Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. RV-25-1805 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam J. V.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi pripažino (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; J. V. šiuo nuosprendžiu pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 50 skirsnio 1 straipsnį, 50 skirsnio 2 straipsnį ir 5 skirsnio 3 straipsnį paskirtą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalimi ir paliko paskirtą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; į bausmės laiką nurodė įskaityti visą J. V. kardomojo kalinimo ir atliktos laisvės atėmimo bausmės (duomenys neskelbtini) Respublikoje laiką, skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 4 d. iki J. V. perėmimo į Lietuvos Respubliką dienos.

Bausmės pradžia – 2022 m. rugpjūčio 18 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 1 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. gegužės 24 d. – 2 metai 10 mėnesių 8 dienos.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. RV-25-1805 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam J. V.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti J. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, skirtą aktualių kriminogeninių poreikių valdymui; numatė pakartotinį svarstymą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2023 m. lapkričio mėn.

Komisija skundžiamame Nutarime nurodė, kad J. V. iš viso yra teistas du kartus. Būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus J. V. pirmą kartą nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už piktnaudžiavimą ir dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu ir jam skirta 15 600 Lt bauda. Šiuo metu pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę už (duomenys neskelbtini) bendrininkų grupėje vykdytą neteisėtą prekybą dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kalbėdamas apie savo nusikaltimus nuteistasis kategoriškai neigia savo kaltę. Jo teigimu, pirmąjį kartą buvo nuteistas, nes juo pasinaudojo, o jis „pavargo įrodinėti savo nekaltumą“, o su nusikaltimu, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis neturi nieko bendro, nežinojo, kad jo bendrakeleivis gabena narkotikus, teismas be pagrindo pripažino jį nusikaltimo bendrininku. J. V. teigia, kad jis tapo aplinkybių auka, buvo ne toje vietoje ir ne tuo laiku, per daug pasitikėjo partneriais. Nuteistasis, analizuodamas įvykdytas nusikalstamas veikas, savo vaidmenį linkęs neigti ir minimizuoti. J. V. nėra linkęs reikšti aplinkai negatyvių emocijų, taip pat jas perteikti agresyviu elgesiu, bet frustruojančių situacijų metu nuteistojo elgesys ne visuomet pasireiškia konstruktyviais būdais. Šios nuteistojo asmeninės savybės gali būti stebimos ir jo problemų sprendimo įgūdžiuose. Nors pats nuteistasis sako, kad jo finansinė padėtis visuomet buvo gera, tačiau jis disponavo narkotinėmis medžiagomis siekiant jas platinti. Ankstesnį ir dabartinį nusikaltimus sieja ta pati motyvacija, t. y. turtinės naudos siekimas neteisėtais būdais, stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Nuteistojo polinkis minimizuoti ir neigti savo nusikalstamus veiksmus, vengimas prisiimti atsakomybę sudaro prielaidas manyti, kad J. V. negeba pakankamai įsisąmoninti jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių. Nuteistasis supranta įstatymų ir nustatytos tvarkos laikymosi svarbą, tačiau pokalbio metu išsako nepasitenkinimą tuo, kad teismas jį nuteisė be kaltės įrodymų. Pažymėta, kad Administracinių nusižengimų registre fiksuota vienuolika nuteistojo įvykdytų administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais – nuteistasis sistemingai nesumokėdavo mokesčių už stovėjimo aikšteles, viršijo greitį, važinėjo be privalomojo transporto priemonių draudimo. Nurodyta, kad daugelis pažeidimų buvo fiksuoti toje pačioje gatvėje. Pats nuteistasis pasiteisina tuo, kad visos jam skirtos baudos yra seniai sumokėtos. Nepaisant to, toks elgesys rodo, kad nuteistais praeityje sąmoningai ignoruodavo visuotinai priimtas taisykles. J. V. nėra būdingas nuosekliai palaikomas nusikalstamas gyvenimo būdas. Po pirmos nusikalstamos patirties nuteistasis stengėsi save realizuoti socialiai priimtinais būdais ir priemonėmis. Jis įgijo (duomenys neskelbtini), realizavo save darbinėje veikloje, (duomenys neskelbtini), o įvykdžius nusikaltimą, apie penkerius metus pakartotinai nenusikalto.

Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. spalio 21 d. nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomendavo jam nedaryti teisės aktų pažeidimų, vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekti įsidarbinti pataisos įstaigoje arba dalyvauti kitoje pozityvioje darbinėje veikloje, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse.

