- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- 2K-99/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00005-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nukentėjusysis
- I. Š., E. Š.
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutarties, kuria nuteistojo V. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu dvylikai metų.
Iš nuteistojo V. K. priteista nukentėjusiajai I. Š. 10 000 Lt neturtinės ir 6090,93 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai E. Š. 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš V. K. išieškota nukentėjusiajai E. Š. 2000 Lt advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Taip pat iš V. K. priteista 156 Lt proceso išlaidų valstybei.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiųjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 1 d., apie 23 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini), S. Š. priklausančio namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, metaliniu vamzdžiu sudavė penkis smūgius lovoje miegojusiam neblaiviam S. Š. į galvą, ją stipriai sumušė padarydamas nukentėjusiajam penkias muštines žaizdas kaktos, dešinio antakio bei dešinio skruosto viršutinės dalies srityse, kraujosruvas kaktos minkštuose audiniuose, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimą kaktos dešinėje pusėje, galvos smegenų dešiniojo pusrutulio kaktinės skilties medžiagos sutraiškymą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais dešiniojo galvos smegenų pusrutulio dangalais, skeveldrinius įspaustinius kaktikaulio dešinės pusės lūžius, dešiniojo momenkaulio ir pakauškaulio dešinės pusės lūžius, kaukolės pamato kairės priekinės ir kairės vidurinės duobių kaulų lūžius; visa tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir nuo galvoje padarytų sužalojimų visumos nukentėjusysis iš karto mirė. Taip V. K. nužudė bejėgiškos būklės S. Š.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad yra nekaltas, todėl nesutinka su priimtais teismų sprendimais. Jis mano, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Kasatorius teigia, kad teismų padaryta išvada, jog įrodymų visuma, tarp jų ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM Panevėžio skyriaus teismo eksperto G. Serbentos išvada Nr. Ml/10(05) bei jo paaiškinimai teisme patvirtina, jog vien tik V. K. nukentėjusiajam sudavė į galvą metaliniu vamzdžiu penkis smūgius, yra paviršutiniška, pagrįsta prielaidomis, neįvertinant visų eksperto padarytų išvadų bei visų byloje esančių įrodymų tarpusavio sąsajumo ir patikimumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 punkte išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kasatoriaus nuomone, 2010 m. gegužės 28 d. specialisto išvada Nr. M7/10(05) (b. l. 52-54) paneigia jam pareikšto kaltinimo apimtį, paties kaltinimo pagrįstumą bei teismų išvadas dėl nužudytajam padarytų sužalojimų aplinkybių ir tai, kas nukentėjusiajam sudavė smūgius. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teisme ekspertas patvirtino savo išvadas dėl nukentėjusiojo ir užpuoliko tuo metu buvusios tarpusavio padėties, davė papildomus paaiškinimus, jog tokia yra tyrimo taktika, kad tiriamas įrankis, kuriuo galėjo būti padaryti sužalojimai. Šiuo konkrečiu atveju įrankiai (metaliniai strypai), kuriais galėjo būti padarytas nusikaltimas, teismo ekspertui nebuvo pateikti ir jis jų netyrė, todėl, anot kasatoriaus, teismo eksperto paaiškinimai teisme yra tik prielaidos, kurios neparemtos konkrečia bylos medžiaga ir joje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes nekreipė dėmesio, todėl buvo pažeistas BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o tai yra esminis BPK reikalavimų pažeidimas. Esminiais BPK reikalavimų pažeidimais teismų praktikoje laikomi ir tie atvejai, kai apeliacinės instancijos teismai neištiria teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalina prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų - tai vertinama kaip BPK 20 straipsnio 5 dalies esminis pažeidimas. Ekspertas, remdamasis kriminalistikos laboratorijos teismo medicinos eksperto G. Kisieliaus (b. l. 125-131) išvada, konstatavo, kad sužalojimų padarymo metu S. Š. pačioje pradžioje galėjo stovėti ar sėdėti veidu į užpuoliką, nes sužalojimai yra išsidėstę galvos priekiniame paviršiuje. Kasatorius mano, kad šie eksperto paaiškinimai teisme akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir yra nelogiški. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. stovėjo iš šono prie lovoje gulinčio nužudytojo ir du kartus (M. B. parodymai) sudavė gulinčiam S. Š. Tokiu atveju pas nužudytąjį galėjo būti rastos tik dvi įstrižos žaizdos. Ekspertas paaiškino, kad visai įmanoma, jog kiti trys horizontalios krypties sužalojimai S. Š. galėjo būti padaryti jam gulint, o šalia lovos stovintis žmogus gulinčiam lovoje galėjo suduoti ir horizontalius, ir vertikalius, ir įstrižus smūgius. Kasatorius mano, kad šie eksperto paaiškinimai yra teorinio pobūdžio, neparemti konkrečia bylos medžiaga ir joje esančiais įrodymais.
