. pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir Šiaulių viršininko administraciją, prašydama duoti išsamų ir aiškų atsakymą, kokia tvarka jai bus grąžintas jos seneliui A. V. priklausęs žemės sklypas, nes kaip grąžinamas šis sklypas buvo įtrauktas į 2002 metais ruošto detaliojo plano projektą indeksu 1/953. Pareiškėja nurodė, jog 2005 m. liepos 8 d. gavo iš Šiaulių viršininko administracijos raštą Nr.S3-137-Dk-/1.22/, kuriame nurodoma, jog tik savivaldybei patvirtinus grąžinamos žemės natūra sklypo planą, bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į laisvą žemę.
Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 10 d. atsiliepime Šiaulių apygardos administraciniam teismui nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr.1478, 106 punktu apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Atsiliepime pažymima, kad žemės savininkas A. V. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,1716 ha žemės sklypą J.Basanavičiaus g.99. Atsiliepime teigiama, jog pareiškėja A. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0572 ha A. V. turėtos žemės, pareiškėjos mirusiai motinai nuosavybės teisės neatkurtos į 0,0572 ha A. V. turėtos žemės, o Zofijai V. P. nuosavybės teisės jau atkurtos į visą jai tenkantį 0,0572 ha žemės sklypą.
Taip pat pažymėtina, jog šis ginčas yra siejamas ne tik su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu bei 0,1144 ha dydžio žemės sklypo suformavimu detaliajame plane, bet ir su kelio servituto nustatymu.
Atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš teritorijų planavimo tikslų yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šiuo atveju pareiškėja siekia, kad formuojant 0,1144 ha dydžio žemės sklypą, reikalingą atkuriant nuosavybės teises į A. V. turėtą žemės sklypą, rengiamame detaliajame plane būtų nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę privažiuoti į grąžintiną A. V. turėto žemės sklypo 0,144 ha dydžio žemės sklypą per sklypus, esančius Kupiškio g. 3, Kupiškio g. 5 ir Kupiškio g. 5A iš Kulpės gatvės pusės.
Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais-administracinis aktas. Atkreiptinas dėmesys, jog viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (1999-06-17 įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija) nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 301/2008). Taigi, sprendžiant servituto nustatymo klausimą atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija negalėjo nustatyti kelio servituto be Basanavičiaus g.99 bendraturčių sutikimo, t.y. viršyti įstatymo jam nustatytos kompetencijos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-246/2005) formuojama praktika, kad nagrinėjant bylas dėl servituto nustatymo turi būti siekiama protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan. Taip pat būtina įvertinti, ar viešpataujančio daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Nustatant servitutą būtina siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant, ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo ir ar jis pats tų problemų be didelio vargo negalėtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K- 3-496/2005). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A3 - 1109/2007 nurodė, jog bendrosios kompetencijos teismų nuostatos apie būtinybę suderinti skirtingus interesus yra svarbios ir administracinėje byloje dėl servitutų nustatymo, taip pat ir tais atvejais, kai viena iš proceso šalių naudojasi žeme nuomos pagrindais.
Šiuo atveju būtina įvertinti ne tik pareiškėjos, bet ir trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus, susijusios su servituto nustatymu. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos bendraturčiai B. J. ir P. G. teismo posėdžio metu ir R. G. savo atsiliepime nurodė, jog nesutinka, kad būtų padarytas įvažiavimas į pareiškėjai grąžintiną žemės sklypą per jų sklypą, esantį Basanavičiaus g.99, kadangi jų žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Tretieji suinteresuotieji asmenys B. J., P. G., R. G. siūlė patenkinti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą, kuriuo prašoma įteisinti kelio servitutą, suteikiantį teisę privažiuoti prie naujai formuojamo sklypo per sklypus, esančius Kupiškio g. 3, Kupiškio g. 5 ir Kupiškio g. 5A, iš Kulpės gatvės pusės.
Su patikslinto skundo reikalavimu, kuriuo prašoma nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę privažiuoti iki pareiškėjai A. K. grąžintino žemės sklypo per sklypus, esančius Kupiškio g.3, Kupiškio g. 5 ir Kupiškio g. 5A, iš Kulpės gatvės pusės, nesutiko trečiąjį suinteresuotąjį asmenį UAB „Nirlita“ (Kupiškio g.3) atstovaujantis direktorius R. M.. Jis atsiliepime nurodė, jog numatyti servituto teisę privažiuoti iki žemės sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėja, per UAB „Nirlita“ nuomojamą žemės sklypą urbanistiniu ir funkciniu požiūriu yra netikslinga, kadangi bendrovės teritorijoje nėra vidaus gatvių, yra tik privažiavimai prie pastatų, o ir pati teritorija yra aptverta tvora.
Įvertinus byloje esančią medžiagą bei proceso šalių argumentus, darytina išvada, jog pareiškėjai nėra įmanoma įrengti įvažiavimo į grąžintiną sklypą per Basanavičiaus g.99 sklypą, kadangi tokiu atveju būtų padaryta žala Basanavičiaus g.99 bendraturčiams. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Nirlita“ nenurodė, aplinkybių, dėl kurių nustačius kelio servitutą, suteikiantį teisę privažiuoti iki pareiškėjai grąžintino žemės sklypo iš Kulpės gatvės pusės per sklypus, esančius Kupiškio g.3, Kupiškio g. 5 ir Kupiškio g. 5A, šios bendrovės teisės būtų pažeistos daugiau, nei būtų pažeistos pareiškėjos nuosavybės teisės nesudarius jai galimybės turėti privažiavimą prie jai grąžintino žemės sklypo.
Remdamasi protingumo ir teisingumo principais bei atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos A. K. skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija įpareigotina organizuoti pareiškėjai A. K. nuosavybės teise grąžintino 0,1144 ha žemės sklypo suformavimą ir sklypo, esančio Kupiškio g.3, Šiauliuose, rengiamame detaliajame plane Kupiškio g. 3 nustatytinas kelio servitutas, suteikiantis teisę privažiuoti iki pareiškėjai A. K. grąžintino žemės sklypo iš Kulpės gatvės pusės per sklypus, esančius Kupiškio g.3, Kupiškio g. 5 ir Kupiškio g. 5A.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 3 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. K. skundą patenkinti.
Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją organizuoti pareiškėjai A. K. nuosavybės teise grąžintino 0,1144 ha žemės sklypo suformavimą.
Rengiamo sklypo, esančio Kupiškio g. 3, Šiauliuose, detaliajame plane nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę privažiuoti iki pareiškėjai grąžintino žemės sklypo iš Kulpės gatvės pusės per sklypus, esančius Kupiškio g.3, Kupiškio g. 5 ir Kupiškio g. 5A.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.