- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-30
- Bylos Nr.
- 1-209-238/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 72-1-00109-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. L.
- Ieškovas
- A. S.
- Advokatai
- Juozas Šilanskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, kaltinamajam A. L., jo gynėjui advokatui Juozui Šilanskui, nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui A. S., specialistui Artūrui Žvirbliui, Kauno m. savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Čiumačenko, teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, VšĮ „(duomenys neskelbtini)" moksleivis, nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. 2009 m. balandžio 18 d. apie 16.20 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, 150 m atstumu nuo A. S. sodybos, pievoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, susilažinęs su nukentėjusiuoju G. S., ar galėtų į jį šauti, tyčia vieną kartą šovė savadarbiu šaunamuoju ginklu - lygiavamzdžiu šautuvu G. S. į krūtinę, ir padarė jam šautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje tarp IV ir V šonkaulių, šautinius širdies ir diafragmos kiaurinius sužalojimus, šautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje 1,5 cm į kairę nuo stuburo tarp VII ir VIII šonkaulių, dėl ko G. S., nuo šautinio kiauryminio kairės pusės krūtinės ląstos sužalojimo su širdies ir diafragmos kiauriniu sužalojimu, mirė, tai yra tyčia nužudė G. S.. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
A. L. kaltumas padarius nužudymą, patvirtinamas šiais įrodymais.
Teisme apklaustas kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino dalinai. Paaiškino, kad 2009-04-18 sutiko G. S., su juo girtavo. Susilažino, kad jis gali šauti į D. S.. Kartu su jais buvo ir pokalbį girdėjo D. S., K. K.. Kaltinamasis paaiškino, kad D. S. atsigabeno šautuvą ir padavė jam. Jie atsistojo vienas prieš kitą, G. S. atrėmė šautuvo vamzdį sau į krūtinę. Paklausus ar ginkle yra šovinys, D. S. atsakė, kad yra ir šypsojosi. Pagalvojo, kad jis juokauja, meluoja, o šautuve nėra šovinio. Nuspaudė nuleistuką ir ginklas iššovė, D. S. nukrito. Ėmėsi priemonių pagalbai suteikti, D. S. įkėlė į automobilį ir gabeno į ligoninę. Pakeliui sutiko greitąją medicinos pagalbą, medikai konstatavo D. S. mirtį. Kaltinamasis tvirtina, kad neturėjo tikslo nužudyti D. S., jo mirties nesiekė, bendravimo metu nesipyko ir konflikto nebuvo, nuo vaikystės abu buvo geri draugai. Tikėjosi, kad ginkle šovinio nėra ir ginklas šauti negali, nes 2009-04-17 tą patį ginklą šoviniu bandė užtaisyti D. S., tačiau nepavyko, šoviniai susilankstė. Kaltinamasis tvirtina, kad įvykio dieną į ginklą šovinio nedėjo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. paaiškino, kad G. S. buvo jo anūkas, nuolat gyveno pas jį. Jis ir kaltinamasis A. L. draugavo, santykiai buvo normalūs. Jam nežinoma apie tai, kad anūkas turėjo ginklą. 2009-04-18 sūnus A. S. pranešė, kad kaltinamasis A. L. nušovė D. S.. Po įvykio anūkas D. S. pasakojo, kad jis taip pat buvo įvykio vietoje, įvykio metu A. L. užsitaisė šoviniu šautuvą, suskaičiavo iki trijų ir šovė į G. S.. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis rūpinosi D. S. laidotuvėmis ir jas finansavo, turėjo dėl to išlaidų ir jam padaryta 5585,46 Lt turtinės žalos, kuri yra atlyginta.
Liudytojas K. K. paaiškino, kad 2009-04-18 matė, kad G. S., A. L. gėrė alkoholinius gėrimus, jie nesipyko ir nekonfliktavo. Girdėjo, kad jie iš 200 litų susilažino, jog A. L. gali šauti į G. S.. Pastarasis atsivežė ginklą, vamzdį įrėmė sau į krūtinę. A. L. įdėjo šovinį į ginklą, jį užtaisė, suskaičiavo iki trijų ir šovė. G. S. susmuko, nukrito ant žemės. Tuomet A. L. puolė jį gelbėti, vežė į medicinos įstaigą.
Liudytojas D. S. paaiškino, kad 2009-04-18 jis ir K. K. atvyko į (duomenys neskelbtini) kaime esantį vagonėlį, kur rado geriančius G. S. ir A. L.. Jie susilažino, kad A. L. gali šauti į G. S.. Pastarasis atsivežė šautuvą. Girdėjo kai A. L. sakė, jog ginklą gali užtaisyti jis pats, suskaičiavo iki trijų, pasigirdo šūvis, G. S. nukrito. Kaltinamasis sužeistą G. S. iš įvykio vietos gabeno į gydymo įstaigą. Vėliau sužinojo, kad G. S. mirė. Liudytojas patvirtino, kad po šūvio, jis ginklą numetė po vagonėliu. Po įvykio jam K. K. pasakojo, jog matė kai A. L. užsitaisė ginklą prieš šūvį.