Kasatorius teigia, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu, nedalyvaujant teismo ekspertui, buvo pasverti metaliniai strypai, kuriais galėjo būti padarytas nusikaltimas, ir nustatyta, kad jie svėrė 5 kg. Nuteistasis nurodo, kad įvykio metu buvo girtas ir neprisimena įvykio aplinkybių, mano, kad, būdamas visiškai girtas ir stovėdamas iš šono prie gulinčio lovoje S. Š., negalėjo jam padaryti trijų horizontalių žaizdų kaktoje su pailgu metaliniu įrankiu, kuris sveria 5 kg, nes suduoti horizontalius smūgius lovoje gulinčiam S. Š. buvo neįmanoma. Todėl, anot kasatoriaus, darytina išvada, kad S. Š. smūgiai buvo suduoti dvejopai: keli smūgiai buvo suduoti užpuolikui būnant veidu į žuvusįjį, o kiti iš šono jam gulint lovoje. Kasatorius mano, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. K. gynėjo prašymas skirti papildomą medicininę teismo ekspertizę atmestas pagrįstai, yra neteisėta ir pažeidžia BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Teismai nesuteikė galimybės gynėjui išsiaiškinti, ar V. K. vienas padarė (ar galėjo) padaryti visus sužalojimus nužudytajam. Anot jo, kad tai esminis BPK normų pažeidimas, nes jam buvo suvaržyta teisė į gynybą. Kasatorius teigia, kad teismo medicinos eksperto minėtoje specialisto išvadoje Nr. M7/10(05) ir eksperto paaiškinimuose, kurie buvo duoti teisme, yra prieštaravimų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas traktavo jo nenaudai, o tai taip pat yra esminis BPK normų pažeidimas. Teismo ekspertams turi būti suteikta galimybė susipažinti su visa bylos medžiaga bei daiktiniais įrodymais ir turi būti suteikta teisė patvirtinti arba paneigti ankščiau padarytas išvadas, jog sužalojimų padarymo metu S. Š. pačioje pradžioje galėjo stovėti ar sėdėti veidu į užpuoliką, nes sužalojimai yra išsidėstę galvos priekiniame paviršiuje.
