Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-25 · Administracinė byla Nr. A-556-97-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-25
Bylos Nr.
A-556-97-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
O. E.
Atsakovas
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai
Administracinė byla Nr. A - 1274/2009Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. E. (O. E. ) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. E. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2008 m. liepos 8 d. protokoline nutartimi nutarė pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. E. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. liepos 8 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį; pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimą Kultūros vertybių registre pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos šį pastatą išregistruoti iš Kultūros vertybių registro.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį (įformintą 2008 m. liepos 8 d. posėdžio protokolo Nr. VT-56 rezoliucinės dalies 1 punktu ir 2008 m. liepos 8 d. aktu Nr. KPD-RM-819), galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliko nepakeistą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo priimtas.

III.

Pareiškėjas 2009 m. birželio 19 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo nuspręstą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį (įformintą 2008 m. liepos 8 d. posėdžio protokolo Nr. VT-56 rezoliucinės dalies 1 punktu ir 2008 m. liepos 8 d. aktu Nr. KPD-RM-819), galiojimą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjui pateikus apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios patvirtina būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

2. Tiek prieš pastato privatizavimą, tiek vykdant pastato privatizavimo procedūras, valstybės įgaliotos institucijos kultūros paveldo srityje nelaikė, jog pastatas turi vertingųjų savybių, jog pastatui reikalinga suteikti apsaugą bei įrašyti į Registrą. Pastato privatizavimo metu jis buvo avarinės būklės, neturėjo stogo, langų. Valstybės institucijos, įgaliotos spręsti apsaugos reikalingumo klausimus, iki pastato privatizavimo laikė jį nevertingu, ir tik pareiškėjui inicijavus detaliojo plano, pagal kurį numatyta nugriauti avarinės būklės pastatą, rengimo procedūras, pastatas buvo įrašytas į Registrą. Pastato būklę įvertinę specialistai pripažino, kad pastatas yra avarinės būklės, todėl siekiant išvengti grėsmės žmonių gyvybei, būtina nedelsiant atlikti pastato konstrukcijų nukrovimo ir po to išardymo darbus.

3. Spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, teismas vertina, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 str.). Be to, administracinių teismų praktikoje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, akcentuojama būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-573/2006).

4. Atsakovui atlikus pastato rekonstrukcijos darbus, tarp kurių yra ir pastato stogo (kurio nebuvo pastato privatizavimo metu) uždengimo darbai, kurių projektus bei vykdymą reikia derinti su kultūros paveldo specialistais, kurie pareikalaus didžiulių išlaidų, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, nesustabdžius pareiškėjo ginčijamo sprendimo galiojimo bylos nagrinėjimo metu, neigiamų pasekmių pašalinimas bus neįmanomas arba sudėtingas bei nebūtų įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu pareiškėjui neįvykdžius atsakovo reikalavimų, susijusių su pastato, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, išsaugojimu, jam gali kilti administracinė atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁴ str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo nuspręstą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti jo teritorijos ribas ir nustatyti vietinio reikšmingumo lygmenį (įformintą 2008 m. liepos 8 d. posėdžio protokolo Nr. VT-56 rezoliucinės dalies 1 punktu ir 2008 m. liepos 8 d. aktu Nr. KPD-RM-819), galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas prašymą grindžia tuo, kad atsakovui atlikus pastato rekonstrukcijos darbus, tarp kurių yra ir pastato stogo (kurio nebuvo pastato privatizavimo metu) uždengimo darbai, kurių projektus bei vykdymą reikia derinti su kultūros paveldo specialistais, kurie pareikalaus didžiulių išlaidų, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, nesustabdžius pareiškėjo ginčijamo sprendimo galiojimo bylos nagrinėjimo metu, neigiamų pasekmių pašalinimas bus neįmanomas arba sudėtingas bei nebūtų įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu pareiškėjui neįvykdžius atsakovo reikalavimų, susijusių su pastato, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, išsaugojimu, jam gali kilti administracinė atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁴ str.)

Įvertinus šias aplinkybes, taip pat faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad, nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų (tarp jų, ir pareiškėjo prašomos taikyti) reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Įvertinus pareiškėjo reikalavimo pobūdį, darytina išvada, jog įsiteisėjus pareiškėjui palankiam teismo sprendimui, kuriuo būtų panaikintas skundžiamas sprendimas, neatsiras jokių teisinių padarinių. Teismo proceso metu atsakovui atlikus pastato rekonstrukcijos darbus, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nesikeis, ir priešingai, pareiškėjui leidus nevykdyti atsakovo reikalavimų, susijusių su pastato, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, išsaugojimu, teismo sprendimas netektų reikšmės.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra nepagrįstas, dėl ko netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. E. (O. E.) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius