- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- I-8834-189/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02625-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- J. S., K. V., S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančio Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atstovui Dmitrijui Michailovui (Dmitrij Michailov)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. S., K. V. ir S. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–14) prašydami iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) K. V. ir S. G. priteisti po 10000 Eur, o J. S. 2250 Eur.
Pareiškėjai skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo sąlygų jie patyrė jiems kalint Lukiškių TI-K. Nurodė, jog Lukiškių TI-K buvo kalinami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes ginčo laikotarpiu kamerose buvo kalinami nesilaikant ploto vienam asmeniui reikalavimų; gyvenamojoje aplinkoje buvo naudojamas asbestas, kurio medžiaga pagal tarptautinius teisės aktus yra draudžiama; galimybė nusiprausti po dušu buvo suteikta tik 15 min. per savaitę, o tai yra tiesioginis antisanitarinių sąlygų įrodymas; lovos pasenusios, netinkamos normaliam gulėjimui, girgždančios, siauros, nestabilios; kamerose nebūdavo švarinimo priemonių, o paprašius tekdavo laukti apie savaitę, todėl pareiškėjai negalėjo kamerose palaikyti švaros; tualetas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl pareigūnai galėjo stebėti nuteistuosius naudojantis tualetu, sanitariniai mazgai neturėjo ventiliacijos; pasivaikščiojimui kiemeliuose buvo skiriama tik viena valanda; pareiškėjams teko kalėti su rūkančiais. Kalint tokiomis sąlygomis pareiškėjai patyrė nepatogumus, psichologinį išsekimą, fobijas, pažeminimą, nemigas, galvos skausmus. Sutriko visavertis gyvenimas ir kt.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimų (I t. b. l. 60–71, 170–177, II t. b. l. 1–9) argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Pateikdami pareiškėjų gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką nurodė, jog neneigia aplinkybių, susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali būti perpildytos. Pažymėjo, kad už švarą kamerose atsakingi patys nuteistieji, o švarai palaikyti yra išduodamas atitinkamas inventorius ir priemonės, taip pat pažymėjo, kad administracija yra sudariusi sutartis su bendrovėmis dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Nurodė, kad remontas kamerose atliekamas pagal turimus finansinius ir darbo resursus. Sanitarinio mazgo įrengimo, ventiliacijos reikalavimai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nusiprausimas po dušu 15 min. vieną kartą per savaitę atitinka teisės aktų nuostatas. Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymas į kameras vykdomas atsižvelgiant į Suėmimo vykdymo įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo nuostatas, taip pat paskirstymas į kameras vykdomas atsižvelgiant į kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat ir į suimtojo prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Pasivaikščiojimo terminas taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl šiferio lakštų nurodė, kad jais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai, o kol šiferio lakštai nelaužomi, jie sveikatai nekenkia.
Dėl pareiškėjų prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad pareiškėjai savo argumentus grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pabrėžė, jog būtina įrodyti, kad gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K tiesiogiai pareiškėją įtakojo ir tokia įtaka jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
Dėl dalies S. G. reikalavimų prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Pareiškėjas S. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjams neturtinę žalą, kurią jie patyrė laikotarpiu jiems kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, todėl šiuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje pateiktas pareiškėjo J. S. gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (I t. b. l. 170–177) tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015-02-11 iki 2015-02-18, viso 8 paras. Iš jų 7 paras pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, atitinkamai 3,6 kv. m.
Byloje pateiktas pareiškėjo K. V. gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (II t. b. l. 1–9) tvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012-09-27 iki 2013-12-11. Iš paminėto kalinimo laikotarpio 417 paras pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, atitinkamai 3,6 kv. m.
Byloje pateiktas pareiškėjo S. G. gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (I t. b. l. 60–71) tvirtina, kad pareiškėjas periodiškai Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2009-05-27 iki 2014-09-02, viso 71 parą. Iš jų 34,5 paros pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, atitinkamai 3,6 kv. m.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir taikytiną teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjo S. G. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2015-05-06 (skundo teismui išsiuntimo data) ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui neturinė žala galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2012-05-06 iki 2015-05-06 (trejų metų laikotarpis). Pažymėtina, jog objektyvių priežasčių dėl kurių pareiškėjas galėjo praleisti senaties terminą ir tokiu būdu atsirastų pagrindas spręsti dėl jo (termino) atnaujinimo pareiškėjas nepateikė. Taigi, įvertinus tai, jog klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nagrinėjamu atveju, galėtų būti sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2012-05-06 iki 2015-05-06.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytus pareiškėjų gyvenimo atitinkamose kamerose grafikus), be kita ko patvirtinančius pareiškėjų kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjų subjektinę teisę būti kalinamiems kamerose, kuriose jiems tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, <...>. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuojančios Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Norma) 68 punktas taip pat įtvirtina, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjai iš esmės neneigia, kad jiems tokia galimybė buvo sudaryta, todėl sudarant galimybę pareiškėjams vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, o pareiškėjų skundo argumentai dėl galimybės nebuvimo naudotis dušu pagal poreikius, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjų teigimu, kamerose nebūdavo valymo priemonių, o paprašius jų, tekdavo laukti savaitę, ar jų iš vis neišduodavo. Normos 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Atsakovės atstovas atsiliepimo argumentais nurodė, jog šios Normos reikalavimų yra laikomasi, tuo tarpu pareiškėjai tik deklaratyviai nurodydami aplinkybes dėl valymo priemonių neišdavimo, atsakovės atstovės argumentų nepaneigė, o savų argumentų taip pat nepatvirtino įrodymais. Atitinkamai šie pareiškėjų argumentai vertintini taip pat kaip neįrodytais.