Kasatorius teigia, kad apeliaciniame skunde buvo nurodyta dar viena labai svarbi aplinkybė, paneigianti, kad tik jis padarė žuvusiajam visus sužalojimus, - tai įvykio vietoje rastas kraujas. Nuteistasis mano, kad jeigu kraujo buvo rasta ant spintos, kuri įvykio metu buvo už jo nugaros, tai kraujo turėjo būti ir ant jo rūbų bei avalynės, tačiau ten jo nerasta. Kasatoriaus teigimu, M. B. nužudytajam padarė tris horizontalius sužalojimus kaktoje, nes jis sulaikytas iš karto po įvykio prisipažinime nurodė, jog S. Š. jam grasino ir puolė mušti, todėl jis gindamasis trenkė S. Š. per galvą vamzdžiu. Šių bylos aplinkybių, anot V. K., pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neanalizavo ir dėl jų nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas nutartyje tai įvardijo spėlionėmis ir paaiškino, kad kraujas ant spintos užtiško nuo žalojančio įrankio, juo užsimojant. V. K. mano, kad tai yra prielaida, o teismo galutiniai sprendimai negali būti pagrįsti prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad specialisto išvados M. B. naudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nepatvirtina, pats M. B. smūgių sudavimą neigia, vienintelis tai patvirtinti galintis asmuo nuteistasis V. K. taip pat neparodė, kad M. B. sudavė S. Š. smūgius, todėl tvirtinti, kad M. B. dalyvavo nužudant S. Š., pagrindo nėra. Kasatorius teigia, kad M. B. akivaizdžiai yra suinteresuotas bylos baigtimi ir, vengdamas atsakomybės, savo parodymus keičia, pritaikydamas prie ikiteisminio tyrimo metu nustatytų vis naujų aplinkybių. V. K. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir dėl apeliaciniame skunde nurodyto fakto, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM serologijos ir DNR laboratorijai ištirti pateikė ne M. B. namuose darytos kratos metu paimtus sportinius batus, kuriais jis avėjo S. Š. nužudymo metu, o kitus batus. Tai, kasatoriaus manymu, taip pat yra esminis BPK normų pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad M. B. skirtingų apklausų metu savo parodymus papildydavo naujomis aplinkybėmis, todėl jo parodymuose yra kai kurių nesutapimų, tačiau jie neesminiai. Kasatorius mano, kad BPK 1 straipsnis įpareigoja teismą nuodugniai išsiaiškinti kiekvieno nusikaltimo padarymo aplinkybes, negrįsti apkaltinamojo nuosprendžio prielaidomis, nepalikti neišsiaiškintų aplinkybių.
Šalies argumentai
V. K. teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog apie M. B. nuoširdų prisipažinimą bei kitokių, nei tame prisipažinime nurodytomis aplinkybėmis, parodymų davimą patvirtina šioje byloje kaip liudytojo apklausto K. P. parodymai. V. K. gynėjas apeliacinio teismo prašė iš Panevėžio apskrities Rokiškio r. PK išreikalauti K. P. asmens bylą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkino ir nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodytų prieštaravimų, esančių M. B. ir K. P. parodymuose, o tai, anot kasatoriaus, yra esminis BPK normų pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo M. B. parodymuose esančių nesutapimų dėl įvykio, visus prieštaravimus laikė neesminiais, todėl neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus ir nepatikrino baudžiamosios bylos medžiagos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tai yra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas ir dėl to apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties negalima laikyti teisėta (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Kasatorius teigia, kad apeliaciniame skunde jo gynėjas pateikė teisinius argumentus dėl M. B. kaip bendrininko dalyvavimo nužudant S. Š., kad būtent M. B. kurstė V. K. pasiėmus strypus eiti pas S. Š., nes konfliktas tarp M. B. ir S. Š. dėl piniginės skolos jau buvo prasidėjęs nužudymo išvakarėse. Šias