Liudytojai K. K., D. S., A.R. paaiškino, kad 2009-04-17 G. S., matant A. L., bandė užtaisyti ginklą, šauti, bet jam nepavyko, šoviniai sulinko.
Liudytoja A. L. paaiškino, kad 2009-04-18 po pietų parbėgo sūnus A. L., šaukė, kad nušovė G. S., prašė jį vežti į ligoninę. Vežant, kelyje sutiko greitosios pagalbos medikus, kurie apžiūrėjo G. S. ir konstatavo jo mirtį. Liudytoja patvirtino, kad A. L. ir G. S. sugyveno, nesipyko.
Liudytoja V. S. paaiškino, kad yra G. S. motina, jos sūnus G. S. gyveno pas senelius. Jai žinoma, kad sūnus su kaltinamuoju sugyveno, nesipyko, draugavo. Jai buvo pranešta, kad A. L. nušovė G. S.. Laidotuvėmis rūpinosi, jas finansavo A. S..
Kai įvyko ši nelaimė, ji buvo ne Lietuvoje, ir apie įvykį žino tik iš sūnaus D. pasakojimų. Už G. laidotuves mokėjo senelis A. S., ji neturtinės ir turtinės žalos civilinio ieškinio nereiškia. A. L. su G. buvo draugai, todėl mano, kad tai atsitiko dėl jų girtumo ir neatsakingo elgesio (b. 1. 90-91).
2009-04-18 įvykio vietos apžiūros protokolu, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) stovinčiame automobilyje „Renault Megane" rastas G. S. lavonas su šautine kiaurymine žaizda krūtinės ir nugaros srityje. (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose stovinčiame automobilio kėbule matomi išgertuvių pėdsakai, po kėbulu rastas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, kurio vamzdyje rasta šovinio tūtelė. Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad nuo įvykio vietos iki A. S. namų valdos yra 150 metrų atstumas. Po įvykio apžiūros paimti drabužiai, ginklas, tūtelė. (t. 1. b. 1. 4-28 ).
Iš 2009-04-23 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti G. S. drabužiai, išimti 2008-04-18 įvykio vietos apžiūros metu. Apžiūros metu konstatuota, kad drabužiuose yra kiauryminiai audinio pažeidimai krūtinės ir nugaros srityje, dėmės panašios į kraują. (t. 1. b.l. 29-38)
2009-05-12 specialisto išvadoje Nr. 52-16-IS1-131, konstatuota, kad įvykio vietoje paimtas objektas yra šaunamasis ginklas, tai yra ilgavamzdis, lygiavamzdis, vienašūvis šautuvas, pagamintas savadarbiu būdu, perdarant pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro, pagaminto 1956 m., pneumatinį šautuvą „PSRM" (Rusija) Nr. E 2327. Šautuvas šaudymui tinkamas. Ginklas pritaikytas šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniais. Pateikta tyrimui šovinio tūtelė yra 5,6 mm šovinio sudedamoji dalis ir buvo šauta tyrimui pateiktame šautuve. (t. 1. b. 1. 44-48 ).
2009-05-20 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 146/09 (06), konstatuota, kad G. S. mirtis įvyko 2009-04-18 nuo šautinio kiauryminio kairės pusės krūtinės ląstos sužalojimo su širdies ir diafragmos kiauriniu sužalojimu. Jo kūne rasta šautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje tarp IV ir V šonkaulių (kulkos įėjimo anga), šautinė žaizda nugaros kairėje pusėje 1,5 cm į kairę nuo stuburo tarp VII ir VIII šonkaulių (kulkos išėjimo anga), šautiniai širdies ir diafragmos kiauriniai sužalojimai, kurie padaryti vieno šūvio pasekoje, šaunant į krūtinės kairę pusę iš labai artimo atstumo ar ginklo vamzdžio galą įrėmus į krūtinės sritį. Tą patvirtina kulkos įėjimo, išėjimo angų, šūvio kanalo charakteristikos bei audinių pažeidimų charakteristikos nukentėjusiojo drabužiuose. Sužalojimų padarymo metu tikėtina kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis galėjo būti vienas prieš kitą. Į G. S. šauta iš šaunamojo ginklo užtaisyta kulka.G. S. viršutinių drabužių esantys šautiniai pažeidimai sutampa su išorinių šautinių sužalojimų lokalizacija G. S. kūne. G. S. kraujyje rasta 3,03 promilės alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį (t. 1. b.1. 59-63).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2009-04-22 buvo atliktas A. L. parodymų patikrinimas vietoje. Šio procesinio veiksmo metu A. L. įvykio vietoje, naudojant žmogų imituojantį manekeną, parodė nusikaltimo padarymo vietą ir patvirtino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Patvirtino, kad jis vieną kartą šovė, įrėmęs šautuvą, G. S. į krūtinę. (t. 1. b. 1. 107-112 ).
