- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- ATP-222-628/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. bei nubaustas 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu A. Š. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. spalio 28 d., apie 19.48 val., sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio ženklus Nr. 534, 407, juos apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 133 p., numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Be to, A. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 234 p. reikalavimą, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino bei sumažinant paskirtos 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų baudos dydį.
Apeliantas nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK pakeitimais Nr. 1-545 (1994-07-18) ir Nr. VII-1543 (2000-02-17), Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. numato, kad „nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš autoavarijos vietos, užtraukia baudą nuo trijų iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki penkių metų“. Vadovaujantis šia straipsnio redakcija, skyrus asmeniui baudą, negalima skirti papildomai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pažymi, kad yra vairuotojas ir darbas taksi įmonėje yra jo pragyvenimo šaltinis, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemones, netektų ir vienintelio savo pragyvenimo šaltinio.
Prašo laikyti, kad pasitraukimo iš autoavarijos vietos nebuvo, nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos aiškinamąjį žodyną autoavarija traktuojama kaip autotransporto avarija, ko nagrinėjamu atveju nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčo dėl A. Š. padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str 1 d. nėra. Jo kaltė visiškai įrodyta 2012 m. spalio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-2079134-12 (b.l. 2), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulių R. O. ir M. T. tarnybiniais pranešimais (b.l. 3-5), eismo įvykio vietos schema (b.l. 6), alkoholio matuoklio kvitu (b.l. 8), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 10).
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. teigia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skyrė jam per griežtą administracinę nuobaudą. Ginčija tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek baudos dydį.
Pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str 1 d., A. Š. padarė 2012 m. spalio 29 d. (b.l. 2). Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. redakciją, nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Remiantis šia Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. redakcija, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privaloma, o ne alternatyvi bausmė, taikoma kartu su bauda arba areštu. Apelianto nurodyta minėto straipsnio redakcija administracinio teisės pažeidimo padarymo metu negaliojo, o remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 8 str. 1 d., asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir skyrė A. Š. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
Apelianto prašymas pripažinti, kad pasitraukimo iš autoavarijos vietos nebuvo, nes autoavarija suprantama kaip autotransporto avarija, apeliacinės instancijos teismo vertinamas kritiškai. A. Š. apeliaciniame skunde nurodo senąją Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. redakciją, kurioje ir buvo įtvirtinta autoavarijos sąvoka, tačiau naujojoje šio straipsnio redakcijoje, galiojusioje administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, yra įtvirtinta kita – eismo įvykio sąvoka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p., eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š., nesuvaldęs savo vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į kelio ženklus Nr. 534, 407 (b.l. 2) ir tokiu būdu sugadino įvykio vietoje buvusį turtą. Todėl konstatuotina, kad A. Š. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai pripažino šią aplinkybę, kuri visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skyrė A. Š. nuobaudas straipsnių sankcijų ribose. Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti paskirtos baudos dydį, nurodant, kad apeliantas dirba taksi automobilio vairuotoju ir tai yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tačiau vien ta aplinkybė negali būti pagrindu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. numatytų nuostatų.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl A. Š. nurodytos aplinkybės, kad specialioji teisė jam yra būtina tiesioginių darbinių funkcijų atlikimui, nėra pakankama.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskyrė A. Š. administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sankcijos ribose, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.