aplinkybes patvirtina byloje apklausti liudytojai ir telefoninių pokalbių išklotinės. Kasatorius teigia, kad nebuvo jokio reikalo ar net preteksto jam eiti pas S. Š. ir byloje tokių duomenų nėra, todėl mano, jog įvykusio nusikaltimo kurstytojas ir organizatorius buvo M. B.. Be to, anot V. K., byloje yra akivaizdžios aplinkybės, kad būtent M. B. naudojo smurtą prieš S. Š., tą patvirtino teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai T. B. ir Jasevičius. Kasatorius teigia, kad, įvertinus visų liudytojų parodymus dėl M. B. konfliktavimo su S. Š. dvi paras iki jo nužudymo, siekiant išmušti skolą iš S. Š., policijos pareigūnų parodymus dėl jų įsitikinimo esant M. B. kaltei nužudžius S. Š. ir M. B. elgesio jį sulaikant ir dėl to, kad būtent M. B., o ne V. K. policijos pareigūnams nurodė, kur yra nužudymo įrankiai, M. B. „nuoširdaus prisipažinimo", teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2010 m. vasario 23 d. aktu Nr. 88 TPK-12 (b. l. 189) padarytos išvados, jog tokie asmenys kaip M. B. turi polinkį į emocijų protrūkius ir dėl to gali nekontroliuoti savo elgesio, yra visiškai akivaizdu, kad pirmas smūgius S. Š. sudavė būtent M. B. ir būtent tokiomis aplinkybėmis, kaip jis nurodė savo „nuoširdžiame prisipažinime", nes tik tokios aplinkybės gali paaiškinti teismo eksperto išvadą, kad pačioje pradžioje S. Š. galėjo stovėti ar sėdėti veidu į užpuoliką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose" 8 punkte nustatyta, kad jei kiti bendrininkai tiesiogiai nedalyvavo žmogui atimant gyvybę, tačiau organizavo, kurstė arba (ir) padėjo daryti šį nusikaltimą kitam ar kitiems asmenims, jų veikos papildomai kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio atitinkamą dalį arba dalis. Kasatorius teigia, kad M. B. visą kaltę dėl S. Š. nužudymo perkėlė jam. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje dėl nurodytų aplinkybių nepasisakė ir nepateikė jokių argumentų, kodėl šiuos įrodymus atmeta, ir tai yra esminis baudžiamojo proceso normų pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka
Žmogaus gyvybės vertė ir svarba demokratinės santvarkos visuomenėse pripažįstama didžiausia vertybe ir jos apsauga yra įtvirtinta pamatiniuose įstatymuose ir tarptautinėse konvencijose - Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I skyriaus 2 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje. Teismų praktikoje nužudymo bylų ikiteisminiam tyrimui ir nagrinėjimui teisme keliami aukšti reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 1 punkte yra išaiškinta, jog vienodas įstatymų dėl kėsinimosi į žmogaus gyvybę taikymas, teisingų bausmių paskyrimas yra viena svarbiausių teisėtumo ir teisingumo įgyvendinimo garantijų, užtikrinant prigimtinę žmogaus teisę į gyvybę.
Baudžiamosios bylos dėl gyvybės atėmimo turi būti tiriamos ir nagrinėjamos teisme, išsamiai išsiaiškinant visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis, paskatinusias padaryti nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, dalyvavimo laipsnį bei motyvus. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl V. K. kaltės nužudant S. Š. iš esmės yra grindžiama paties V. K. prisipažinimu apie nužudymo aplinkybes, iš dalies ir kartu su juo nusikaltimo padarymo metu buvusio M. B. paaiškinimais; kiti bylos proceso metu gauti įrodymai pateikia tik netiesioginius duomenis apie V. K. dalyvavimą nusikaltime. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai turėjo imtis visų priemonių tam, kad patikrintų pagrindinių įrodymų šaltinių patikimumą ir jų atitikimą įstatymo reikalavimams. Teismai atliko V. K. ir M. B. parodymų analizę, išdėstė argumentus, kuriais remiantis pripažino nepagrįstu M. B. ikiteisminio tyrimo metu surašytą „nuoširdų prisipažinimą“ ir jį kaip duomenų šaltinį atmetė. Kaip jau minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrindiniu nusikaltimo padarymą patvirtinančiu įrodymų šaltiniu pripažino V. K. parodymus, tačiau jo parodymai nėra nuoseklūs palyginus su ikiteisminio bylos tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose duotais parodymais, taip pat ir su kasaciniame skunde išdėstytomis nusikaltimo padarymo aplinkybėmis. Ikiteisminio bylos tyrimo metu duotuose parodymuose ikiteisminio tyrimo teisėjui V. K. nurodė, kad gerai neatsimena, atrodo, S. Š. sudavė vieną kartą, o M. B. stovėjo šalia, vėliau M. B. jam sakė, jog S. Š. jis sudavė kelis kartus, todėl pagal jo parodymus patikslina, jog galėjo suduoti du ar tris kartus. Jam išėjus iš namo, M. B. išėjo vėliau - po 1-3 min., atrodo, su metaliniu strypu (T. 3, b. l. 38, 40). Vėlesniuose parodymuose nurodo, kad atsimena, jog didesniu vamzdžiu sudavė S. Š. vieną kartą, tiksliai aplinkybių neatsimena, iš M. B. sužinojo, jog S. Š. sudavė 1-3 kartus, o M. B., pagal jo paaiškinimą, S. Š. nemušė ( T. 3, b.l. 48-49, 53). Apklausiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. K. parodė, kad S. Š. sudavė didesniu strypu vieną kartą ir iš karto išėjo į lauką, po kurio laiko išėjo ir M. B., jis rankoje turėjo mažesnį strypą (T. 4, b. l. 100-101). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme V. K. teigė, jog tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena, apie tai, kad sudavė 2-3 smūgius, sužinojo vėliau iš M. B. Tvirtina, jog jis nešė vieną strypą, o M. B. kitą (T. 4, b. l. 190). M. B. parodymai apie nusikaltimo aplinkybes bylos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme taip pat nėra nuoseklūs. M. B. savo rašytame „nuoširdžiame prisipažinime“ ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad po konflikto ir pokalbio telefonu pas S. Š. ėjo išsiaiškinti, taip pat ir dėl 400 Lt skolos. Sužalojimo aplinkybes nurodo dvejopai: pareiškimo pradžioje teigia, jog mušėsi su S. Š. ir jam stovinčiam sudavė, o kitą versiją tame pačiame pareiškime nurodo, jog, V. K. būnant koridoriuje ar virtuvėje, jis nuėjo į miegamąjį ir trenkė S. Š. du ar tris kartus vamzdžiu per galvą (T. 2, b. l. 84). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis M. B. nurodė, jog nematė, kaip V. K. sudavė S. Š., tik girdėjo du smūgius ir po to išbėgo į lauką, vėliau išėjo ir V. K., kuris jam pasakė, jog M. B. sudavė strypu 2-3 kartus. Jis strypo neturėjo, abu strypus nešėsi V. K. (T. 2, b. l. 90-91). Duodamas parodymus teisme nurodė, jog būdamas virtuvėje girdėjo kaip V. K. strypu sudavė vieną smūgį S. Š., tvirtino, jog pas S. Š. ėjo ne dėl skolos ir konflikto, o norėdamas išgerti (T. 4, b. l. 107, 108). Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai J. D. ir V. C. parodė, kad girdėjo ginčą tarp S. Š. ir M. B., kai jie ne vieną kartą kalbėjo tarpusavyje telefonu. Ginčo metu buvo vartojami keiksmažodžiai ir grasinimai, kalbama apie skolos grąžinimą M. B.. Liudytojas T. B. teisme patvirtino, kad jam M. B. prisipažino, jog jis S. Š. sumušė už tai, kad šis buvo jam skolingas 300 Lt. Šių bylos duomenų analizė rodo, kad nei V. K., nei S. Š. parodymai nėra nuoseklūs, neaišku kuo remdamiesi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino šiuos duomenis patikimais ir jais rėmėsi nustatydami bylos aplinkybes. Nuosprendžio dalyje, kurioje veika pripažinta įrodyta, nurodoma, jog S. Š. į galvą buvo suduoti penki smūgiai ir padarytos penkios skirtingo sunkumo laipsnio muštinės žaizdos galvoje. Kaip matyti iš V. K. ir M. B. parodymų, V. K. sudavė nuo 1 iki 3 smūgių. Kokiais duomenimis remiantis V. K. inkriminuojami mažiausiai dar du smūgiai, teismų sprendimuose nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp V. K. ir M. B. parodymų, taip pat prieštaravimų tarp M. B. ir liudytojų J. D., V. C., T. B. parodymų. Pagal teismų nustatytas aplinkybes yra neaišku, kokių motyvų skatinamas V. K. ėjo pas S. Š. ir jį nužudė, jei tarp jų nebuvo konflikto ir pagrindo pykčiui, kerštui ar kokiai kitai paskatai veikti nusikalstamai. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. ir M. B. parodymai apie nužudymo aplinkybes yra prieštaringi bei nepakankamai informatyvūs, kad kitų liudytojų parodymai apie nužudymo aplinkybes taip pat nėra informatyvūs, teismai turėjo sutelkti dėmesį kitų bylos duomenų tyrimui, išnagrinėti visus objektyvius bylos duomenis, kuriuose išlikę ir užfiksuoti nusikaltimo pėdsakai, lavono kūno padėtis, kraujo pėdsakai, imtis visų galimybių ir pasitelkti specialistų pagalbą aiškinantis smūgių sudavimo mechanizmą. Šie klausimai buvo keliami ir apeliaciniame skunde bei pateikti prašymai atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis ir jo gynėjas pareiškė prašymą skirti papildomą teismo medicinos ekspertizę tam, kad būtų nustatyta nukentėjusiojo padėtis smūgių sudavimo metu, pažymėdami, kad ekspertas išvadą davė tik apžiūrėjęs lavoną, tačiau nesusipažinęs su visa bylos medžiaga. Kita svarbi aplinkybė, kuri buvo nurodyta apeliaciniame skunde kaip pagrindas papildomam ekspertiniam tyrimui, yra tai, kad įvykio vietoje buvo rasta kraujo ne tik ant lovos, bet ir ant sienos virš nužudytojo galvos bei ant spintos, kuri stovėjo tarp lovos ir tos vietos, kur pagal nuosprendyje pripažintas įrodytomis aplinkybes stovėjo V. K. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyti argumentai dėl nusikaltimo įrankių - strypų - fizinių parametrų, žalojančių savybių, taip pat išdėstyta ir daugiau argumentų, keliančių abejonių dėl nužudymo aplinkybių, kurios yra pripažintos įrodytomis pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų proceso baigiamuosiuose aktuose. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmetė prašymą skirti papildomą ekspertizę, lakoniškai nurodydama, jog nebuvo pateikta argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti teismo medicinos specialisto išvados pagrįstumu. Tačiau apeliacinėje nutartyje, atsakydama į minėtus apeliacinio skundo argumentus, kolegija motyvus grindžia ne eksperto aktu ar specialisto išvada, o hipotetiniais teiginiais, nurodydama, kad tai, jog ant V. K. drabužių nerasta kraujo, nereiškia, kad jam smūgiuojant kraujas tiško nuo sužalotos nukentėjusiojo galvos, jis galėjo ant spintos užtikšti nuo žalojančio įrankio šiuo užsimojant (T. 4, b. l. 215). Tokie teismo argumentai dėl nusikaltimo pėdsakų atsiradimo neatitinka įstatymo reikalavimų, nes yra grindžiami ne ekspertinio tyrimo ar šios srities specialisto išvada, o asmenine vaizduote. Šios aplinkybės yra itin svarbios, o apeliacinėje nutartyje minėti argumentai nepagrįstai be išsamaus nagrinėjimo atmetami, nurodant, jog sužalojimų išsidėstymas ir kraujo pėdsakai yra tik prielaidos apie kitokias nužudymo aplinkybes.
Kaltinamasis turi teisę gintis iškeldamas savo gynybinę poziciją patvirtinančias versijas bei prielaidas, o teismas prielaidas, turinčias realų pagrindą, privalo patikrinti, o ne atmesti remdamasis hipotetiniais samprotavimais, nes tokiu atveju pažeidžiami rungimosi principo nuostatos bei reikalavimas išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 7 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalis). Išdėstyti argumentai patvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 d. reikalavimų – patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Dėl šios priežasties nebuvo išsamiai išnagrinėtos reikšmingos bylos aplinkybės, o tai sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl minėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.