Pareiškėjai nurodė, kad kamerose esančios lovos yra netinkamos gulėjimui (pasenusios, girgžda). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ įtvirtintos baldų ir kito inventoriaus galiojimo normos, kuriose nustatyta, kad metalinės lovos naudojimo laikas yra 10 metų. Pareiškėjai nepagrindė skundo argumentų, kuo remiantis darė išvadą, kad kamerose esančios lovos buvo senos, ar jų galiojimo laikas yra daugiau nei 10 metų, kas atitinkamai reikštų šio įsakymo nuostatų pažeidimą. Pareiškėjai tokias savo išvadas grindė tik subjektyviais vertinimais (pagrindas nestabilus, „jausmas lyg miegotum ant sūpynių“), todėl šie argumentai laikytini nepagrįstais. Tuo tarpu pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės, kad kamerose nebuvo galimybės pajudėti, pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir kt. yra susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir yra vertintinos kaip šio pažeidimo dalis.
Pareiškėjams diskomfortą taip pat kėlė ir tai, kad kameroje sanitarinis mazgas nebuvo užtvertas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5 punktas numato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Paminėta nuostata tvirtina, kad sanitarinio mazgo kabinos turi būti įrengtos tik naujai statomose patalpose, tuo tarpu jau pastatytuose pastatuose, kaip šiuo atveju Lukiškių TI-K, atvirų sanitarinių patalpų atitvėrimas tik 1,5 m. tvorele neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.
Dėl ventiliacijos trūkumo sanitariniame mazge pažymėtina, jog, kaip nustatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nustatančios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, 24 punkte, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atkreiptina, jog, kaip nustatyta šios normos 2 punkte, ši higienos norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lukiškių TI-K pastatas yra senos statybos, todėl, kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas, kamerose ventiliacija galima tik per kamerų langus.
Pareiškėjai taip pat nurodė, kad kameroje būnant su keturiais asmenimis, trys visada rūkė, todėl pareiškėjams teko kalėti vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis. Lietuvos higienos normos HN:76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. T. L. TI-K turintis pareigą ne tik užtikrinti gyvenamojo ploto vienam asmeniui normą, bet ir kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nerūkančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų) nuostatas bei nerūkančio asmens teisę į sveikatai saugią aplinką. Tačiau, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1237/2013, 2013-07-16 nutartis Nr. A-822-1396/2013). Kaip nurodė atsakovės atstovas, nuteistuosius skirstant į kameras taip pat atsižvelgiama ir į nuteistojo prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Iš byloje pateiktos administracijos 2015-06-02 pažymos (b. l. 53) matyti, kad pareiškėjai S. G. ir J. S. sutiko, kad būtų laikomi kamerose su rūkančiais asmenimis, tuo tarpu pareiškėjas K. V. jo pageidavimu buvo patalpintas kamerose su nerūkančiais asmenimis. Vertinat šiuo aspektu išdėstytus pareiškėjų argumentus taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai nors ir prieštarauja, kad buvo laikomi si rūkančiais asmenimis, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių pranešimų apie suimtųjų, nuteistųjų režimo reikalavimų pažeidimus, taip pat nėra fiksuota, kad palatose asmenys rūkė. Pareiškėjai savo teiginių, kad kartu su jais palatoje buvę asmenys visi rūkė, nepagrindė jokiais įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija būdama kaip nors informuota apie pažeidimus, nesiėmė veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Lukiškių TI-K administracijos veiksmuose, užtikrinant draudimą rūkyti, neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vienos valandos pasivaikščiojimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Dėl gyvenamojoje aplinkoje naudojamas asbesto atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nėra pavojingi. Pažymėtina, jog teismas iš esmės neturi pagrindo abejoti šiems Lukiškių TI-K nurodytiems teiginiams dėl asbesto naudojimo. Be to, pareiškėjai nenurodė, kokią žalą sveikatai jie patyrė dėl draudžiamos medžiagos naudojimo.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjų skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant higienos normų nuostatas, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjai nepateikė realių įrodymų (pvz. sveikatos sutrikimai), susijusių su prašomos neturtinės žalos atsiradimu, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjams kalint tam tikrose kamerose teko itin mažas plotas kameroje, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjams sukelti negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjams buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai kalinti teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Pažymėtina, jog valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybės nuteistojo apgyvendinti patalpoje atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A-502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A-756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A-756-122/2012).
Pareiškėjas K. V. ir S. G. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti po 10000 Eur, o J. S. 2250 Eur žalos atlyginimo. Pareiškėjų prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai netinkamomis sąlygomis būtų laikomi sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jų orumą, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjų fizinei ar psichinei sveikatos būklei.
Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjams ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdami neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjai apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais.
Įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į pripažintų pažeidimų mastą, prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, S. G. priteistina 250 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti (už 34,5 dienų), J. S. 60 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti (už 7 dienas) ir K. V. 2500 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti (už 417 dienas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjų J. S., K. V. ir S. G. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti K. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti S. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.