Nuteistojo socialiai reikšmingi interesai nėra riboti. J. V. išsikelia socialiai priimtinus tikslus, kurie yra orientuoti į (duomenys neskelbtini), darbinę veiklą, materialinės bazės kūrimą teisėtais būdais. Įvertinimo metu stebimas nuteistojo konkretus mąstymas, polinkis vertinti socialines situacijas labiau iš savo asmeninės perspektyvos. Visgi pastebima, kad jam išlieka svarbi ir vertybinė orientacija į supančią aplinką bei asmeninio statuso išlaikymas. J. V. nėra linkęs atvirai reikšti kriminalinę subkultūrą palaikančių nuostatų, tačiau pastebima, kad jomis vadovaujasi, tokiu būdu prisitaikydamas prie supančios aplinkos. Nuteistasis su pataisos įstaigos administracija palaiko neutralius santykius, priešiškumo nedemonstruoja. J. V. stengiasi laikytis nustatytų režimo reikalavimų, tokiu būdu siekdamas sau palankesnių perspektyvų sukūrimo.

J. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra žema. Nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Yra stebimas nuteistojo įsitraukimas į pozityvaus užimtumo priemones, fiksuojamas dalyvavimas psichokorekcinėse ir resocializacijos programose. Tačiau kriminogeninės sritys, susijusios su darbine veikla, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritimis, šiuo metu išlieka aktualios, reikalaujančios nuteistojo tikslingų veiksmų. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai aktualius kriminogeninius veiksnius, yra tikslingas socialinės reabilitacijos priemonių vykdymo tęstinumas, motyvacija ir nuoseklūs įsitraukimo į resocializacijos procesą veiksmai (asmens b. I d. 33–36 l.).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. V. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimties metų, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

J. V. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą – jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau galės taisytis būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs nuteistojo asmens bylą, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gegužės 15 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. RV‑25-1580 (asmens b. I d. 24–32 l.), taip pat susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemoje esančiais duomenimis, nustatė, kad nuteistasis J. V. yra du kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino ji kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta subendrinta 23 400 Lt dydžio bauda; Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi pripažino (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį, kuriuo J. V. pripažintas kaltu už bendrininkų grupėje vykdytą neteisėtą prekybą dideliu kiekiu narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų, jam buvo palikta (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė, suderinta su BK 260 straipsnio 2 dalimi. Pastebėtina, kad visi J. V. nusikaltimai buvo įvykdyti dalyvaujant bendrininkų grupėje, jo įvykdyti nusikaltimai turėjo sunkėjimo tendenciją – paskutinis nusikaltimas vykdytas užsienyje ir yra priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis nepripažįsta savo kaltės padarius nusikaltimą, už kurio įvykdymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teigia, jog jis tapo jam nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių auka, o dėl netinkamai susiklosčiusių aplinkybių linkęs kaltinti aplinką ir atsitiktinumus, savo vaidmenį neigia ir minimizuoja. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje J. V. yra kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

Vertinimo metu buvo nustatyti nuteistojo elgesio kriminogeniniai veiksniai: 1) statiniai – turtinių nusikaltimų modelis; 2) dinaminiai – lengvai pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai, nusikalstamo elgesio/savo vaidmens minimizavimas, rizikingas elgesys finansų valdymo veiksmuose, aukštas pasitikėjimo savimi lygmuo, nepakankami problemų atpažinimo ir jų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, tam tikro lygmens nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos; 3) apsauginiai – palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, išsprendė gyvenamosios vietos ir užimtumo klausimus po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, nėra aktualių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų, palankus požiūris jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai, orientacija į visuotinai priimtinų tikslų siekimą.

Bausmės atlikimo metu J. V. nebaustas, vieną kartą skatintas už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, aktyvų lankymąsi (duomenys neskelbtini) programoje, pastangas laikytis Biblijos moralinių normų (asmens b. II d. 34 l.). Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose, o būtent – 2022 m. lapkričio 3 d. išklausė Teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimų programą, skirtą asmenims, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų; 2022 m. lapkričio 7 d. baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa; nuo 2022 m. spalio 17 d. iki 2023 m. sausio 26 d. lankėsi pas psichologą individualiose konsultacijose ir baigė 6-ių individualių užsiėmimų „Racionalaus-emocinio elgesio keitimo terapija“ kursą; dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (viktorinose, koncertuose, sportiniuose renginiuose ir kt.).

Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo šeima (duomenys neskelbtini). Jie bendrauja telefonu ir pasimatymų metu. Jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju gyventų jo sesers ir jos vyro nuosavybės teise priklausančiame bute.

J. V. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini), laisvėje įkūrė (duomenys neskelbtini). Anksčiau dirbo ir kitose darbovietėse, jas keitė dėl didesnių atlyginimų. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kreipėsi į Pravieniškių kalėjimo administraciją dėl įdarbinimo, tačiau gavo atsakymą, kad laisvų darbo vietų nėra. Po to gavo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko leidimą vykdyti individualią veiklą – (duomenys neskelbtini) (asmens b. II d. 35 l.). Nuteistojo teigimu, iš šios veiklos jis gavo apie 250 Eur pajamų. Siekia, kad jo vykdoma individuali veikla būtų prilyginta darbinei veiklai. Noro dirbti Vilniaus kalėjime nereiškia. Artimiausiu metu ketina tęsti individualios veiklos vykdymą, kuris nutrūko dėl perkėlimo į kitą kalėjimą. Paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos planuoja dirbti (duomenys neskelbtini), pateikė šios bendrovės direktoriaus išduotą raštą, kuriame šis patvirtina, jog lygtinio paleidimo atveju J. V. būtų įdarbintas jo vadovaujamoje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (asmens b. II d. 55 l.). Nuteistasis teigia, kad ir laisvėje galėtų visai nedirbti, nes yra (duomenys neskelbtini) ir gauna nuolatines pajamas – po kelis tūkstančius eurų į mėnesį. (Duomenys neskelbtini) perveda pinigus į jo sesers sąskaitą, o ji finansiškai remia jį ir jo buvusią šeimą. Iš šių pajamų jis gyvena kalėjime. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis, J. V. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo nėra. Nuteistasis teigia, kad turėjo įsiskolinimų, tačiau šiuo metu juos yra padengęs.

Įvertinęs išdėstytą, teismas daro išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistasis neabejotinai keičia savo elgesį teigiama linkme – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, išklausė teisinio ir socialinio švietimo programą, 3 mėnesius lankėsi pas psichologą ir kt., nebuvo baustas drausmine tvarka, vieną kartą skatintas, palaiko artimus socialinius ryšius su savo šeima.

Taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu J. V. ėmėsi tam tikrų veiksmų, nurodančių į jo siekį dirbti – vieną kartą išreiškė norą įsidarbinti Pravieniškių kalėjime, pradėjo vykdyti individualią veiklą. Nors nuteistasis teigia, kad vykdė individualią veiklą ir gavo 250 Eur pajamų, tačiau jo asmens byloje nėra tą patvirtinančių objektyvių duomenų. Pabrėžtina, kad perkeltas į Vilniaus kalėjimą jis neišreiškė noro dirbti ir individualios veiklos šiuo metu nevykdo. Nors nuteistasis pateikė pažymą, patvirtinančią jo įdarbinimą lygtinio paleidimo iš kalėjimo atveju, tačiau kartu teigė, jog laisvėje galėtų ir nedirbti, nes yra (duomenys neskelbtini) ir gauna kelis tūkstančius eurų pajamų į mėnesį, iš kurių gyvena ir kalėjime. Pastebėtina, kad nuteistojo asmens byloje nėra ir šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Šiame kontekste paminėtina, kad nuteistasis buvo (duomenys neskelbtini) ir nusikalstamos veikos, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdymo metu, tačiau ši aplinkybė nesulaikė jo nuo deviantinio elgesio modelio pasirinkimo. Taigi, kompleksiškai vertinant nurodytus duomenis, darytina išvada, jog nuteistasis imasi tam tikrų veiksmų, formaliai nurodančių į jo norą dirbti, tačiau jo pastangos užsiimti socialiai naudinga veikla yra vangios, patvirtinančios jo motyvacijos tobulintis šioje srityje stoką.

Atsižvelgtina ir į tai, kad J. V. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Nors bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad J. V. atlieka tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau abejotina, ar nuteistasis yra nuoširdžiai motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme, ar siekia tik formaliai atitikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo sąlygų reikalavimus.

Apibendrinant pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Šiuo atveju teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai J. V. apibūdinantys duomenys. Nuteistasis keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes, kaip jau minėta, nėra pakankamai duomenų apie nuteistojo darbą, jo resocializacijos rezultatus, kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama Nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą Nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės nebuvimo.

Kartu pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį ir įrodyti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. V. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. RV-25-1805 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam J. V.“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.