Alkoholio kiekio matuoklio duomenys patvirtina, kad 2009-04-18 d. 17 val. 29 min. patikrinus alkoholio kiekį, A. L. nustatytas 1.86 promilių girtumas. (b.l. 93 ).
Iš bylos medžiagos matyti, kad visi įrodymai byloje gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso nustatyta tvarka, jie yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis padarė tyčinį nužudymą. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių.
Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų bei duomenų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad A. L. padarė tyčinį G. S. nužudymą, tai yra šovė į jį iš ginklo, sužalojo ir dėl to G. S. mirė.
Byloje nustatyta, kad 2009-04-18 A. L. ir G. S. girtavo, iš pinigų susilažino, kad A. L. šaus į G. S.. Tuo tikslu G. S. atgabeno ginklą į įvykio vietą, kur A. L. įdėjo šovinį į šautuvą, jį užtaisė ir šovė G. S. į krūtinę. Šūvio pasekoje G. S. buvo sužalotas ir dėl šautinio sužalojimo jis mirė. Šios aplinkybės patvirtintos kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Kaltinamasis A. L., liudytojai K. K., D. S. patvirtino, kad G. S. atvežė ginklą į įvykio vietą ir juo buvo nušautas G. S.. Betarpiškai įvykio vietoje buvę asmenys–liudytojai K. K. ir G. S. patvirtino, kad G. S. nušovė A. L.. Šios aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis A. L.. Nusikaltimo padarymo vietą ir nusikaltimo padarymo aplinkybes kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamasis patvirtino, kad jis nušovė G. S. įvykio vietoje turėtu ginklu. Šiais parodymais yra pagrindas tikėti, nes apžiūrint įvykio vietą, kur kaip nurodo kaltinamasis ir liudytojai įvyko nužudymas, buvo rastas ginklas. Specialisto išvados patvirtino, kad G. S. nušautas įvykio vietoje rastu ginklu. Taip pat, specialisto išvada patvirtino, kad G. S. mirė šautinio sužalojimo pasekoje, sužalojimų padarymo metu tikėtina kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis galėjo būti vienas prieš kitą, kas pilnai atitinka kaltinamojo parodymams apie tai, kad tikrai šūvio metu jie abu stovėjo vienas prieš kitą ir kad G. S. buvo sužalotas šūvio pasekoje ginklu.
Kaltinamasis tvirtina, kad jis neturėjo tikslo nužudyti G. S. ir tikėjosi, kad ginkle nėra šovinio, nenumatė šūvio galimybės. Teismas daro išvadą, kad atmestinas kaltinamojo teiginys apie tai, kad jis nenumatė šūvio galimybės. Ši kaltinamojo versija paneigta byloje surinktais įrodymais.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis žinojo apie tai, kad ginkle yra šovinys ir suvokė, kad nuspaudus nuleistuką, gali įvykti šūvis bei šūvio pasekoje gali būti mirtinai sužalotas žmogus. Byloje nustatyta, kad pokalbio tarp G. S. ir A. L. metu, pastarasis patvirtino, kad gali šauti į G. S. krūtinę. Ši aplinkybė patvirtinama liudytojų K. K., D. S. parodymais. Be to, šie liudytojai patvirtino, kad dėl šūvio galimybės, kaltinamasis A. L. ir G. S. susilažino iš 200 litų, įvykio metu kaltinamasis A. L. patvirtino G. S., kad gali į jį šauti. Tuo tikslu ir buvo atgabentas ginklas į įvykio vietą. Nustatyta, kad atgabenus ginklą, kaltinamasis ginklą paėmė į savo rankas, ginklo vamzdis buvo atremtas G. S. į krūtinę, kaltinamasis pats šoviniu užtaisė ginklą, šovė G. S. į krūtinę ir šią aplinkybę patvirtina K. K. parodymai. Liudytojo K. K. parodymai apie tai, kad ginklą šoviniu užtaisė kaltinamasis, nėra vienintelis įrodymas byloje. Jie pilnai atitinka liudytojo D. S. parodymams, kur liudytojas aiškino, jog tuo metu kai buvo atvežtas ginklas, jis girdėjo kai kaltinamasis pasakė, kad jis pats gali užtaisyti ginklą ir neužilgo pasigirdo šūvis, ko pasekoje ir buvo sužalotas G. S.. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad šovinį į šautuvą įdėjo kaltinamasis, jį užtaisė ir kaltinamajam žinant, kad šovinys yra ginkle, buvo kaltinamojo išauta. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo, jog šūvis atliktas suvokiant, žinant, kad ginkle yra šovinys ir šūvio pasekoje galimas žmogaus sužalojimas. Be to, teisme apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad prieš šūvį jis klausė G. S. ar ginkle yra šovinys ir šis atsakė, kad šovinys yra. Kaltinamasis šovė tuomet kai ginklo vamzdis buvo įremtas G. S. į krūtinę širdies plote. Taigi, iš to seka, kad kaltinamajam buvo žinoma apie tai, kad ginklas užtaisytas šoviniu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Senato nutarimo 4 punktas nurodo, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių(mirties) yra priežastinis ryšys.
Įvertinus visas bylos aplinkybes nustatyta, kad kaltinamasis šovė iš ginklo nukentėjusiajam į krūtinę, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, jį sužalojo, dėl patirto šautinio sužalojimo G. S. mirė. Taigi, tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių(mirties) yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis šovė iš ginklo į krūtinę, šovė iš artimo atstumo, tai yra ginklui esant įremtam į krūtinę. Suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis gyvenimiškos patirties, psichiškai sveikas kaltinamasis suvokė, kad šaudamas ginklu žmogui į krūtinę, daro veiką, keliančią pavojų žmogaus sveikatai ir net gyvybei.Tai suvokdamas kaltinamasis numatė, kad šaudamas į žmogų, gali padaryti sveikatos sutrikdymą, tame tarpe ir pavojingą gyvybei, dėl kurio jis gali mirti. Manoma, kad kaltinamajam, atliekant nusikalstamus veiksmus, kuriuos jis atliko, nėra svetimas suvokimas priežastinio ryšio dėl padarytų veiksmų dėsningumui. Jis numatė priežastinį ryšį ir kad tokia veika gali sužaloti žmogų ar jam atimti gyvybę. Šauta, suvokiant savo veiksmų pavojingumą ir kad daromas nusikalstamas veiksmas. Tačiau nenustatyta, kad kaltinamasis būtų siekęs G. S. mirties. Iš bylos medžiagos matyti ir tą patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kad prieš įvykį A. L. ir G. S. draugavo, nesipyko, sutarė, konflikto nebuvo ir įvykio dieną. Po šūvio, kaltinamasis iš karto ėmėsi priemonių, kad G. S. būtų suteikta medikų pagalba. Įvykio metu buvo išautas vienas šovinys.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nužudymą padarė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis, šaudamas į krūtinės sritį, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis ir nors nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamasis buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.
A. L. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalį, kadangi jis padarė tyčinį kito žmogaus nužudymą. Dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis baustinas.
Skiriant bausmę A. L. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.
Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas.
A. L. neteistas ( t. 1. b. 1. 122 ), administracine tvarka per paskutinius vienerius metus nebaustas ( t. 1. b. 1. 123-124 ), į psichiatrinio - priklausomybių kabineto įskaitą neįrašytas ( t. 1. b. 1. 127 ), bedarbis, registruotas (duomenys neskelbtini) darbo biržoje ( t. 1. b. 1. 133, 134, 141 ), jam nustatytas neįgalumas, netektas darbingumas 45 procentai ( t. 1. b. 1.139, 140, 143-146), (duomenys neskelbtini) sav. administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai ( t. 1. b. 1. 130 ), VšĮ „(duomenys neskelbtini)" charakterizuojamas gerai ( t. 1. b. l. .132). Nukentėjusysis, liudytojai kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai.
A. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.(Lietuvos Respublikos BK 60 str.l d. 9 p.) Ši aplinkybė patvirtinama pačio kaltinamojo A. L., liudytojų A. L., V. S., K. K., D. S. parodymais. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad žala nukentėjusiajam yra pilnai atlyginta, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo. Įvertinama ta aplinkybė, kad dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis gailisi, jis yra jauno amžiaus, tuoj pat po įvykio ėmėsi priemonių gelbėti ir suteikti pagalbą nukentėjusiajam, tuo nebuvo abejingas nusikaltimo pasekmėms ir siekė jas sušvelninti.
A. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.
Daiktų klausimas spręstinas Baudžiamojo Proceso Kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Kardomoji priemonė-suėmimas paliekama ta pati iki įsiteisės nuosprendis. Suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Nukentėjusysis A. S. pareiškė, kad turtinė žala jam atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia. Todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297, 301-303 straipsniais,
nusprendė:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2009-09-30, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-04-18 iki 2009-09-30.
Kardomąją priemonę-suėmimą palikti tą pačią iki įsiteisės nuosprendis.
Daiktus: G. S. treningą, dvejus marškinėlius sunaikinti.
Daiktus: savadarbį šaunamąjį ginklą ir šovinio tūtelę perduoti Ginklų fondui prie VRM.
Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.